Nėštumas - ypatingas metas moters gyvenime, kai jos kūnas patiria daugybę fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai apima ne tik vidaus organus, bet ir odą, plaukus, nagus bei gleivines. Vienas dažniausių ir pastebimiausių pokyčių - odos pigmentacijos pakitimai, įskaitant apgamų atsiradimą ar esamų apgamų pokyčius. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime apgamų atsiradimo priežastis nėštumo metu, galimus pokyčius ir ką svarbu žinoti, kad išliktumėte rami ir užtikrinta savo sveikata.
Odos pigmentacijos pokyčiai nėštumo metu
Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių. Dažniausiai pigmentacija paveikia nedidelius odos plotelius ir gali būti susijusi su melanocitų tankiu konkrečioje kūno zonoje. Kartais atsiranda generalizuota hiperpigmentacija (t. y. išplitusi). Tiksli hiperpigmentacijos priežastis nėra žinoma.
Dažniausios pigmentacijos išraiškos:
- Baltosios pilvo linijos patamsėjimas: Pilvo srityje, nuo gaktos iki bambos, matoma neryški tamsi linija.
- Odos aplink spenelio areolę patamsėjimas: Oda aplink spenelius tampa pastebimai tamsesnė.
- Kitų kūno vietų patamsėjimas: Speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas taip pat gali patamsėti.
Apgamai nėštumo metu: priežastys ir pokyčiai
Mokslininkų duomenys apie apgamų pakitimus nėštumo metu yra prieštaringi. Vieno tyrimo metu pastebėta, jog net trečdaliui nėščiųjų apgamai pakito, įgavo atipijos požymių. Visgi atliekant kitą tyrimą, ženklių skirtumų tarp nėščių ir nenėščių moterų nebuvo pastebėta.
Apgamai - tai gerybiniai odos dariniai, susiformuojantys iš pigmentinių odos ląstelių - melanocitų. Daugiau ar mažiau apgamų turi kiekvienas mūsų. Nors dauguma apgamų yra nepavojingi, naujai atsiradę apgamai, ypač suaugusiems, gali kelti susirūpinimą. Apgamų atsiradimo priežastys nėra iki galo ištirtos, tačiau manoma, kad tai lemia genetinių veiksnių ir saulės poveikio sąveika.
Hormonų įtaka apgamų pokyčiams
Nėštumo metu keičiasi hormonų veikla, todėl dažniausiai apgamai padidėja, paburksta, šiek tiek pakinta. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali atsirasti ir naujų apgamų.
Taip pat skaitykite: Apgamų šalinimas vaikams: kada tai būtina?
Naujai atsiradę apgamai: kada sunerimti?
Nors dauguma apgamų yra nepiktybiniai, nauji apgamai, atsiradę suaugusiems, dažniau gali tapti pavojingi. 2017 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad 70,9 proc. melanomos atvejų prasidėjo nuo naujai atsiradusio apgamo.
Melanoma - labai klastinga liga. Dažniausiai pirmasis pastebimas jos požymis - atsiradusi tamsi, netaisyklingos formos dėmelė arba padidėjęs pakitęs apgamas, patamsėjusi jo spalva. Melanomą galima pastebėti reguliariai apžiūrint savo odą ir tikrinantis apgamus pas gydytoją dermatologą.
Kiti odos pokyčiai nėštumo metu
Be apgamų pokyčių, nėštumo metu gali atsirasti ir kitų odos problemų:
- Melazma (nėštumo kaukė): Šis pigmentacijos sutrikimas vargina net 75% nėščiųjų, nors gali pasireikšti ir nenėščioms moterims, taip pat vartojančioms kontraceptines tabletes. Dėl nėštumo atsiradusi melazma praeina metų bėgyje, tačiau kai kurios veido sritys taip ir gali likti hiperpigmentuotos.
- Kraujagyslių pokyčiai: Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą).
- Teleangiektazijos: Jų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje.
- Delnų eritema (paraudimas): Dviem trečdaliams nėščiųjų gali parausti delnai.
- Venų varikozė: Nėštumo metu gali išsiplėsti kojų, išorinių lytinių organų venos, taip pat gali susiformuoti hemorojiniai mazgai. Venos plečiasi dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio bei vaisiaus spaudimo į šlaunies ir dubens arterijas.
- Kraujagysliniai dariniai: Nėštumo metu gali atsirasti naujų kraujagyslinių darinių ar padidėti jau esantys.
- Strijos: Jungiamojo audinio pakitimai nėštumo metu ir dėl to atsiradusios strijos nemažai daliai moterų kelia kosmetinių problemų. Iš pradžių strijos atrodo kaip rausvos ar šviesiai violetinės linijos, jų atsiranda VI-VII nėštumo mėnesyje. Po gimdymo strijos gali kiek išblukti, tačiau galutinai niekada neišnyksta.
- Odos niežulys: Nėštumo metu moteris gali varginti tiek fiziologinis niežulys, tiek ir odos niežėjimas dėl iki nėštumo buvusių odos ligų ar specifinių, tik nėščioms moterims būdingų dermatologinių susirgimų. Odos niežulys be jokios nustatomos priežasties vargina apie 20% nėščiųjų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu reguliariai apžiūrėti savo odą ir stebėti apgamus. Jeigu pastebėjote bent vieną iš šių pokyčių, nedelsdama kreipkitės į dermatologą:
- Apgamo asimetrija: Jei viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos.
- Nelygūs apgamo kraštai: Jei apgamo kraštai yra neryškūs, dantyti ar netaisyklingi.
- Apgamo spalvos pokyčiai: Jei apgamas turi kelias spalvas arba spalva netolygi.
- Apgamo skersmens padidėjimas: Jei apgamas didesnis nei 6 mm.
- Apgamo pakilimas: Jei apgamas pakilo virš odos paviršiaus.
- Apgamo niežėjimas, kraujavimas ar skausmas: Jei apgamas sukelia diskomfortą.
- Naujo apgamo atsiradimas: Ypač jei esate suaugęs žmogus.
ABCDE taisyklė:
Dermatologai rekomenduoja vadovautis ABCDE taisykle, kuri padeda įvertinti apgamus:
Taip pat skaitykite: Apgamų tipai ant kūdikio galvos
- A (Asimetrija): Sveikas apgamas turėtų būti simetriškas.
- B (Kraštai): Sveiko apgamo kraštai turėtų būti lygūs ir aiškiai apibrėžti.
- C (Spalva): Sveikas apgamas turėtų būti vienos spalvos.
- D (Skersmuo): Apgamas, didesnis nei 6 mm, turėtų būti patikrintas.
- E (Evoliucija): Bet kokie apgamo pokyčiai (dydžio, formos, spalvos, simptomų) turėtų būti įvertinti dermatologo.
Apgamų šalinimas nėštumo metu
Jeigu apgamas kelia įtarimų arba yra nuolat traumuojamas, gydytojas gali rekomenduoti jį pašalinti. Sprendimas dėl apgamo šalinimo priimamas individualiai, įvertinus rizikos ir naudos santykį.
Dažniausiai taikomi minimaliai invaziniai metodai - apgamo šalinimas lazeriu ar radiochirurginiu būdu. Tačiau jei įtariamas piktybinis procesas, apgamas šalinamas chirurginiu būdu skalpeliu.
Odos priežiūra nėštumo metu
Nėštumo metu oda tampa jautresnė, todėl jai reikia ypatingos priežiūros:
- Venkite ilgo buvimo saulėje: Naudokite apsaugines priemones nuo saulės su SPF 30 ar didesniu.
- Naudokite švelnias odos priežiūros priemones: Venkite agresyvių kosmetikos priemonių, stiprių šveitiklių, produktų su potencialiai dirginančiomis medžiagomis.
- Drėkinkite odą: Naudokite švelnius drėkinamuosius kremus.
- Laikykitės sveikos mitybos: Valgykite daug vaisių, daržovių ir gerkite pakankamai vandens.
- Nešiokite natūralaus pluošto drabužius: Venkite sintetinių audinių, kurie gali dirginti odą.
Ką daryti po gimdymo?
Po gimdymo dauguma odos pokyčių, įskaitant apgamų pakitimus, palaipsniui išnyksta savaime. Tačiau jei pigmentinės dėmės, ypač melazma, neišnyksta per kelis mėnesius ar metus po gimdymo ir kelia jums rūpestį, baigus žindyti galima kreiptis į gydytoją dermatologą aptarti gydymo galimybių.
Gydytojas gali skirti kremų su hidrochinonu, azelaino rūgštimi, retinoidais, kojine rūgštimi ar kitomis veikliosiomis medžiagomis. Taip pat gali būti taikomos įvairios procedūros: cheminiai pilingai, mikrodermabrazija, lazerio terapija ar intensyvi pulsinė šviesa (IPL).
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu