Gimdymo baimė, mediciniškai vadinama tokofobija, yra gana dažnas reiškinys tarp būsimų mamų. Juokaujama, kad pirmo gimdymo moterys bijo, nes nežino, ko tikėtis, o antro - nes žino. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar laukiatės pirmagimio, ar jau turite vaikų, baimė gali aptemdyti džiaugsmingą laukimo laikotarpį. Svarbu suprasti, kad baimė yra natūrali reakcija į nežinomybę ir būsimus pokyčius, tačiau ją galima įveikti ir pasiruošti gimdymui ramiai ir užtikrintai.
Baimės priežastys
Baimių kiekis ir stiprumas priklauso nuo įvairių veiksnių: auklėjimo vaikystėje, socialinės aplinkos, nerimastingumo lygio ir susiformavusio „idealios mamos“ įvaizdžio. Apibendrintai galima išskirti kelias pagrindines moterų baimes:
Pokyčių baimė: Kiekviena atsakinga moteris supranta, kad vaiko gimimas neišvengiamai pakeis jos gyvenimą. Pokyčių bijoma, nes kartais žmonės susikuria daug asmeninės erdvės ir komforto. Tuomet jie bijo bet kokių permainų, kurios kėsintųsi į jų laisvą laiką, pomėgius ir patogų gyvenimą. Ypač kai dabartiniu metu taip aktyviai populiarinama nuostata, kad žmogaus tikslas - džiaugtis gyvenimu. Atsikalbinėjimų būna begalės: „Man nepavyks būti gera mama“, „Mūsų gyvenimo būdas nėra tinkamas auginti vaikus“ ir panašiai. Prie pokyčių baimių priskiriama ir išvaizdos pokyčių baimė, kuomet moteris baiminasi, kad nebus tokia patraukli partneriui, kokia buvo anksčiau, kad pasikeitusi figūra neigiamai paveiks savo patrauklumo suvokimą ir atšaldys partnerio jausmus. Kuo moteriai svarbesnė išvaizda, tuo labiau ją neramins nėštumo ir gimdymo metu patiriami fiziniai pokyčiai.
Nėštumo baimė: Mėgstama priminti, kad nėštumas nėra liga. Vis dėlto, vos tik moteris pastoja, iškart prasideda visų reikalingų medicininių patikrų maratonas. Todėl būsima mama, kuri nebuvo pratusi prie reguliarių apsilankymų pas gydytojus, sutelkia visą dėmesį į sveikatą ir tuo pačiu pradeda baimintis, kad tik kas nors nebūtų ne taip. Tada ima skaityti, klausinėti draugių ar tiesiog kalbasi prie ginekologo kabineto su kitomis būsimomis mamytėmis. Sužino ir raminančių dalykų, bet išgirsta ir visokiausių istorijų, būtų ir nebūtų dalykų, kurie lengvai įgauna baimių pavidalą jau vien dėl nėštumo metu padidėjusio jautrumo ir įtaigumo.
Gimdymo baimė: Yra nustatyta, kad kiekviena moteris kažkuriuo gyvenimo momentu bijo gimdymo. Vienos bijo, dar nė nepastojusios, kitos bijo viso nėštumo metu, trečios - gerą mėnesį iki gimdymo, dar kitos - kai prasideda gimdymas. Pagrindinė gimdymo baimė yra skausmo baimė. Viena vertus, mūsų organizmas ir psichika yra užprogramuoti vengti skausmo, nes apsisaugojimas nuo situacijų, kurios sukelia skausmą, užtikrina mūsų išlikimą. Todėl natūralu, kad tai, kas kelia skausmą, yra palydima baimės. Dažnai tenka girdėti: „Visai norėčiau vaikelio, bet taip bijau gimdymo… Girdėjau, kad net galima numirti gimdant. Aš labai jautri, net kai kraują iš piršto ima ir pamatau kraują - silpna darosi, o čia - gimdymas! Aš taip bijau skausmo…“
Taip pat skaitykite: Vardo reikšmė ir tradicijos
Baimė būti bloga mama: Kiekviena moteris turi individualų suvokimą, kas yra gera mama. Dažnai ši nuomonė būna susiformavusi asmeninės patirties pagrindu ir kiek pakitusi dėl socialinių normų. Gimus vaikeliui bene pagrindiniu vertinimo kriterijumi tampa kūdikio verksmas, ar mamytė sugeba nuraminti verkiantį kūdikį. Jeigu moteris mano, kad vaikelis verkia per dažnai ir per ilgai, ima kankinti mintys, kad ji yra bloga mama. Jeigu ji guodžiasi draugei, kuri vaikelio dar neturi, pastarajai formuojasi baimė, kad ir ji nesusitvarkys. Šiuo atveju mamą reikia nuraminti, kad kūdikio verksmas - tai jo bendravimo priemonė, o ne gyvas priekaištas mamai.
Baimė dėl kūdikio sveikatos: Rūpestis dėl vaikelio sveikatos atsiranda dar nėštumo metu ir lydi mamą visą gyvenimą. Iš pradžių baiminamasi dėl vaisiaus vystymosi, gimdymo eigos, vėliau - dėl verkimo priežasčių ir laukiama momento, kai vaikas pats galės pasakyti, ar jam ką skauda. Tačiau ir tuomet nerimas išlieka - kiekvienam amžiaus tarpsniui savos baimės.
Kaip įveikti gimdymo baimę?
Nėštumas ir gimdymas yra, ko gero, unikaliausias dalykas, kokį gali patirti moteris. Todėl toms moterims, kurios bijo gimdymo, reikėtų labiau pasitikėti savimi ir savo organizmu. Kadangi gimdymas yra natūralus procesas, vadinasi, organizmas sugeba susitvarkyti su šiuo iššūkiu, o medikų dalyvavimas užtikrina proceso sėkmingumą. Štai keletas patarimų, kurie padės jums įveikti baimes ir pasiruošti gimdymui:
Ieškokite informacijos: Nežinomybė gimdo baimę, todėl svarbu domėtis nėštumo ir gimdymo procesu. Lankykite kursus nėščiosioms, kuriuose suteikiama daug naudingos informacijos, padedama pasiruošti artėjančiam gimdymui ir mokoma rūpintis naujagimiu. Pasidomėkite kitų moterų patirtimi, tačiau atminkite, kad kiekvienas gimdymas yra individualus.
Nebijokite klausti: Profilaktinių nėščiosios sveikatos patikrinimų metu pasikalbėkite su gydytoju apie artėjantį gimdymą ir drąsiai klauskite visko, kas jus neramina. Jūsų klausimai (kad ir kokie jie bebūtų) gydytojo tikrai nenustebins. Jeigu nuolat vargina mintys apie vaikelio išsigimimą, privalu kreiptis į psichologą. Reikia išsiaiškinti šio nerimo priežastis, nes tai nėra susiję su nėštumui būdingomis baimėmis. Tačiau jeigu tokia mintis šmėkšteli tik kartas nuo karto, priminkite sau, kad pasitikite savo organizmu ir tikite, kad viskas bus gerai.
Taip pat skaitykite: Patarimai ruošiant vaiką antro gimimui
Būkite pasiruošusi: Nėštumui einant į pabaigą pasiruoškite gimdyvės krepšelį - susidėkite daiktus, kurių jums ir naujagimiui reikės gimdymo metu ir iškart po jo. Taip pat nupirkite naujagimiui reikalingiausius daiktus ir paruoškite kūdikio kraitelį, kuris jūsų lauks namuose.
Atvirai pasikalbėkite su artimaisiais: Nesigėdykite apie savo baimes pasikalbėti su vyru, draugėmis ir kitais artimaisiais. Pasidomėkite kitų moterų patirtimi. Dažniausiai kreipiasi moterys, kurių santykiai su partneriu nėra sklandūs, lydimi nuolatinių konfliktų, nepasitikėjimo ir netikrumo. Tokiais atvejais visos baimės dėl nėštumo ir gimdymo paaštrėja, nors priežastis dažniausiai glūdi abejonėse dėl to, ar šalia esantis žmogus yra tas, su kuriuo reikėjo lauktis vaikučio, ar jis nenuvils, nepaliks ir neapgaus. Labai svarbu suprasti, kad vyro elgesys su besilaukiančia moterimi pakloja pamatus jų tolimesniems santykiams.
Užsiimkite jums malonia veikla: Jeigu reikia, būtinai ieškokite profesionalios pagalbos. Taip pat reikia stengtis neprovokuoti savo baimių, negatyvias mintis vyti šalin. Derėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, nes deguonies trūkumas skatina nerimo ir baimių atsiradimą. Patartina žiūrėti tik gražius, nuotaikingus filmus su laiminga pabaiga, galvoti, kad šis periodas yra tik trumpa gyvenimo atkarpa, tačiau savo ypatingumu neprilygsta niekam kitam. Todėl reikia mėgautis šiuo laikotarpiu ir, žinoma, didžiuotis savimi. Pasirūpinkite tuo, kad dienos būtų ramios, įdomios ir pripildytos grožio, net jeigu tai tiesiog baltų ramunių puokštė ant stalo…
Pasitikėkite savo kūnu: Gimdymas yra natūralus procesas, kuriam moters kūnas yra puikiai pasiruošęs. Pasitikėkite savo jėgomis ir prisiminkite, kad milijonai moterų sėkmingai pagimdė.
Nusiteikite pozityviai: Pozityvios mintys paruošia lengvam, sėkmingam gimdymui, o blogi išgyvenimai, įtampa neigiamai veikia jo eigą. Kuo daugiau kartų jūs savo mintyse „nusipiešite” sėkmingo gimdymo vaizdą, tuo didesnė tikimybė, kad taip ir įvyks. Užėjus niūrioms mintims, atsigulkite, užsimerkite, įsijunkite mėgstamą muziką. Įsivaizduokite, kad jūsų gimda - pumpuras, kuris šildomas saulės pamažu skleidžiasi į nuostabų žiedą, o iš to žiedo atsiranda mažylis.
Taip pat skaitykite: Patarimai auginant antrą vaiką
Neklausykite baisių istorijų: Kas sako: „man nuolat pasakoja“, vadinasi, tas nuolat klausosi. Tačiau dera pirmą kartą išklausyti, bet jei tai, ką moteris išgirdo, ją išgąsdino, tuomet reikia aptarti tai su prižiūrinčiu gydytoju. Antrą kartą nevertėtų tos pačios istorijos klausytis, nes, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tokiu atveju nėščioji turėtų mandagiai atsiprašyti ir išeiti trumpam iš kambario arba švelniai pakeisti temą.
Atsipalaiduokite: Net jei jūsų kūdikis ramus, vis tiek nustebsite, kokia varginanti motinystė gali būti. Net ramios ir kantrios motinos pervargsta besirūpindamos vaiku. Jei esate įsitempusi dar prieš vaikui gimstant, svarbu išmokti atsipalaiduoti. Pasvarstykite apie meditaciją ar jogos pratimus tam, kad nuramintumėte nervus.
Antrasis nėštumas: ar baimės pasikeičia?
Jeigu ankstesnis nėštumas ir gimdymas praėjo sklandžiai, mažiau bijoma paties nėštumo, dar mažiau nerimaujama dėl gimdymo. Baiminamasi labiau dėl to, kaip reikės organizuoti abiejų vaikučių priežiūrą, nerimaujama, kaip pirmagimis reaguos į sesės ar brolio atsiradimą. Iš tiesų labiau mėgaujamasi ir džiaugiamasi nėštumu. Neretai net būna, kad moterys pirmojo gimdymo metu pasirinkusios gimdyti su nejautra, antrąjį kartą įsidrąsina ir nori gimdyti natūraliai, kad pilnai išgyventų visą su jomis vykstantį stebuklą.
Gimdymo baimė po traumuojančios patirties
Neretai manoma, kad antro nėštumo metu moterys jaučia mažiau nerimo ir įtampos, mažiau bijo antrojo gimdymo. Tačiau ši taisyklė ne visada pasiteisina. Neretai moterims, kurios patyrė gimdymo traumas, kuomet gimdymas užsitęsdavo ar iškildavo grėsmė kūdikiui, baimės jausmas didėja, tai apsunkina ir apkartina laukimo periodą. O kaip žinia, nerimastingos mintys, baimės persiduoda kūdikiui ir trukdo jam įsčiose jaustis ramiai ir saugiai. Taigi, ne vien dėl savęs, bet ir dėl būsimo vaikelio verta pasirūpinti savo psichine sveikata.
Visų pirma, reikia rasti būdų, kas padėtų atsitraukti nuo bauginančių minčių. Tai gali būti naujos veiklos atradimas, rami muzika, pasivaikščiojimai gamtoje, relaksacija. Antra, jokiu būdu nereikia „virti savose sultyse“ ir gyventi vienai su šia baime ir nerimu. Vertėtų apie tai pasikalbėti su vyru, gera drauge, mama. Su artimaisiais žmonėmis iš anksto aptarkite, kokios pagalbos iš jų tikitės, kas turėtų būti šalia Jūsų tuo metu. Nesidrovėkite ir apie savo nerimą ir baimes kalbėti su prižiūrinčia gydytoja. Reikia vengti bet kokios informacijos, kaip gimdė kitos, ypač istorijų, kurios primintų pirmą sunkų gimdymą. Reikia turėti omenyje tai, kad jei pirmas gimdymas buvo sunkus, tai visiškai nereiškia, kad antrasis bus toks pat. Labai padeda vizualizacijos metodas. Užsimerkite, atsipalaiduokite ir iki smulkmenų įsivaizduokite kokį nuostabų kūdikį greitai sūpuosite, bučiuosite, maitinsite.
Kaip priimti informaciją apie kitų patirtį?
Kas sako: „man nuolat pasakoja”, vadinasi, tas „nuolat klauso”. Taigi, taisyklė Nr.1: pirmą kartą išklausyti ir jei tai, kas buvo išgirsta, išgąsdino, tuomet aptarti tai su prižiūrinčiu gydytoju. Taisyklė Nr. 2: antrą kartą tos pačios istorijos neklausyti, nes, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo - per laiką viską galima žmogui įteigti. Mandagiai atsiprašyti ir išeiti trumpam iš kambario arba švelniai pakeisti temą.
Svarbu suprasti
Nereikia bijoti to, kad bijai. Jeigu jums panika kelia tai, jog galbut vyras bus darbe - matyt tai yra realus scenarijus. Tai tiesiog nusimatykit, koks veiksmu planas bus tuo atveju, o ne bandyki nusiteikinet, jog jis bus namie. Nes gali ir nebuti. Juk esate suaugusi moteris jei vaikus gimdote - gyvenime dalykai visaip buna nutinka, nebutinai tuo idealiu scenarijum, bet labai labai retai ir kazkokiu paciu blogiausiu. Tam tikru dalyku jus negalite sureguliuoti, bet galite susikrauti lagamina ir pasistatyti ji salia duru jau dabar. Visada tureti salia telefona ir visada pasirupinti, jog jis tikrai butu pakrautas. Galbut susitarti su kazkokiais zmonemis, jog jie butu visada pasiekiami. Ir nuvažiuosit, kur reikės, ir sėkmingai pagimdysit. Neužsiciklinkit ties blogiausiu scenarijum. O gal vyras bus namie ir jus nuveš. O gal gimdysit 40 savaičių, ne 38. Neprisikalbėkit sau neigiamų dalykų.