Šeimos teisė Lietuvoje numato tėvų pareigas ne tik nepilnamečiams, bet ir pilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka, įstatyminiai pagrindai, reikalavimai ir procedūros.
Įvadas apie pilnamečių vaikų išlaikymą
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) reglamentuoja pilnamečių vaikų išlaikymo tvarką. Nors sulaukęs pilnametystės (18 metų) asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, tėvų pareiga materialiai remti savo atžalas tam tikrais atvejais išlieka. Tai reiškia, kad pilnametis vaikas gali savarankiškai įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, įskaitant teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jei tėvai nevykdo savo pareigos.
Įstatyminiai pagrindai
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis pilnamečių vaikų išlaikymą, yra LR civilinio kodekso 3.192-1 straipsnis. Ši nuostata įtvirtina, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie atitinka šias sąlygas:
- Mokosi pagal vidurinio ugdymo programą.
- Mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti.
- Studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.
- Yra ne vyresni negu 24 metų.
- Jiems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Svarbu pažymėti, kad tėvai neprivalo išlaikyti pilnamečių vaikų, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Teisė kreiptis į teismą
Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192-1 straipsnio 2 dalis). Skirtingai nei bylose dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, šiuo atveju teisės aktuose nenumatyta galimybė tėvams, globėjams ar valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui. Todėl ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turėtų reikšti pats pilnametis vaikas, kuris gali būti atstovaujamas advokato.
Taip pat skaitykite: Kaip maitinti vaikus?
Kriterijai nustatant išlaikymo būtinumą
Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192-1 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto.
Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui būtinumo, vertinami šie kriterijai:
- Sunki turtinė padėtis.
- Paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.
- Sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Vertinant galimybę pilnamečiam vaikui susirasti darbą, teismai dažnai atsižvelgia į tai, ar vaikas gali dirbti laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) ir tokiu būdu pasirūpinti reikalingomis lėšomis. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar alimentai vaikui po 18 metų yra būtini, be to, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.
Išlaikymo dydžio nustatymas
Nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga parama bei kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, turi būti nustatomas priteisiamų alimentų dydis. Alimentų dydžio nustatymui taikytini tie patys kriterijai, kaip ir alimentų priteisimo nepilnamečiams vaikams bylose. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojami alimentai?
Išlaikymo išieškojimas
Jeigu išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu arba teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis, kurioje taikiai sutartas išlaikymo dydis, tačiau vaiko tėvas nemoka išlaikymo, tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, arba pats pilnametis vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo. Vykdomąjį raštą galite pateikti antstoliui dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo.
Prievartinis išieškojimas
Keli tūkstančiai naujų išieškotojų kasmet kreipiasi pagalbos į antstolius, kad priverstų šeimą palikusį tėvą ar motiną materialiai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tačiau ši tvarka taikoma ir pilnamečiams vaikams, kuriems priteistas išlaikymas. Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi dėl priverstinio išeškojimo vertėtų neatidėlioti, ypač - jei savo priedermės vaikams nevykdantis asmuo turi ir daugiau skolų.
Jei vykdomasis dokumentas skaitmeninis, išieškotojas jį savarankiškai įkelia į Antstolių informacinę sistemą, portale www.antstoliai.lt. Jei tai rašytinis (popierinis) vykdomasis dokumentas, jį reikėtų pateikti Lietuvos antstolių rūmams suskaitmeninimui ir įkėlimui į Antstolių informacinę sistemą. Nemokėjimą patvirtinančių įrodymų išieškotojas pateikti neprivalo.
Išlaikymo indeksavimas
Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką periodinės išmokos indeksuojamos tada, kai vartotojų kainų indeksas (VKI) yra 101 ir daugiau. Perskaičiuojant periodines išmokas, jų suma dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100.
Valstybės parama
Nuo 2018 m. sausio 1 dienos valstybės išmokas vaiko išlaikymui moka „Sodra“ (anksčiau šią funkciją vykdė Vaikų išlaikymo fondas). Vaiko išlaikymo išmoka mokama, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis.
Taip pat skaitykite: Nesantuokinio vaiko išlaikymo teisinė bazė Lietuvoje
Išlaikymo išieškojimas iš užsienio
Prašymai dėl jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo išieškojimo pateikiami Sodrai. Sodra bendradarbiauja su kitų Europos valstybių centrinėmis institucijomis ir padeda išlaikymo išieškotojams (taip pat ir skolininkams) įgyvendinti savo teises.
Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina du tarptautiniai dokumentai:
- 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti.
- 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo.
Kai skolininkas gyvena ar dirba ne minėtose Europos valstybėse, priteisto išlaikymo pripažinimo ir išieškojimo galima siekti remiantis kitomis daugiašalėmis konvencijomis ar dvišalėmis sutartimis.
Alternatyvūs susitarimai
Kai kurie išlaikymo prievolę turintys tėvai geranoriškai perveda vaikams didesnes pinigų sumas, negu nurodyta teismo sprendime. Ir į atostogų keliones išsiveža, ir kiekvienam sezonui reikalingus drabužius, batus nuperka. Tai sveikintina, tačiau turime suprasti, kad pareigos mokėti nustatyto dydžio periodines išmokas jokie savanoriški pirkiniai nepakeičia. Išmokos turi būti mokamos tiksliai taip, kaip įrašyta teismo sprendime.
Mediacija
Prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo tėvams, rekomenduojama pasinaudoti mediacijos paslaugomis. Tai yra nemokama ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti kilusį ginčą. Tik mediacijai nepasisekus, teisė į išlaikymą gali būti įgyvendinama teismine tvarka.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis į teismą
Kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, reikalingi šie dokumentai:
- Vieno iš tėvų santuokos/ištuokos liudijimas, jei tėvai susituokę/išsituokę (kopija);
- Išrašas iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės apie turimą nekilnojamąjį turtą;
- Išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės apie turimas transporto priemones;
- Jūsų asmens dokumento kopija;
- Pažyma apie darbo užmokestį (jei dirbate);
- Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (kopija);
- Pažyma apie šeimos sudėtį (kopija);
- Pažyma apie mokymąsi/studijas (kopija);
- Pažyma apie stipendiją ar kitas gaunamas pajamas (jei gaunate).
Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje šeima apibūdinama kaip visuomenės ir valstybės pagrindas. Šioje aukščiausioje teisėje įtvirtinta tiek konstitucinė tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, ištikimais piliečiais bei iki pilnametystės juos išlaikyti, tiek konstitucinė vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus reiškia paramos, reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui, tėvams mokėjimą. Tai yra vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais bei jiems padėti teikiant deramą išlaikymą. Parama (išlaikymas) yra mokama šalių susitarimu ar teismo sprendimu kiekvieną mėnesį skiriant tam tikrą piniginę sumą.
Išlaikymo dydį būtina pagrįsti, negalima reikalauti išlaikymo iš vaiko nepateikus jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas. Reikalinga pateikti išlaidas gydymuisi, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, buitinėms priemonėms ir kitiems poreikiams tenkinti - tai yra parodyti realias sumas, kurios yra skiriamos minėtoms reikmėms. Priteisiant išlaikymą yra atsižvelgiama ir į pilnamečių vaikų turtinę padėtį.
Visgi išlaikymas tėvams gali būti priteistas ne visais atvejais - teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams ar jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų dėl pačių tėvų kaltės (Civilinio kodekso 3.206 straipsnis). Kitaip tariant, pareiga išlaikyti savo tėvus nėra absoliuti, teismas visuomet atsižvelgia į tai, kaip patys tėvai vykdė savo pareigas vaikams, kaip jais rūpinosi, prižiūrėjo ir kita.
tags: #alimentai #pilnameciams #vaikams