Kotrynos Jogailaitės, karališkos moters, gyvenimas primena išsibarstęs perlų vėrinį, nusidriekusį per Lenkiją, Lietuvą, Suomiją ir Švediją. Šiame maršrute, sukurtame žurnalistės Gerdos Butkuvienės ir istorinio romano apie Kotryną Jogailaitę „Karo nuotaka“ autorės Ilonos Skujaitės, kviečiama leistis į 500 metų senumo istorijos kelionę, kurioje atsiskleidžia senos pilys, katedros, karališki dvarai, renesansinės skulptūros, papuošalai ir karūnos - nebylūs Kotrynos Jogailaitės paslapčių, džiaugsmų ir kančių liudytojai.
Gimimo vieta - Vavelio pilis Krokuvoje
Kotryna Jogailaitė gimė 1526 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir jo žmonos karalienės Bonos Sforcos šeimoje. Ji buvo jauniausia iš penkių vaikų - vienintelio brolio Žygimanto Augusto ir trijų seserų - Izabelės, Sofijos ir Onos. Vavelio pilis, bendrai su Vilniumi tapusi karališkąja Lietuvos ir Lenkijos valdovų rezidencija, mena legendą apie drakoną Smaką, kurio olą galima aplankyti pilies požemiuose. Prie Vyslos upės įsikūrusi pilis XI amžiuje Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos laikais tapo reprezentaciniais renesansiniais rūmais.
Karališkos vestuvės Vilniaus katedroje
1562 m. spalio 4 d. Vilniaus katedroje Kotryna Jogailaitė susituokė su Švedijos princu ir Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius suteikė santuokos sakramentą, o Jonas Vaza užmovė Kotrynai aukso žiedą su lotynišku užrašu „Nemo nisi mors“ (liet. - niekas išskyrus mirtį). Valdovų rūmai, Lietuvos valstybingumo lopšys ir simbolis, buvo vieta, iš kurios XIV amžiuje Gedimino laiškai skriejo į Europos miestus, kviesdami amatininkus įsikurti Vilniuje, rezidavo valdovai, buvo politinis, kultūrinis ir dvasinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras.
Vyro vestuvinė dovana - žemės Suomijoje
Kotrynos Jogailaitės ir Jono Vazos vedybinėje sutartyje buvo numatytas nuotakos kraitis ir jaunikio dovis - nekilnojamas turtas, po vyro mirties pereinantis našlės nuosavybėn. Jonas Vaza užrašė žmonai turtų ir žemių Suomijoje ir Estijoje, įskaitant Alandus su salelėmis ir Kastelholmeno pilimi. Alandų salynas, priklausantis Suomijai, susideda iš daugiau nei 6,5 tūkst. salų. Vienoje jų stūkso Kastelholmeno pilis, XVI amžiuje perstatyta į karališkąją medžioklės pilį. Čia Jonas Vaza 1556 m. buvo paskirtas Suomijos kunigaikščiu. Pilies istoriją pristato ekspozicija, kurioje galima pamatyti buvusias kalėjimo, virtuvės patalpas ir sužinoti apie raganų teismus. Lankytojams iš Lietuvos gidas parodo Kotrynos Jogailaitės ir Abiejų Tautų Respublikos herbą su lietuvių vyčiu ir lenkų ereliu.
Medaus mėnesiai Turku pilyje iki karo
Po povestuvinės kelionės Kotryna Jogailaitė apsigyveno vyro pilį Turku (Abo) mieste. 1562 m. Kūčių dieną buvo surengtos iškilmės, o Jonas Vaza demonstravo žmonos kraičio parodą. Jaunavedžiai Turku pilyje kartu išgyveno vos 8 mėnesius, nes kilus kovai dėl valdžios tarp Jono Vazos ir jo brolio Švedijos karaliaus Eriko XIV švedai pilį užpuolė. Turku pilis, XIII amžiuje pastatyta seniausiame Suomijos mieste, tebesaugo Kotrynos Jogailaitės pėdsakus. Čia išlikusi XVI amžiaus Karalių ir karalienių menė, kurioje pristatomi Kotrynos šeimos portretai. Prieš tapdami karališkąja Švedijos pora, kunigaikštis Jonas su Kotryna Jogailaite pavertė gynybinę pilį renesansiniais rūmais.
Taip pat skaitykite: Baimės auginant kūdikį: kaip jas įveikti
Vestuvinio žiedo lemtis Vaxholme
1563 m. rugpjūtį Kotryna Jogailaitė ir Jonas Vaza laivu buvo atplukdyti į Vaxholmo uostą. Jonui buvo pranešta, kad karalius jį įkalins, o Kotrynai suteikta malonė gyventi laisvėje, tačiau ji pasirinko kalėti kartu su vyru. Būtent čia, manoma, įvyko scena su vestuviniu žiedu, kurį Kotryna pademonstravo karaliaus ministrui, paaiškindama savo sprendimą. Vaxholmas, Stokholmo archipelago perlas, susideda iš 70 salų, kurių įspūdingiausia - Vaxholmeno sala su Kastelleto tvirtove.
Kalėjime gimęs karalius Gripsholmo pilyje
Gripsholmo pilyje kunigaikščių pora kalėjo ketverius metus. 1564 m. birželį Kotryna Jogailaitė pagimdė dukrą Izabelę, o 1566 m. birželio 20 d. - sūnų Zigmantą Vaza, būsimąjį Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos karalių. Gripsholme Kotryna ir Jonas išgyveno dukros mirtį. Raudoniems Gripsholmo pilies kuorams - jau 500 metų. Tai - viena iš lankomiausių karališkųjų Švedijos pilių, kurioje galima apžiūrėti seniausią ir didžiausią pasaulyje portretų galeriją. Tarp 5 tūkst. kūrinių kabo ir Žygimanto Senojo, Kotrynos Jogailaitės tėvo, portretas. Pačios Kotrynos Jogailaitės portreto nėra nei šioje galerijoje, nei kitose karališkose Švedijos pilyse. Ekskursijų metu galima pamatyti ne tik portretų galeriją, rūmų teatrą, bet ir patalpą, kurioje kalėjo Kotryna su šeima, dabar žinomą kaip Hercogo Karlo salė.
Mylimos dukrelės kapas Strängnäs katedroje
Tapę Švedijos valdovais, Kotryna ir Jonas savo pirmagimę Izabelę perlaidojo Strängnäs katedroje. Willem Boy sukūrė jai antkapį - vieną unikaliausių vaikų antkapių Švedijoje. Strängnäs, esantis už 60 km nuo Stokholmo, yra vienas seniausių Švedijos miestų. Jame 1523 m. birželio 6 d. karaliumi buvo išrinktas Gustavas Vaza. Šią dieną Švedija išstojo iš Kalmaro unijos ir tapo nepriklausoma. XIII-XIV amžiaus katedroje galima pamatyti Kotrynos Jogailaitės dukters antkapį prie pat altoriaus, kairėje pusėje.
Susitikimas su išprotėjusiu karaliumi Svarstjö pilyje
Išėję į laisvę, Kotryna Jogailaitė ir Jonas Vaza pirmą kartą susitiko su broliu Eriku, tuo metu sergančiu. Autentiškos Vazų dinastijos laikų pilies vieta yra atokiau dešinėje - čia telikę XVI amžiaus pilies pamatų fragmentai. Pilis sudegė 1687 m., o jos plytos buvo panaudotos atstatant Karališkąją Stokholmo pilį. Kotrynos Jogailaitės vyro Jono III įsakymu prie pilies buvo įkurtas medžioklės parkas, į kurį danieliai buvo gabenami iš Anglijos.
Dukters gimimas Eskilstiunoje
Eskilstiunoje Kotryna, būdama 42-ejų, 1568 m. gegužės 17 d. pagimdė dukrą Oną. Ieškant karališkosios pilies pėdsakų Eskilstunoje, verta užsukti į Miesto muziejų. Čia eksponuojama ornamentuotų kalkakmenių kolekcija - vienintelis palikimas iš pilies. Vienas iš akmeninių eksponatų yra papuoštas ąžuolo lapais - Jono III ir jo brolio Karlo sąjungos prieš karalių Eriką simboliu. XVI amžiaus pilis, vadinta Eskilstuna Huus, stovėjo dabartinėje Klostergatan gatvėje, tačiau buvo sunaikinta gaisro 1680 m.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir sportas
Sukilėlių centras Vadstenoje
1568 m. vasarą kunigaikštis Jonas kartu su savo broliu Karlu surengė sukilimą prieš Švedijos karalių Eriką XIV. Vadstena buvo pirmasis miestas, kurį užėmė sukilėliai. Vadstenos kuorai, nuo gynybinės pilies iki geriausiai Švedijoje išsilaikiusių karališkųjų renesansinių rūmų, mena istoriją, prasidėjusią 1525 m. Dabar pilyje galima apžiūrėti buvusios tvirtovės maketą, išlikusią virtuvę, bokštą. Teminė ekskursija „Galia ir meilė“ veda Jono III ir jo žmonos Kotrynos Jogailaitės pėdomis.
Brolio nuvertimas ir karaliavimas Stokholme
Stokholme įvyko didžioji valdžios drama - prieš Švedijos karalių Eriką XIV sukilę broliai Jonas ir Karlas su savo kariuomene įžengė į sostinę ir užėmė pilį, o iš sosto nuverstą brolį įkalino. Vėliau Stokholmo Trijų karūnų pilis buvo pagrindinė rezidencija Jono ir Kotrynos karaliavimo metais. Trijų karūnų pilies Stokholme nebepamatysi - ją sunaikino gaisras 1697 m. Jos vietoje iškilę Karališkieji Stokholmo rūmai šiandien yra oficiali Švedijos karalystės monarcho rezidencija ir priėmimų vieta. Trijų karūnų muziejuje galima išvysti senosios pilies fragmentus. Pilies arsenale eksponuojami Žygimanto Augusto palikimas - raitelio šarvai, kuriuos Kotrynos sesuo Ona Jogailaitė atsiuntė Švedijos karaliui Jonui III, ir Kotrynos dukteriai Onai priklausiusi auksinė apyrankė su inicialais APS (Anna Principessa Sveciae).
Karūnacija Upsalos katedroje
1569 m. sausio 1 d. kunigaikštis Jonas buvo išrinktas Švedijos karaliumi ir tapo Jonu III Vaza. Liepos 10 d. Upsalos katedroje jis kartu su žmona Kotryna Jogailaite buvo karūnuoti Švedijos karaliais. Švedijos karaliene Kotryna Jogailaitė buvo 14 metų, po mirties ji palaidota Upsalos katedroje.
Taip pat skaitykite: Pirmosios sovietinės kartos iššūkiai