2024 m. rugpjūčio 10 d. Lietuva minės pirmojo savo prezidento Antano Smetonos 150-ąsias gimimo metines. Ši data - puiki proga prisiminti šią prieštaringą, bet neabejotinai reikšmingą asmenybę Lietuvos istorijoje. Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime, Ukmergės rajone, ir mirė 1944 m. sausio 9 d. Klivlande, JAV.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Antanas Smetona gimė gausioje valstiečių šeimoje. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, bet buvo pašalintas už atsisakymą melstis rusiškai. Vėliau baigė gimnaziją Sankt Peterburge ir studijavo teisę Imperatoriškajame universitete. Už dalyvavimą studentų neramumuose buvo areštuotas ir kelis kartus šalintas iš universiteto, bet studijas vis dėlto baigė.
Politinė ir visuomeninė veikla
Grįžęs į Vilnių, A. Smetona įsitraukė į politinę ir visuomeninę veiklą. Jis bendradarbiavo spaudoje, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, buvo vienas iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti, kurį laiką buvo jos pirmininku.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas
1917 m. A. Smetona kartu su kitais organizavo Lietuvių konferenciją Vilniuje, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą ir tapo jos pirmininku. 1918 m. vasario 16 d. jis pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Pirmasis Lietuvos Prezidentas
1919 m. balandžio 4 d. Antanas Smetona buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos prezidentu. 1920 m. gegužės 15 d. jis perdavė įgaliojimus Aleksandrui Stulginskiui ir atsidėjo moksliniam, žurnalistiniam darbui bei veiklai Tautos pažangos partijoje.
Taip pat skaitykite: Prezidentas A. Smetona
Valstybės perversmas ir autoritarinis valdymas
1926 m. gruodžio 17 d. įvyko karinis perversmas, kurio metu buvo nuverstas teisėtai išrinktas prezidentas Kazys Grinius. Po perversmo A. Smetona vėl tapo prezidentu. Jo valdymas pasižymėjo autoritarizmu, opozicijos veiklos ribojimu ir cenzūra. Tačiau A. Smetona daug dėmesio skyrė valstybės ūkio bei kultūrinio gyvenimo plėtrai, skatino toleranciją tautinėms mažumoms.
Kelionė po Lietuvą
1927 m. A. Smetona keliavo po Lietuvą, siekdamas stiprinti valstybingumą ir tautinę savimonę. Kelionėje jį lydėjo kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas, generolas P. Plechavičius ir kiti aukšti karininkai bei valstybės vadovai. A. Smetona lankėsi miestuose ir miesteliuose, susitikdavo su gyventojais.
Vizitas Rokiškio apskrityje
1927 m. rugpjūčio 20-21 dienomis A. Smetona lankėsi Rokiškio apskrityje. Jis aplankė Zarasus, Antanašės dvarą, Obelius ir Rokiškį. Rokiškyje prezidentą pasitiko garbės bromai, jis lankėsi bažnyčioje, ūkininkų suvažiavime ir sinagogoje.
Pasitraukimas iš Lietuvos ir mirtis
1940 m. birželį, Sovietų Sąjungai įteikus ultimatumą Lietuvai, A. Smetona pasitraukė į Vokietiją, vėliau - į Šveicariją, o galiausiai - į JAV. 1944 m. sausio 9 d. jis žuvo gaisre Klivlende.
A. Smetonos atminimo įamžinimas
Antano Smetonos atminimas įamžintas pašto ženkluose, monetose, medaliuose, tapybos ir skulptūros darbuose. Jo atminimui išleistos knygos, sukurti dokumentiniai filmai, pastatytas spektaklis. Antano Smetonos vardu gatvės yra pavadintos Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Varėnoje, Ukmergėje, Želvoje ir Užulėnyje.
Taip pat skaitykite: Antanas Sniečkus: gyvenimo istorija
Kontroversijos ir vertinimai
A. Smetonos asmenybė ir veikla vertinamos nevienareikšmiškai. Vieni jį laiko Lietuvos valstybingumo stiprintoju, kiti - autoritariniu valdytoju. Jo pasitraukimas iš Lietuvos 1940 m. taip pat kelia diskusijų. Tačiau neabejotina, kad Antanas Smetona buvo viena iš svarbiausių figūrų Lietuvos istorijoje, palikusi ryškų pėdsaką valstybės gyvenime.
A. Smetonos indėlis į Lietuvos modernaus valstybingumo pradžią
Istorikas A. Kasparavičius teigia, kad A. Smetona radikaliai išvedė Lietuvą iš Rusijos imperinio suvereniteto ir atvedė iki deklaratyvaus suvereniteto. Jis pastatė Lietuvą ant realaus suvereniteto slenksčio, nuo kurio vienas žingsnis iki Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto.
Gimtojo krašto įamžinimas
A. Smetona didžiuodamasis aprašė Užulėnio kaimą knygoje „Pasakyta. Parašyta“. Jis mini, kad tai nuošalus senoviškas kampelis, dainų ir pasakų kraštas. Didžiausią asmeninę metų šventę - Antanines - A. Smetona praleisdavo gimtajame Užulėnyje. Šiandiena Užulėnis garsus istoriniais nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektais: Prezidento Antano Smetonos gimtosios sodybos vieta, Užugirio mokykla-muziejus, Prezidento A. Smetonos Užugirio dvaras su parku (Užugirio kiemas).
Taip pat skaitykite: Antano Kučinsko kūryba vaikams