Apendicitas - viena dažniausių chirurginių ligų, galinčių paveikti vaikus. Nors liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, labai svarbu ją atpažinti kuo anksčiau, kad būtų galima išvengti rimtų komplikacijų. Laiku nustatytas apendicitas gali būti gydomas chirurginiu būdu, pašalinus apendiksą (appendektomija), ir vaikui dažniausiai atsigauna greitai.
Kas yra apendicitas?
Apendicitas - tai kirmėlinės ataugos uždegimas. Tai uždegimas, kuris prasideda apendikso (mažo kiaušinio formos organo, pritvirtinto prie storosios žarnos) viduje. Kai apendiksas užsikemša, bakterijos pradeda daugintis, sukeldamos infekciją ir uždegimą. Tai ūminė chirurginė liga, kuri gydoma operaciniu būdu.
Apendicitas reikalauja greito gydymo, nes jei jis pasikeičia į peritonitą (pilvaplėvės uždegimą), tai gali būti gyvybei pavojinga.
Apendicito priežastys
Ligos kilmė nėra aiški. Neretai apendicitu susergama, kai į žarnos spindį patenka žarnų turinys, gleivės, išmatų akmenų. Dėl turinio kaupimosi kirmėlinėje ataugoje ji išsiplečia, sutrinka sienelės kraujotaka, išopėja gleivinė. Susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms (E. coli, streptokokai, stafilokokai ir kt.) ir plėtotis uždegimui.
Dažnai buvo manoma, kad apendicitą gali sukelti tam tikrų maisto produktų valgymas. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad apendikse kaupiasi praryti nesmulkinti kieti produktai - saulėgrąžos, riešutai ir pan. Mokslininkai dar nenustatė, kad tam tikri veiksniai didintų apendicito išsivystymo riziką.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Apendicito simptomai vaikams
Apendicito simptomai, priklausomai nuo kiekvieno atvejo, gali skirtis. Tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:
- Staigus pilvo skausmas: Skausmas dažniausiai prasideda aplink bambą ir vėliau pereina į dešinę apatinę pilvo dalį.
- Pilvo skausmai, ypač apatinėje dalyje, dešinėje pusėje, skausmas atliekant staigesnius judesius, giliai įkvėpus ar kosint.
- Bendras silpnumas, pykinimas ir prasta savijauta.
- Pykinimas ir vėmimas. Dauguma vaikų vemia 1-2 kartus, kiti gali justi pykinimą.
- Karščiavimas. Apendicitu sergančio vaiko kūno temperatūra gali siekti 38° C.
- Apetito praradimas.
- Viduriavimas (kartais).
- Dažnas ar skausmingas šlapinimasis (kartais).
Gydytoja pataria stebėti skausmą: kai ūmus skausmas spazmuojantis, kuris užeina ir vėl praeina, dieną kitą neskaudėjo ir vėl užeina, tada kreiptis į šeimos gydytoją. Jei karščiuoja - kreiptis į šeimos gydytoją arba pediatrą.
Jei berniukui skauda pilvą, medikė pataria atkreipti dėmesį į lytinius organus. „Jeigu berniukui skauda pilvą ar pilvo apačią, labai svarbu pasižiūrėti apačioje - pažiūrėti lytinius organus. Jei skauda kapšelio srityje, tada delsti nebegalima. „Jei skauda pilvą - eik pas gydytoją, jei skauda žemiau - bėk pas gydytoją“ - yra toks senų laikų medikų posakis“, - atkreipia dėmesį vaikų chirurgė E.Klepšytė- Janauskienė ir į urologines berniukų problemas.
Gydytoja pataria stebėti vaiką namuose. „Apendicitą reikia įtarti tada, kai skausmas prasideda palaipsniui, skauda pastoviai, tolygiai skausmas stiprėja, skauda pilvelį viršutinėje dalyje, aplink bambą, ir tada skausmas koncentruojasi dešiniau bambos arba dešinėje klubinėje srityje. Paspaudus skausmas sustiprėja, paleidus - staiga dar labiau sustiprėja“,- apibūdina gydytoja apendicito požymius ir pataria nepanikuoti, bet ramiai tai patikrinti ir namuose.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaikas skundžiasi stipriu pilvo skausmu, ypač dešinėje apatinėje pilvo dalyje, kartu su pykinimu, vėmimu, karščiavimu ir praradusiu apetitą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei vaikas skundžiasi pilvo skausmu, bet simptomai nėra labai intensyvūs, vis tiek verta pasitarti su gydytoju, kad būtų galima pašalinti galimas rimtas ligas, tokias kaip apendicitas.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Med. dr. S. Ūselis atkreipė dėmesį, kad jei nuo simptomų pradžios praėjo nedaug laiko, neretai dar net kraujo rodikliuose nebūna jokių pakitimų, nematoma jokių pakitimų ir echoskopiškai: „Kliniškai diagnozuoti apendicitą galima tuomet, kai nuo simptomų pradžios yra praėjusios ne mažiau kaip 6-24 valandos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus tik pajuto viso pilvo skausmą ir kreipėsi į pilvo chirurgą, praėjus dviem valandoms nuo simptomų pradžios, nebus galima tiksliai diagnozuoti ūminio apendicito vien iš klinikinio įvertinimo.“
Taigi, pajutus pirmuosius simptomus, tokius kaip bendras silpnumas, negalavimas kartu su pilvo skausmu, kurį kartais žmonės apibūdina kaip „apendicito skausmas“, rekomenduojama laikytis skysčių dietos ir vartoti vaistus nuo skausmo. Tačiau jei skausmas nemažėja net ir po analgetikų vartojimo ar išlieka ilgiau kaip 6-12 valandų, atsiranda kitų apendicito simptomų, tokių kaip karščiavimas su / be šaltkrėčio, stiprus lokalizuotas skausmas vienoje pilvo dalyje, pykinimas, vėmimas, apetito stoka, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytojus, siekiant išvengti ligos progresavimo ir su tuo susijusių komplikacijų.
Apendicito diagnostika
Diagnozuoti apendicitą - gana sudėtinga, nes jo simptomai yra panašūs į daugelio virškinimo, žarnyno veiklos sutrikimų, tačiau vis dėlto įmanoma. Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus:
- Pilvo apčiuopa.
- Kraujo tyrimas. Jis padeda nustatyti uždegimą. Sergant ūminiu apendicitu gali būti padidėjusi C reaktyviojo baltymo koncentracija. Kraujo tyrimas rodo neutrofilų poslinkį į kairę (>75 proc., leukocitozė būdinga 80-90 proc. atvejų).
- Šlapimo tyrimas. Jis leidžia atskirti šlapimo takų uždegimines ligas, klinikiniais simptomais primenančias ūminį apendicitą. Šlapimo tyrimas būna pakitęs daugiau nei 40 proc. atvejų.
- Pilvo organų ultragarsinis tyrimas. Tiriant ultragarsu galima pamatyti sustorėjusią kirmėlinę ataugą, paburkusias jos sieneles, apie ją susikaupusį skystį. Storesnė nei 0,6-0,7 cm kirmėlinė atauga kelia patologinio uždegimo proceso įtarimus.
- Rentgenologinis žarnyno tyrimas (ileocekografija).
- Laparoskopija.
- Kiti tyrimai.
Apendicito gydymas vaikams
Apendicito gydymas vaikams dažniausiai apima chirurginį apendikso pašalinimą, kuris yra gana paprasta procedūra, atliekama per mažą pjūvį pilve. Chirurginė operacija (appendektomija): Tai pagrindinis gydymo metodas, kuris leidžia pašalinti apendiksą ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo gydymas greitesnis ir sėkmingesnis, mažiau užsitęsia ir sveikimo laikotarpis. Geriausių rezultatų galima pasiekti, jei apendiksas pašalinamas per 24 val.
Konservatyvus apendicito gydymas, kaip teigė abdominalinės chirurgijos gydytojas, taikomas retai, esant tam tikroms būklėms ir kontraindikacijoms operacijai.
Taip pat skaitykite: Žaidimai smulkiajai motorikai
Yra du apendektomijos tipai:
- Atviroji apendektomija. Operuojama atliekant pjūvį dešinėje pilvo pusėje.
- Apendektomija laparoskopu. Per pastaruosius dešimt metų pasaulyje ir Lietuvoje patobulėjo apendicito diagnostika ir gydymas, todėl, pasak med. dr. S. „Kalbant apie abdominalinę chirurgiją, laparoskopija šiais laikais taikoma vis plačiau ir yra viena pagrindinių operacinių technikų. Mat net ir nepaisant gan tikslios priešoperacinės diagnostikos, gali pasitaikyti atvejų, kai laparoskopijos metu randama kitų pakitimų pilvo ertmėje, kurie sukelia panašius į apendicitą simptomus. Operacijos metu į žarnyną kišamas plonas vamzdelis su ant galo pritaisyta kamera, o operuojama per itin mažus pjūvius.
Vaikų chirurgas, diagnozavęs apendicitą, sprendžia, kokį gydymo metodą taikyti. Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantys vaikų chirurgai pirmiausia atsižvelgia į vaiko gerovę ir individualiai sprendžia, kuris metodas vaikui geresnis. Vaikams, skirtingai nei suaugusiems, sveikimo laikas po operacijos ir laparoskopinės apendektomijos yra labai panašus, nuskausminamųjų poreikis irgi santykinai panašus. Laparoskopinės apendektomijos atveju yra du-trys maži pjūveliai, prieš vieną didesnį pjūvį. Jeigu vaikas apkūnesnis, atviras pjūvis bus didesnis. Mažą vaiką lengviau operuoti atviru būdu, bet irgi tai priklauso tiek nuo chirurgo patyrimo, tiek nuo turimos aparatūros ir technikos. Pavyzdžiui, šiuo metu, ypač naktį, ne visada yra ideali prieiga prie aparatūros. Tačiau medikai pirmiausia laikosi principo - svarbiausia nepakenkti ir daryti ką gali geriausia paciento labui. Kiekvienas budintis chirurgas vadovaujasi principu: ką šiuo atveju daryčiau savo vaikui. Gydytojas renkasi tą metodą, kuris atrodo pats geriausias individualiu atveju.
Laparaskopijos didelis pliusas yra tas, kad gydytojas gali apžiūrėti visą pilvo ertmę, kai neaiški diagnozė, klinika. Ypač mergaitėms, kai gali būti ir kitų susirgimų: kiaušidės užsisukimų ar kitokių retesnių dalykų, pavyzdžiui Mekelio divertikulitas, opų, auglių. Kartais būna tokių apendikso padėčių, kai lengviau operuoti atviru būdu.
Apendicito operacijos laparoskopu eiga:
Abdominalinės chirurgijos gydytojas pasakojo, jog pacientas operuojamas taikant bendrinę nejautrą, todėl nieko nejaučia, negirdi ir dažnu atveju neprisimena, kas vyksta operacinėje iki operacijos. Kol anesteziologai rūpinasi paciento gyvybinių funkcijų stebėjimu ir koregavimu, pilvo chirurgai per tris mažus pjūvius (1-2 cm dydžio), naudodami specialius instrumentus ir vaizdo kamerą, atlieka kirmėlinės ataugos pašalinimo operaciją. Po apendicito operacijos laparoskopu pacientas pabunda ir yra stebimas pabudimo palatoje apie 1-2 valandas. Esant stabiliai būklei, grįžta į palatą. Įprastai apendicito operacija trunka 1 val.
Atsigavimo laikas po apendicito operacijos
Atsižvelgiant į pakitimus, rastus operacijos metu, ir operacijos eigą, dažnu atveju, kaip sakė med. dr. S. Ūselis, jau kitą parą po operacijos pacientas gali vaikščioti, vartoti skysčius, lengvai užkąsti. Esant sklandžiam gijimui, pacientas išrašomas iš ligoninės praėjus 1-2 parai po operacijos.
Specialios reabilitacijos po operacijos nereikia, svarbu atsiminti, kad reikia ne tik gulėti lovoje, bet stengtis po truputį vis daugiau judėti. Ankstyvas mobilumas po operacijos skatina greitesnį viso organizmo atsigavimą.
Mityba po apendicito operacijos
Dažnas teiraujasi, koks turėtų būti maistas po apendicito operacijos. Gydytojas teigė, jog griežtų mitybos apribojimų nėra. Rekomenduojama savaitę po operacijos valgyti mažomis porcijomis, nepersivalgyti, vengti šviežių vaisių ir daržovių, kad nepūstų pilvo.
Jeigu vaikui buvo atlikta paprasta nekomplikuoto apendicito operacija, nereikia iš jo raciono visiškai pašalinti įprastų patiekalų. Jam galima valgyti viską, ką valgė iki operacijos. Tačiau reikia pasirūpinti, kad vaikas nepersivalgytų - ypač pirmas 2-3 dienas grįžus iš ligoninės. Be to, įprasta maistą teks gaminti kiek kitaip. Valgydinkite vaiką ne 3, o 5 kartus per dieną nedidelėmis porcijomis. Jei anksčiau patiekdavote keptą mėsą ar daržoves, po operacijos jas geriau troškinti orkaitėje arba virti. Riebias virtas ir rūkytas dešreles pakeiskite liesesnėmis ir lengvai parūkytomis. Vietoj raugintų ir konservuotų agurkų bei pomidorų gaminkite šviežių daržovių salotas. Sūdytą žuvį keiskite virta arba troškinta. Vaikui po apendicito operacijos vaisius valgyti sveika, tačiau tik prinokusius, minkštus. Gerti geriau duoti ne gazuoto, o paprasto mineralinio vandens, vietoj sulčių su konservantais - morso arba šviežiai spaustų sulčių. Tokios „dietos“ patariama laikytis 2-3 savaites grįžus iš ligoninės. Prabėgus šiam laikui galima vėl imti gaminti maistą šeimoje įprastu būdu.
Jeigu vaikas chirurgų globon pateko apendicitui spėjus komplikuotis - su baisia peritonito diagnoze, griežtos dietos teks laikytis mažiausiai pusantro mėnesio. Jos principas paprastas: maistas turi būti lengvas, kad neapsunkintų žarnyno ir papildomai jo netraumuotų, bei gerai virškinamas. Tokius reikalavimus atitinka anaiptol ne visas maistas, todėl gaminti sveikstančiam vaikui teks atskirai. Keptas maistas po tokios operacijos nerekomenduojamas - produktus (mėsą, žuvį, daržoves) geriau virti arba gaminti garuose. Iš vaiko meniu dera visiškai išbraukti konservuotą, marinuotą, sūdytą, riebų ar rūkytą maistą, taip pat riešutus bei kietus vaisius ir daržoves - pavyzdžiui, obuolius ir morkas. Tam, kad vaiko racione vis dėlto pakaktų vitaminų, galima kartais duoti šviežių morkų ir obuolių, bet tik sutrintų smulkia trintuve. Visą kitą maistą taip pat geriau kiek įmanoma susmulkinti - taip bus lengviau žarnynui. Štai keletas patiekalų, kurių konsistencija kone ideliai tinka sveikstančiajam po peritonito: skysta bet kokių smulkių kruopų košė, bulvių košė, trintos garuose virtos daržovės, gerai susmulkinto faršo kotletai. Kaip jau minėta, geriau mažylį maitinti ne tris kartus per dieną, kaip anksčiau, o 5-6 kartus nedidelėmis porcijomis. Taip virškinimo sistemai teks mažesnis krūvis. Jeigu pavyks laikytis dietos visą rekomenduojamą laikotarpį, pasveikti pavyks daug greičiau.
Sportas po apendicito operacijos
Jeigu operacija buvo be komplikacijų, vaikui vis dėlto reikėtų mėnesį ar pusantro nedalyvauti kūno kultūros pamokose, taip pat nevažinėti dviračiu ar riedučiais, nebėgioti (net ir trumpų nuotolių), nešokinėti per šokdynę. Jei mažylis dar lanko vaikų darželį, svarbu nepamiršti įspėti apie tai jo auklėtoją. Vienintelė veikla, kurią galima patikėti atžalai po tokios operacijos, - tai lengvi darbai namuose, tokie kaip dulkių valymas ar gėlių laistymas.
Tuo atveju, jeigu vaikas persirgo peritonitu ir patyrė sudėtingesnę operaciją, jam draudžiami bet kokie fiziniai krūviai, išskyrus ramiausius nejudriausius žaidimus - taip mažiausiai du mėnesius. Šiam laikui pasibaigus spręsti, ar vaikas gali grįžti prie įprastos fizinės veiklos, gali tik gydytojas, bet ne tėvai.
Galimos apendicito komplikacijos
Jei į gydytoją kreipiamasi pavėluotai, apendicitas progresuoja ir gali kilti komplikacijų. Svarbiausios pavėluotai diagnozuoto apendicito komplikacijos - apendicitinis infiltratas ir peritonitas - pilvaplėvės uždegimas. Peritonitas gali būti vietinis arba išplitęs - apimantis visą pilvaplėvę.
Suaugusiųjų ūminio apendicito komplikacijos iki operacijos yra šios:
- Kirmėlinės ataugos prakiurimas. Nekroziniai sienos židiniai dažniausiai prakiūra ataugos viršūnėje ir toje pusėje, kur nėra pasaito.
- Vietinis ar išplitęs pilvaplėvės uždegimas.
- Apendicitinis infiltratas. Jis susidaro, kai plintantis uždegimas apribojamas gretimų pilvo organų.
Pooperacinės komplikacijos:
- Mažojo dubens pūlinys susidaro dažniau negu visų kitų rūšių pūliniai. Jis susidaro tuomet, kai gangrenos apimta kirmėlinė atauga yra mažajame dubenyje arba kai kirmėlinės ataugos lokalizacija būna įprasta, bet eksudatas nusileidžia į mažąjį dubenį. Simptomai pradeda ryškėti praslinkus 10-12 d. po apendektomijos. Tai skausmas apatinėje pilvo dalyje, aukščiau sąvaržos pilvo pūtimas, pakilusi temperatūra, padidėjęs leukocitų skaičius kraujyje, padažnėjęs tuštinimasis, tenezmai, gleivės išmatose. Gydymas. Pūlinys drenuojamas.
- Podiafragminis pūlinys susidaro dažniau, esant retrocekinei kirmėlinės ataugos lokalizacijai. Infekcija į podiafragminę sritį patenka retropertitonio tarpo limfiniais keliais. Simptomai: skausmas apatinėje krūtinės dalyje, bendras silpnumas, temperatūros pakilimas, pulso padažnėjimas, leukocitų skaičiaus padidėjimas kraujyje. Rentgeno nuotraukoje matoma pakilusi diafragma ir dujų pūslė su horizontaliu skysčio paviršiumi. Gydymas. Pūlinys atveriamas, drenuojamas, skiriama antibiotikų.
- Tarpžarninis pūlinys paprastai esti buvusio pūlingo peritonito liekana. Sulipus žarnų kilpoms, pūliai apribojami ir tokiu būdu susidaro pūlinys. Simptomai. Pūlinio srityje refleksinis priekinės pilvo sienos raumenų įtempimas, pakilusi temperatūra ir leukocitozė. Gydymas. Pūlinys atveriamas, drenuojamas, skiriama antibiotikų.
- Pileflebitas (sepsinis pasaito venų tromboflebitas). Tai reta ūminio apendicito komplikacija, nuo kurios atsiranda dauginių kepenų pūlinių. Būdinga labai sunki bendra paciento būklė, sepsinis karščiavimas, skausmas kepenų plote. Nustatoma, jei, tiriant ultragarsu ar KT, randama kepenų pūlinių. Gydymas. Pūlinys atveriamas, drenuojamas, skiriama antibiotikų
- Žarnų nepraeinamumas gali išsivystyti ankstyvu arba vėlyvu laikotarpiu po operacijos. Dažniausiai ši komplikacija pasitaiko po įsisenėjusio apendicito operacijų. Nepraeinamumas išsivysto, atsiradus tarp žarnų kilpų sąaugoms, kurios sutrikdo normalią žarnyno turinio evakuaciją. Simptomai. Atsiranda priepuolinis pilvo skausmas, susilaiko dujos ir išmatos, pilvas esti papūstas. Ligonis vemia. Kartais per pilvo sieną matyti žarnų peristaltika. Auskultuojant iš pradžių girdimi sustiprėję peristaltinių bangų ūžesiai, o vėliau jie visai pranyksta. Rentgeno nuotraukoje matyti Kloiberio dubenėliai.
Prognozė
Apendicito prognozė yra gera. Pastaraisiais metais vaikai nuo šios ligos nemiršta. Diagnostikos sunkumai ir klaidos lemia sunkias komplikacijas, sudėtingą gydymą, todėl ligoniui visada yra saugesnė apendicito hiperdiagnostika.
tags: #10 #vaikui #isoperuotas #apendicitas