Antanas Kučinskas - žymus lietuvių kompozitorius, kurio kūrybinis palikimas apima įvairius žanrus, tačiau ypatingą vietą jo kūryboje užima operos vaikams. Šios operos ne tik supažindina jaunuosius klausytojus su klasikine muzika, bet ir skatina jų vaizduotę, kūrybiškumą bei ugdo vertybines nuostatas.
Antano Kučinsko kūrybos bruožai
A. Kučinsko kūrybai būdingas novatoriškumas, originalumas ir gebėjimas suderinti moderniosios muzikos elementus su tradiciniais muzikos žanrais. Jo operose vaikams dažnai naudojami netradiciniai instrumentai, elektroniniai garsai, o muzikinė kalba pasižymi ritmine įvairove ir spalvingumu. Kompozitorius nevengia eksperimentuoti su garsais, siekdamas sukurti įtraukiantį ir įsimintiną muzikinį potyrį jauniesiems klausytojams.
Siekiamybė: personažų neskirstyti į teigiamus ir neigiamus, spektaklio pabaigoje nemoralizuoti, pasitikėti mažaisiais žiūrovais ir leisti jiems patiems mąstyti, suvokti ir pasirinkti labiausiai artimą herojų.
A. Kučinsko operose vaikams personažai dažnai nėra skirstomi į tradicinius teigiamus ir neigiamus herojus. Kompozitorius siekia, kad mažieji žiūrovai patys mąstytų, suvoktų ir pasirinktų labiausiai artimą herojų, o spektaklio pabaigoje vengia moralizavimo. Toks požiūris skatina vaikų kritinį mąstymą ir gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus.
Žymiausios operos vaikams
Tarp žymiausių A. Kučinsko operų vaikams galima paminėti „Bulvinę pasaką“ (apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“), „Makaronų operą“ ir „Žvaigždžių operą“.
„Bulvinė pasaka“
Ši opera, pasakojanti apie bulvių gyvenimą ir nuotykius, pelnė didelį pripažinimą ir buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“. „Bulvinė pasaka“ išsiskiria originaliu libretu, įtraukiančia muzika ir ryškiais personažais.
Taip pat skaitykite: Smetonos gyvenimo kelias
2007-2010 m. Dmitrijus Afanasjevas dirbo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Atlikti vaidmenys: Baronas Makaronas A. Kučinsko operoje vaikams „Bulvinė pasaka“.
„Žvaigždžių opera“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato Antano Kučinsko "Žvaigždžių operą" vaikams, kurioje diriguoja Egidijus Miknius.
Spektaklio kūrybinė komanda:
- Kompozitorius: Antanas Kučinskas
- Libreto autorė: Daiva Čepauskaitė
- Režisierius: Ramūnas Kaubrys
- Dirigentas statytojas: Tomas Ambrozaitis
- Dirigentas: Egidijus Miknius
- Scenografas ir kostiumų dailininkas: Artūras Šimonis
- Kostiumų dailininkė: Vilija Šuklytė
- Choreografas: Aurelijus Liškauskas
- Režisieriaus asistentė: Milginta Palubinskaitė
Apie spektaklį: Pagaliau išsipildo pelių troškimas prisikimšti pilvus, kurį įgyvendina iš dangaus nukritusi žvaigždė. Klasikinė auksinės žuvelės, išpildančios tris norus, istorija perkeliama į sausumą. Išbadėjusios pelės pirmo noro dėka pasotina pilvus. Po to Pelių Karalius užsigeidžia tapti scenos žvaigžde, kad galėtų amžinai maudytis šlovės ir garbės spinduliuose. Vyksta muzikinį TV šou primenantis konkursas, kurį laimėjęs Pelių Karalius sulaukia taip trokšto populiarumo. Tačiau žvaigždžių pasaulio spindesys išblėsta, kai Pelių Karalius išpuiksta ir atstumia ne tik drauges peles, bet ir savo prodiuserį. Tada jį akimirksniu nukonkuruoja nauja žvaigždė Lady Kvaka. Teisybės ieškoti pelės išvyksta į kosmosą - pas žvaigždę, pildančią norus…
„Žvaigždžių operos“ kūrybinės komandos siekiamybė: personažų neskirstyti į teigiamus ir neigiamus, spektaklio pabaigoje nemoralizuoti, pasitikėti mažaisiais žiūrovais ir leisti jiems patiems mąstyti, suvokti ir pasirinkti labiausiai artimą herojų.
Taip pat skaitykite: Prezidentas A. Smetona
Pirmą kartą teatro istorijoje operos vaikams programėlėje atsirado specialus Pelių žargono žodynėlis, kad mažieji teisingai interpretuotų kai kuriuos „sužvaigždėjusių“ pelių vartojamus žodžius.
Veikėjai ir atlikėjai:
- Dirigentas - Egidijus Miknius
- Pelių Karalius - Virginijus Pupšys
- Pelė I - Aurimas Raulinavičius
- Pelė II - Rokas Spalinskas
- Žvaigždė - Rita Petrauskaitė
- Žibutė - Rasa Ulteravičiūtė
„Žvaigždžių opera“ - “Bulvinės pasakos“ (apdovanotos „Auksiniu scenos kryžiumi“) ir “Makaronų operos“ tęsinys.
Muzikinio ugdymo svarba
A. Kučinsko operos vaikams atlieka svarbų vaidmenį jaunųjų klausytojų muzikiniame ugdyme. Jos ne tik supažindina vaikus su operos žanru, bet ir lavina jų muzikinį skonį, estetinį suvokimą bei skatina domėjimąsi muzika. Be to, operos vaikams gali būti naudojamos kaip priemonė ugdyti vaikų socialinius ir emocinius įgūdžius, skatinti empatiją ir gebėjimą suprasti kitų žmonių jausmus.
Muzikos mokyklos „Lyra“ absolventų prisiminimai
Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ absolventai, tęsiantys karjerą muzikos srityje, su šiluma prisimena mokyklos metus ir pabrėžia muzikinio ugdymo svarbą.
Taip pat skaitykite: Antanas Sniečkus: gyvenimo istorija
Monika, Respublikinių ir tarptautinių pianistų konkursų laureatė, koncertuojanti Europoje, JAV, Pietų Amerikoje ir Kanadoje kaip solistė ir kamerinių ansamblių atlikėja, dalinasi savo prisiminimais:
„2002 metais baigiau muzikos mokyklą „Lyra“, mokytojos Snieguolės Jogėlienės fortepijono klasę. Šiandien nepaprastai džiaugiuosi, kad būtent čia prasidėjo mano kelias. Juk ten, kur žengiami pirmieji žingsniai, gimsta ir auga kūrybinis alkis, arba - atvirkščiai: iš pradžių užčiuoptas susidomėjimas kokia nors veikla nejučia kažkur išsisklaido. Puikiai prisimenu stojamąjį egzaminą į muzikos mokyklą. Egzamine plačiai besišypsanti mokytoja Elvyra Pakalnienė, vėliau visus septynerius metus vedusi mane solfedžio keliu, paprašė subelsti skirtingus ritmus. Tokia, regis, paprasta suaugusiajam užduotis vaiko akyse yra pirmasis stiprus išbandymas. Ir čia vienas svarbiausių dalykų, kurių šioje mokykloje netrūko nė iš vieno pedagogo, tai - siekis įkvėpti ir skatinti, o ne egzaminuoti. Nė vienas mokytojas nedėstė pamokų kaip savaime suprantamo dalyko - viskas, ko mokėmės, nuo specialybės iki muzikos istorijos buvo ryšku ir labai tikra. Pavyzdžiui, atsimenu, kad muzikos istorijos pamokose norėdavau sėdėti kuo arčiau mokytojo Petro Kvedaro. Kiekviena maža detalė, kurią jis pasakodavo iš kompozitorių gyvenimų ir kūrinių gimimo istorijų, atrodė, skrieja prieš akis kaip filmas. Ir kelionių mokykloje būta - nuo išvykos į Rygą, kurios metu, atsimenu, mokytoja Snieguolė šildė mano amžinai sušalusias rankas, kad tik Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Humoreka“ bažnyčioje suskambėtų aiškiai ir įtaigiai, iki kelionės į Kyjivą su mokytoja Ona Gladkoviene - vykome į jaunųjų pianistų konkursą. Mokytojų paskatinimas ir siūlymai dalyvauti konkursuose mane labai džiugino. Nepaisant to, kad pradinėse klasėse prie pianino išsėdėti ne visada sekdavosi ilgai, bet pergalių - ir nedidelių, šauniai pagrojus koncerte, ir didesnių - pelnius konkurso laurus, skonis buvo labai saldus. Muzikos mokyklą „Lyra“ baigusi 2002-aisiais, pravėriau kitos savo būsimos mylimos erdvės - Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos duris. Regis, esu pasakojusi istoriją apie tai, kaip mokytoja Snieguolė švelniai mane įviliojo į šios mokyklos glėbį. Svarstydama rinktis tęsti grojimo mokslus dar kelerius metus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, mokytojos prikalbinta nusprendžiau pamėginti stoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Konsultacijų specialybės pamokoms ėjau pas doc. Jurgį Bialobžeskį, mokytojos Snieguolės dėstytoją, o man - tikrą muzikos šamaną, atvėrusį nepaprastą pianistinio gyvenimo pasaulį. Groti man sekėsi ir labai patiko, tad į fortepijono specialybę įstojau nesunkiai. Kitokie reikalai prasidėjo, kai teko krimsti sudėtingus teorinius mokslus. Visgi čia vis tiek norisi tarti ačiū naujosios mokyklos mokytojams Algirdui Kiškiui ir Jonui Rimšai - harmonijos ir solfedžio pamokų vedliams, padėjusiems nepasimesti, vis raginusiems nepasiduoti, nors, atvirai kalbant, buvo keletas mėnesių, kai maniau, kad niekaip neįveiksiu sudėtingų teorinių disciplinų. Mokslus pavyko baigti puikiai, dvyliktą klasę baigiau pianistės doc. Albinos Šikšniūtės klasėje. Ir nors muzika buvo vienas mano plautis, jaučiau, kad kitas plautis, į kurį vis noriau traukiu orą, yra daugelis dominančių dalykų aplink: filosofija, istorija, kalbos, komunikacija. Taigi taip po Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos sėkmingai įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Ketveri metai pralėkė sklandžiai, nors viduje jau kirbėjo mintis, kad norisi užsiimti ne tik muzikine veikla. Pasibaigus bakalauro studijoms jau tikrai žinojau, kad muzika iš gyvenimo niekur nedings, bet noras ją neštis su savimi į kitus vandenis buvo stiprus, aiškus ir labai grynas. Taip galiausiai nusprendžiau nerti į žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, kaip tik atsiradus Analitinės žurnalistikos magistro studijų programai. Turiu prisipažinti, kad stoti ten nebuvo labai drąsu, bet smalsumas vedė pirmyn. Sėkmingai įstojusi į VU Analitinės žurnalistikos magistrą, dvejus metus mokiausi dalykų, kurie puikiai derėjo su mano jau baigtomis studijomis. O studijoms įsibėgėjus reikėjo rinktis, kur norėčiau atlikti praktiką. Nedvejodama pasirinkau LRT. Šiandien džiaugiuosi, galėdama ir toliau būti su muzika, analizuoti kintantį kultūros lauką, smagu, kad matymo ir darbų horizontai smarkiai išsiplėtė. Laidose kalbinu pašnekovus pačiomis įvairiausiomis temomis: nuo kultūros politikos iki „Eurovizijos“. Malonu sutikti daug nepaprastų asmenybių ir kartu, pavyzdžiui, keliaujant su „Nacionaline ekspedicija“, nepaprastai gera grįžti prie skambinimo fortepijonu. O viskas juk prasidėjo nuo gražių pirmųjų žingsnių muzikos mokykloje „Lyra“. Taigi ačiū mokyklai ir mokytojams!“
Dmitrijus Afanasjevas, gimęs 1977 m. Vilniuje, muzikinį kelią pradėjo Vilniaus muzikos mokykloje „Lyra“, kurioje vienas pirmųjų baigė solinio dainavimo programą (mokytojo R. Maciulevičiaus klasė).
„Po bakalauro studijų LMTA profesoriaus S. Okruško klasėje baigimo, įstojau į viena geriausių pasaulyje laikoma Hanoverio aukštąją muzikos ir teatro mokyklą Vokietijoje. Šioje mokykloje tobulinausi solinio atlikimo, taip pat - senosios muzikos atlikimo klasėse. Po studijų baigimo tęsiu koncertinę ir pedagoginę veiklą. Nuo 2020 m. bendradarbiauju su Hamburgo nacionaliniu baletu. Su trupe esu koncertavusi žymiausiose Vokietijos koncertų salėse tarp kurių Konzerthaus Berlin, Prinzregententheater München. 2023 m. Muzikos mokyklą „Lyra“ ir mano pirmuosius mokytojus prisimenu su šiluma ir nostalgija.“
Kita absolventė, tirianti žurnalistė ir dokumentinio kino kūrėja, pasakoja: „Lyros muzikos mokykloje baigiau fortepijono klasę, mokiausi pas mokytoją Alą Raškevičienę. Vėliau perėjau į mokytojos Sunigildos Smolskienės…“
tags: #antano #kucinsko #zvaigzdziu #opera #vaikams #miknius