Norvegija, garsėjanti savo gamtos grožiu ir aukštu pragyvenimo lygiu, pritraukia daugybę imigrantų iš įvairių pasaulio šalių. Ši šalis, turinti didžiulius gamtos išteklius bei vykdanti kompetentingą užsienio ir vidaus politiką, aktyviai plėtoja ekonomiką, užtikrina aukštą pragyvenimo lygį savo gyventojams ir išlaiko teigiamą dinamiką darbo rinkoje. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų maitinimo ir priežiūros ypatumus Norvegijoje, remdamiesi lietuvių, gyvenančių šioje šalyje, patirtimi ir įžvalgomis.
Minimalus ir vidutinis atlyginimas Norvegijoje
Šalis nėra Europos Sąjungos ir euro zonos narė, tačiau palaiko prekybinius ryšius ir kitus ekonominio bendradarbiavimo formatus su išsivysčiusiomis Europos šalimis. Daugybė tyrimų rodo, kad Norvegijos darbuotojai yra labai patenkinti savo darbo sąlygomis ir pajamų lygiu. Nedarbas šalyje neviršija 3-4 proc. Nepaisant tam tikrų kainų svyravimų pasaulio žaliavų rinkose, Norvegijos naftos ir dujų bei žvejybos pramonei reikia patyrusių užsienio specialistų, kurie galėtų tikėtis labai padorios finansinės paramos.
Šiuo metu Norvegijoje nėra minimalaus darbo užmokesčio įstatymo Nacionaliniu mastu tai reglamentuoja specialūs susitarimai (kolektyvinės sutartys) tarp darbdavių, vietos valdžios institucijų ir profesinių sąjungų. Tam tikriems ūkio sektoriams nustatomi konkretūs minimalaus valandinio atlyginimo tarifai, kurie apsaugo ne tik Norvegijos darbuotojus, bet ir Norvegijoje dirbančius užsienio specialistus.
Štai minimalaus atlyginimo pavyzdžiai Norvegijoje (krona / euras už valandą):
- Statyba: kvalifikuoti darbuotojai - 238,30 Nok (21 €); nekvalifikuoti darbuotojai be patirties - 214,90 Nok (19 €); nekvalifikuoti darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip 1 metų patirtį - 223,80 Nok (19 €); darbuotojams iki 18 metų - 146,50 Nok (13 €).
- Jūrų statybos pramonė: kvalifikuoti darbuotojai - 204,51 Nok (18 €); pusiau kvalifikuoti darbuotojai - 195,54 Nok (17 €); nekvalifikuoti darbuotojai - 186,67 Nok (16 €).
- Žemės ūkis ir sodininkystė: laikini darbuotojai iki 18 metų - 124,90 Nok (11 €); vyresniems nei 18 metų darbui iki 12 savaičių - 144,90 Nok (13 €); vyresniems nei 18 metų darbui nuo 12 iki 24 savaičių - 150,40 Nok (13 €); nuolatiniai darbuotojai nekvalifikuoti darbuotojai - 164,80 Nok (14 €); darbuotojams iki 18 metų - 134,40 Nok (12 €); priemoka už kvalifikuotus darbuotojus - 14 Nok (1,2 €).
- Žuvies perdirbimo įmonės: kvalifikuoti darbuotojai - 220,03 Nok (19 €); gamybos darbuotojai - 206,03 Nok (17,8 €).
- Elektrikai (išskyrus naftos pramonę): kvalifikuoti darbuotojai - 242,34 Nok (20,9 €); kiti darbuotojai - 213,66 Nok (18,4 €).
- Krovinių gabenimas (virš 3,5 tonos) - 207 Nok (18 €).
- Keleivių vežimas - 202,62 Nok (17,5 €).
- Valymo įmonės darbuotojai (valytojai) - 216,04 Nok (18,6 €).
- Paslaugų pramonė (darbuotojams nuo 20 metų ir vyresniems nei 18 metų, turintiems ne mažesnę kaip keturių mėnesių patirtį) - 190,79 Nok (16 €).
Jei kolektyvinėse sutartyse formaliai nėra nustatytas minimalus darbo užmokestis už profesiją ar darbo sritį, bet kokiu atveju kvalifikuotas asmuo, įgijęs Norvegijos universiteto arba kitos šalies akredituoto universiteto (pripažinto Norvegijoje) diplomą, privalo nemažesnį nei numatytą metinį darbo užmokestį prieš mokesčius:
Taip pat skaitykite: Kaip maitinti vaikus?
- Darbo pozicijai reikalingas magistro laipsnis - 480 900 Nok (41 480 eurų).
- Darbo pozicijai reikalingas bakalauro laipsnis - 448 900 Nok (38 720 eurų).
Geriausiai apmokamos profesijos Norvegijoje: chirurgai, generaliniai direktoriai (CEO), naftos inžinieriai, teisininkai, bankininkai, finansininkai, programuotojai, aviacijos pilotai, laivybos ir jūrų transporto specialistai, geologai, odontologai.
Remiantis oficialiais Norvegijos statistikos duomenimis, vidutinis atlyginimas Norvegijoje yra 56 360 Nok per mėnesį, tai atitinka 4 860 eurų. Tai Norvegijos piliečių darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių viešojo ir privataus ekonomikos sektorių įmonėse. Vyrai vidutiniškai uždirba 59 460 Nok (5 130 EUR), o moterys - 52 530 Nok (4 530 EUR). Imigrantai Norvegijoje uždirba vidutiniškai 50 270 Nok per mėnesį.
Pajamų mokesčiai Norvegijoje
Norvegijoje mokesčių sistema gali būti paini. Pavyzdžiui, nuolatiniams šalies gyventojams yra taikoma sąvoka „mokesčių klasės“, kurios turi įtakos atskaitymų iš darbo užmokesčio dydžiui. Tačiau apskritai, mokesčių tarifai rezidentams ir nerezidentams nesiskiria. Pagrindinis pajamų mokesčio tarifas Norvegijoje yra 22 %. Be to, yra progresiniai tarifai, priklausantys nuo metinių pajamų.
Štai pajamų mokesčio tarifai Norvegijoje:
- Iki 208 051 kronų: 0 %
- Nuo 208 051 iki 292 850 kronų: 1,70 %
- Nuo 292 850 iki 670 000 kronų: 4 %
- Nuo 670 000 iki 937 900 kronų: 13,60 %
- Nuo 937 900 iki 1 350 000 kronų: 16,60 %
- Daugiau nei 1 350 000 kronų: 17,60 %
Nacionalinio draudimo įmoka Norvegijoje:
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojami alimentai?
- Apatinė įmokos mokėjimo riba yra 69 650 Nok.
- Darbo užmokesčio tarifas - 7,9 %.
- Pensijų pajamų tarifas - 5,1 %.
- Verslo pajamų tarifas - 11,1 %.
Iš vidutinio Norvegijos darbuotojo atlyginimo išskaičiuojamas minimalus 29,9 % mokestis. Be to, Norvegijoje yra vadinamasis pajamų mokestis. Mokesčių mokėtojai deklaruodami pajamas Norvegijoje gali susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčių.
Pragyvenimo išlaidos Norvegijoje
Vienas iš pagrindinių Norvegijos trūkumų yra labai didelės pragyvenimo išlaidos, kurias patvirtina reguliarus jos įtraukimas į brangiausių pasaulio šalių reitingą.
Pagrindinės išlaidos Norvegijoje yra šios:
- Vieno kambario buto centre nuoma: 1100-1200 eurų per mėnesį.
- Komunaliniai mokesčiai: 190-200 eurų per mėnesį.
- Maistas: 300-400 eurų per mėnesį asmeniui.
- Transportas: 70-100 eurų per mėnesį viešuoju transportu arba 150-250 eurų per mėnesį automobiliu.
- Internetas / mobilusis telefonas: 90-100 eurų per mėnesį.
- Apranga ir laisvalaikio veikla: 500-700 eurų per mėnesį.
Atostoginiai Norvegijoje
Visi Norvegijos darbuotojai turi teisę į 25 darbo dienas mokamų atostogų kiekvienais metais. Tačiau Norvegijos įstatymai numato, kad atostogų išmoka turi sudaryti ne mažiau kaip 10,2 % (vyresniems nei 60 metų darbuotojams - 12,5 %) sumos, kurią darbuotojas gavo pajamų per praėjusius metus, ši suma paprastai yra nurodoma algalapio (lønnsslipp) eilutėje ERIEPENGERGRUNNLAGET. Sukaupti atostoginiai negali būti išmokėti kaip 13-asis darbo užmokestis. Norvegijoje atostoginiai (Feriepenger) yra išmokami birželio mėnesį. Laikoma, kad atostoginiai yra neapmokestinami pajamų mokesčiais, bet iš tiesų atostoginiai yra apmokestinami paskirstant ir sumokant pajamų mokestį kitais mėnesiais.
Motinystės atostogos ir socialinė sistema Norvegijoje
Norvegijos socialinė sistema laikoma viena geriausių pasaulyje, ypač palanki šeimoms su vaikais. Mamos ir tėčiai turi vienodas teises į vaiko priežiūrą. Motinystės atostogų sistema Norvegijoje yra labai palanki tėvams. Mama ir tėtis - abu yra lygiaverčiai vaiko atžvilgiu, dėl to mama ir tėtis turi po lygiai 12 savaičių išeiti vaiko priežiūros atostogų, o likusios 32 savaitės yra dalijamos. Tėvai nusprendžia, kuris ims tą laikotarpį arba jį pasidalina vėlgi pusiau. Gimdymo atostogų moteris išeina likus 3 savaites iki gimdymo. Bet jei besilaukianti jaučiasi blogai ir darbdavys negali suteikti lengvinančių darbo sąlygų, tuomet, gavus darbdavio sutikimą, gimdymo atostogų moteris gali išeiti jau nuo 24 savaitės. Nėščiosios atostogos apmokamos 100 proc., o vaiko priežiūros atostogos - 80 proc.
Taip pat skaitykite: Pilnamečių vaikų išlaikymo klausimai
Kai kurių lietuvių teigimu, motinystės atostogos Norvegijoje yra skiriamos dvylikai mėnesių, iš kurių du mėnesiai yra skirti tėčiui. Todėl mama turi tik 10 mėnesių prižiūrėti mažylį. Iš tų dvylikos mėnesių pirmuosius mėnesius privalo turėti pati mama, paskui šią užduotį perima tėtis. Kalbant apie motinystės atostogas, mamos turi galimybę rinktis, kokį apmokėjimą mama nori gauti, prasidėjus „atostogoms“, priklauso nuo to, daugiau ar mažiau laiko ji nori skirti naujagimiui. Galima rinktis 80 procentų apmokėjimą nuo uždirbamos sumos, tada mamai priklauso 49 savaitės, arba galima pasirinkti visą apmokėjimą, tuomet lieka mažiau laiko. Tėtis išvis gauna dešimt savaičių tėvystės atostogoms.
Jei moteris Norvegijoje nori gauti motinystės išmokas, ji turi būti išdirbusi mažiausiai 6 mėnesius iš 10 paskutiniųjų iki gimdymo. Metinės pajamos turėtų būti ne mažesnės nei pusė bazinio atlyginimo. Reikia kreiptis 3 mėnesius prieš pašalpos mokėjimą. Kad gautum vienkartinę išmoką, turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad gyvenai čia, lankeisi pas gydytojus Norvegijoje. Reikia turėti gyvenimo leidimą, asmens numerį ir pažymą iš šeimos gydytojo su nustatyta gimdymo data. Vaikutį namie galima auginti iki 3 metų. Kai vaikui sueina 1 metai, jei jis nelanko darželio, tėvai gauna 3700 NOK (1628 Lt) per mėnesį, nes jie patys augina savo vaikelį.
Nėščiųjų priežiūra Norvegijoje
Nėščiųjų priežiūra Norvegijoje yra labai specifinė. Iki 12 nėštumo savaitės niekas netikrina, nes manoma, kad per tą laiką visko gali nutikti vaisiui ir gydytojai nesikiša, nes tai natūralus procesas. Ultragarso tyrimai, jei viskas gerai, atliekami tik du kartus. Visa besilaukiančios priežiūra rūpinasi pribūvėja, kuri nėštukę psichologiškai ruošia motinystei, moko žindyti, supažindina su gimdymo, nuskausminamaisiais būdais ir panašiai. Visus 9 mėnesius apžiūri šeimos gydytoja, matuojamas pilvukas, svoris, atliekamas kraujo ir šlapimo tyrimas, klausoma vaikučio širdelės plakimo. Per visą nėštumą netenka apsilankyti pas ginekologą, nedaro jokių vaisiaus tyrimų, išskyrus ultragarso (20 savaitę), kuris čia atliekamas tik vieną kartą. Norvegijoje nėštumas - natūralus dalykas, kur medicina atlieka minimalų vaidmenį.
Gimdymo ypatumai Norvegijoje
Gydytojai yra tik už natūralų gimdymą. Jei esi ant ribos ir gali pati gimdyti, tai jie iki paskutinės minutės tikrins, kad įsitikintų, kad galima ir be cezario sekcijos apseiti. Priežiūra yra labai gera, bet jei gimdai sezonu, t.y. vasaros metu, galbūt ir mažiau dėmesio gauni. Šiaip visada viena seselė būna šalia tavęs, visada stengiasi tau padėt.
Vaikų darželiai Norvegijoje: valstybiniai ir privatūs
Norvegijoje yra įprasta, kad vaikas pradeda eiti į darželį nuo vienerių metukų. Yra skirtumas tarp valstybinio ir privataus darželio, tačiau jis nėra labai didelis. Darželis, į kurį vaikai leidžiami, dirba nuo 6:30 iki 17:00 val. Pusryčiai vaikams patiekiami, kada vaikas ateina į darželį, bet būtinai turi atvesti iki 8:15 val., kad vaikas gautų pusryčius. Du kartus per savaitę vaikai valgo avižinių dribsnių košę, o likusias savaitės dienas - sumuštinius. Kiekvienas vaikas gali rinktis ką nori dėti ant sumuštinio. Užsiėmimai prasideda nuo 9:30 val., nes visi vaikai turi būti atvesti iki 9:00 val. Apie 11:00 val. būna pietūs, du kartus per savaitę šiltas maistas, o kitas dienas - sumuštiniai. Ir tada po pietų dažniausiai eina miegoti. Auklėtojos atsižvelgia, jei tėvai yra pasakę, kad vaikas turi būti migdomas, nes kiekvieną vaiką migdo atskirai jo vežimėlyje lauko pavėsinėje. Jei tėvai nusprendžia, kad vaikas nemiegos pietų miego, tai jo ir nemigdo. Po pietų miego 14:00 val. vaikams duodami vaisiai ir sumuštiniai.
Skirtumas tas, kad privatų darželį vaikas gali pradėti lankyti, kada tėveliai pageidauja, o valstybinį - tik nuo rugpjūčio mėnesio.
Norvegiški darželių ypatumai
Norvegijoje niekas neverčia vaikų miegoti pietų miego, o tai Lietuvoje yra privaloma. Vaikų iki 3 metų pietų miego sistema pasirodė itin keista. Negalima teigti, kad visi Norvegijos darželiai taiko tokį patį metodą, nes žinoma, jog didelių miestų darželiuose vaikai yra guldomi pietų miego taip pat, kaip ir Lietuvoje. Bet kai pirmą kartą pamatėme, kaip mūsų vaikas miegos čia, nustėrome, nes mažyliai miega ne lovelėse, o tėvų atvežtuose vežimėliuose. Įdomiausia buvo tai, kad vežimėliai stovi namelyje darželio kieme, panašiame į pavėsinę, žinoma ten yra stogas ir tvirtos sienos, bet stebino tai, kad vaikai miega toje nešildomoje patalpoje kiaurus metus, o žiemą Norvegijoje juk siaubingai šalta.
Dar vienas keistas dalykas, kuris nustebino, - adaptacija. Prieš pradedant sūnų leisti į darželį, auklėtojos pasiūlė, jog vienas iš tėvų dvi savaites prieš lankymą ateitų kelioms valandoms su vaiku į darželį ir taip jį pratintų prie naujos aplinkos. Todėl po dvi valandas būdavau su vaiku darželyje, su juo žaisdavau ir stebėjau, kaip jis po truputį adaptuojasi. Kai pradėjome vaiką į darželį leisti reguliariai, jam vis tiek buvo sunku atsiskirti nuo manęs ar vyro, todėl su auklėtojomis visi nusprendėme, kad mano vyras, atvedęs vaiką, pasiliks kartu vienai valandai.
Maisto atžvilgiu Norvegijoje irgi yra šiek tiek kitaip nei Lietuvoje: Retai kuriame darželyje galima tikėtis šilto maisto, dažniausiai tėvai turi įdėti savo krepšelį su maistu, bet vaikai nesiskundžia tokiu gyvenimo būdu. Mažyliai darželyje aprūpinami šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Taip norvegai supranta sveiką gyvenimo būdą - valgyti sumuštinį pietums jiems yra tiesiog normalu. Tikriausiai dauguma lietuvių nusistebės, kaip vaikas gali nevalgyti šiltų pietų ar vakarienės? Bet faktas, kuris priverčia susimąstyti, yra toks, kad vidutinė gyvenimo trukmė Norvegijoje yra apytiksliai 82 metai. Todėl aš dažnai keliu klausimą, ar tikrai tai reiškia, kad šalti pietūs vaikams yra labai blogai?
Kai vaikas, grįžęs iš darželio, paprašė manęs rytojui pietums įdėti batono su sviestu ir pieno, nustebau. Mūsų šeimoje toks maistas nėra dažnai valgomas. Apskritai, mes labai daug dėmesio skiriame valgymo kultūrai, maisto gaminimui. Mes dažnai gaminame sunkiai paruošiamus, lietuviškus patiekalus, dedame juos vaikui į darželį. Po to kalbėdamasi su darželio auklėtojomis supratau, kad batonas su sviestu ir pienas - jokia keistenybė Norvegijos darželyje.
Norvegijoje gana populiarūs lauko darželiai. Čia dažnai pučia stiprūs vėjai, neretai būna šalta, dėl to labai jaudinomės, kad vaikas per šalčius nebus prižiūrėtas. Bet būtent šitaip čia vaikai yra grūdinami, jie į lauką eina bet kokiomis oro sąlygomis, pučiant vėjui ar sningant. Tikiu, kad vaiko peršalimui labai didelės įtakos turi tėvų požiūris. Mes nuo mažens savo berniuką pratinome prie grūdinimosi, aišku, neperžengdami ribų.
Vaikų ugdymas ir mokyklų sistema Norvegijoje
Iki aštuntos klasės Norvegijoje nėra tokios vertinimo sistemos kaip Lietuvoje. Žemesniųjų klasių vaikai daug dalykų mokosi žaidimo forma. Nėra kažkokio nesuprantamo spaudimo, kad vaikas privalo mokytis skaityti ar rašyti. Nuo aštuntos klasės į vaiko laimėjimus pradedama žiūrėti rimčiau, prasideda vertinimas. Vienas iš geriausių švietimo sistemos Norvegijoje bruožų yra tai, kad mokytojas pats negali spręsti, kokį pažymį parašyti moksleiviui. Tarkime, atlikdamas testą, moksleivis gauna tam tikrą rezultatą ar procentinę dalį, kuri jau yra nustatyta testo sudarytojų, tai ir parodo, kiek vaiko darbas yra vertas.
Norvegijoje yra įprasta, kad 16 metų sulaukęs vaikas dirbtų, nes tėvų tikslas yra supažindinti vaiką su darbo rinka, kad galėtų lengviau pasirinkti, ką mokytis ateityje.
Yra keletas vaikų ugdymo Norvegijoje ypatumų:
- Nėra blogo oro. Vaikai jau darželyje mokomi, kaip rengtis kiekvienu metų laiku. Tai reiškia, kad ne tėvai rūpinasi ką jis šiandien dėsis, o pats vaikas jau žino, ką ir kada reikia apsirengti. Vaikai per pertraukas vedami į lauką bet kokiu oru: ar lyja, ar sninga - nesvarbu. Manoma, kad vaikščiodamas bei lakstydamas gryname ore vaikas grūdinasi ir tuo pačiu pailsi, sukaupia jėgas kitai pamokai. Mokykloje vaikams dėstomos gamtos pamokos. Būtent jose vaikams aiškinama, kaip tinkamai rengtis, atsižvelgiant į oro prognozę. Pavyzdžiui, jei lauke minus dešimt, tu turi būti apsirengęs kaip kopūstas - keliais rūbų sluoksniais.
- Maitinimas. Karštas maistas mokyklose nenumatytas. Tėvai vaikams paruošia sumuštinius, bandeles, vaisius, jogurtus, sudeda juos į plastikinius indelius. Tarp pamokų yra pusantros valandos pertrauka, kurios metu galima pavalgyti. Saldumynai draudžiami: jokių limonadų, saldumynų, traškučių. Riešutai taip pat draudžiami - kad išvengti alergijos atvejų. Visose mokyklose ir darželiuose kabo lentelės: “Nuts Free Zone” (“Laisva nuo riešutų zona”).
- Savarankiškumas. Jau pirmoje klasėje vaikai patys keliauja į mokyklą, tėvai tik juos prižiūri. Vaikai eina į mokyklą savarankiškai, be tėvų. Automobiliais stengiamasi jų nevežti, tik išskirtiniais atvejais. Be mokyklinio krepšio, visi nešasi - pietus.
Sveikatos priežiūra ir požiūris į ligas
Norvegų vaikai serga dažnai, kaip ir lietuvių, tik čia niekas į ligas dėmesio nekreipia. Tad mes gydomės patys namuose, o vaistus parsivežame iš Lietuvos. Nes čia vaistų… paprasčiausiai nėra. Žinoma, yra vaistinės, bet vaistai parduodami tik su receptais, o jų niekas neišrašinėja, jei nebūna mirtinas atvejis. Be recepto nieko nenusipirksi. Jei vaikas turi 38 laipsnių temperatūrą, tai nėra priežastis neiti į mokyklą. Skaudant galvai arba peršalus gydytojas gali išrašyti žaliąjį receptą, tai yra rekomenduoti pasivaikščioti miške.
Laisvalaikis ir tradicijos
Nė viena mūsų pažįstamų norvegų šeima, turinti mažų vaikų, nesamdo auklių. Vaikų laisvalaikis ir sportas susiję su sezonu. Žiemą populiaru slidėmis ir į mokyklą čiuožti, ir savaitgaliais su šeimomis važiuoti į kalnus paslidinėti. Vasarą važinėjama riedlentėmis, dviračiais, žaidžiami paplūdimio žaidimai. Labai populiarus futbolas, rankinis, tinklinis. Didelė dalis šeimų per vaikų atostogas keliauja svetur pasiilsėti, pažinti kitas šalis.
Čia labai populiarūs čirviniai blynai, Norvegijoje vadinami „vafler“, vaikai juos net prie parduotuvių kepa, taip užsidirbdami pinigų. Esant geram orui norvegai mėgsta grilyje keptas dešreles su blyneliu ir daržovėmis, grilyje kepami įvairūs kepsniai, lašiša, daržovių vėrinukai. Per šv. Kalėdas kepama kiaulienos šoninė, per šv. Velykas kepama aviena.
Pasiruošimas kelionei į Norvegiją su vaikais
Planuojant kelionę į Norvegiją su vaikais, svarbu tinkamai pasiruošti, kad kelionė būtų saugi, patogi ir maloni visiems šeimos nariams.
Štai ką verta vežtis į Norvegiją su vaikais:
- Pasai ir asmens dokumentai: Norvegijoje, važiuojant su vaikais, būtina turėti galiojančius pasus arba asmens tapatybės korteles (jei leidžiama keliauti jomis).
- Vaiko gimimo liudijimas ar įrodymas dėl tėvystės: svarbu, jei keliaujate su vienu iš tėvų ar kitais asmenimis, galinčiais kelti klausimų dėl vaiko teisėtumo kelionėje.
- Šilti ir sluoksniuoti drabužiai: Net vasarą temperatūra gali būti žema, ypač kalnuotose vietovėse.
- Atsparūs vandeniui drabužiai ir avalynė: Norvegijoje dažnai lyja, tad papildomi neperšlampami kombinezonai ar lietaus drabužiai vaikams būtini.
- Vaikiškas maistas ir gėrimai: jei vaikai labai maži ir dar maitinate specialiu maistu, pasiimkite pakankamai preparatų ar mišinių.
- Kremas nuo saulės ir nuo uodų: Norvegija vasarą turi nemažai saulėtų dienų, todėl būtina apsaugoti vaikų odą saugiais kremų filtrais.
Atsižvelgiant į metų laiką:
- Vasara (birželis - rugpjūtis): nors temperatūra draugiška, verta turėti lietaus drabužius ir šiltesnius apdarus, nes naktimis gali būti šalta.
- Ruduo (rugsėjis - lapkritis): drėgnas ir vėjuotas metas, tad būtini neperšlampami drabužiai ir šilti megztiniai.
- Žiema (gruodis - vasaris): temperatūra gali būti žema, dažnos sniego audros, tad būtina turėti specialią žieminę aprangą, šiltas pirštines, kepures, sniego batus.
- Pavasaris (kovas - gegužė): kintantis oras, tad sluoksniuota apranga - geriausias pasirinkimas.
tags: #alimentai #vaikui #norvegijoje