Vis dažniau tėvai susiduria su vaikų alergijomis tam tikriems maisto produktams arba maisto netoleravimu. Nors kartais šios sąvokos vartojamos kaip sinonimai, svarbu suprasti, kad tai gali būti skirtingos būklės, reikalaujančios individualaus požiūrio ir mitybos korekcijos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti maisto alergijos požymius, ką įtraukti į alergiško vaiko mitybą ir ko vengti, su kokiomis problemomis susiduria maistui alergiški vaikai ir kokie tyrimai atliekami alergijai nustatyti.
Kaip pasireiškia alergija maistui vaikams?
Maisto alergijos simptomai gali būti labai įvairūs ir pažeisti skirtingas organų sistemas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad odos bėrimas ir niežulys, nors ir dažni, nėra vieninteliai alergijos įrodymai. Virškinimo ar kvėpavimo sutrikimai taip pat gali signalizuoti apie alerginę reakciją ar maisto netoleravimą. Sunkiausiais atvejais gali išsivystyti gyvybei pavojinga anafilaksinė reakcija.
Pagrindiniai maisto alergijos simptomai vaikams:
- Oda:
- Bėrimai (dilgėlinė, smulkūs spuogeliai, paraudusios dėmės)
- Niežulys
- Egzema (atopinis dermatitas) arba jos paūmėjimas
- Patinimas (ypač lūpų, vokų, liežuvio - tai gali būti pavojingos anafilaksinės reakcijos požymis!)
- Virškinamasis traktas:
- Pilvo skausmai, spazmai
- Pykinimas, vėmimas
- Viduriavimas (kartais su gleivių ar kraujo priemaiša)
- Vidurių užkietėjimas (rečiau)
- Pilvo pūtimas
- Kvėpavimo sistema:
- Čiaudulys, sloga (vandeningos išskyros iš nosies)
- Kosulys, švokštimas, dusulys (ypač pavojinga!)
- Gerklės perštėjimas, balso užkimimas
- Burnos gleivinė:
- Niežulys, tinimas burnoje ar gerklėje
- Bendri simptomai:
- Dirglumas, nuovargis, galvos skausmas (rečiau)
Pagrindiniai maisto alergenai
Nors teoriškai bet koks maisto produktas gali sukelti alerginę reakciją, yra keletas produktų, kurie alergizuoja dažniausiai, ypač vaikus:
- Kūdikystėje dažniausi: Karvės pienas, kiaušiniai. Gera žinia ta, kad daugelis vaikų šias alergijas „išauga“ iki mokyklinio amžiaus.
- Kiti dažni alergenai vaikams (ir suaugusiems): Kviečiai (glitimas), soja, žemės riešutai, kiti riešutai (lazdyno, migdolų, graikiniai ir kt.), žuvis, jūros gėrybės (vėžiagyviai, moliuskai).
- Ilgalaikės alergijos: Alergijos žuviai, jūros gėrybėms ir riešutams dažniausiai išlieka visą gyvenimą.
- Vaisiai ir daržovės: Nors jie laikomi rečiau alergizuojančiais produktais, kai kurie vaikai gali būti jautrūs tam tikriems vaisiams (pvz., citrusiniams, kiviams, braškėms) ar daržovėms (pvz., pomidorams). Teiginys, kad jie „neturi jokių konservantų, todėl yra saugūs vartoti“, nėra visiškai tikslus - nors natūralūs, jie taip pat gali sukelti alergines reakcijas ar būti užteršti pesticidais, jei ne ekologiški.
- Kryžminės alergijos: Kartais vaikas, alergiškas vienam produktui (pvz., beržų žiedadulkėms), gali reaguoti ir į kai kuriuos vaisius ar daržoves (pvz., obuolius, morkas) dėl panašios baltymų struktūros.
Alergiško vaiko mityba: ką įtraukti ir ko vengti?
Pagrindinė taisyklė - griežtai vengti visų maisto produktų, kuriems nustatyta alergija ar netoleravimas, bei produktų, kurių sudėtyje yra šių ingredientų (net ir pėdsakų, jei alergija stipri).
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
- Atidžiai skaitykite etiketes: Visada tikrinkite produktų sudėtį. Gamintojai privalo aiškiai nurodyti pagrindinius alergenus.
- Klauskite maitinimo įstaigose: Valgant ne namuose, visada informuokite personalą apie vaiko alergijas ir teiraukitės patiekalų sudėties.
- Saugi alternatyva: Daržovės ir vaisiai (tie, kuriems vaikas nėra alergiškas) yra puikus pasirinkimas, tačiau svarbu juos kruopščiai nuplauti.
- Ribokite sultis ir glotnučius: Nors natūralios sultys ar glotnučiai yra geras pasirinkimas, būtina pabrėžti, kad net ir 100% natūraliose sultyse yra labai daug cukraus (fruktozės) ir mažai skaidulų. Per didelis jų kiekis gali kenkti dantims, mažinti apetitą kitam maistui. Vaikams (ypač iki 3 metų) sultis reikėtų labai riboti arba visai jų atsisakyti, o vitaminus gauti valgant sveikus vaisius. Jei duodate sulčių, geriausia jas spausti namuose ir skiesti vandeniu.
Jei vaikas alergiškas pienui ir jo produktams, galima išbandyti išvalytą sviestą Ghi. Reikia pradėti nuo nedidelio kiekio ir stebėti reakciją. Kai kurios mamos jį deda į košę arba kepa kepinius ir viskas būna gerai. Taip pat, alergiškiems pieno produktams vaikams kartais tinka rūgpienis, nes jo rauginimo būdas kitoks nei kefyro.
Jei norite daryti užkandėles, bet vaikas alergiškas kviečiams ir mielėms, galite į tešlą įvynioti dešreles ar kokius pyragėlius su tinkamu įdaru. Tešlą galite pirkti šaldytą, mielinę ir nemielinę.
Kaip pakeisti vaikų mėgstamus saldumynus?
Alergiškiems vaikams rasti tinkamų saldumynų gali būti iššūkis, nes daugelyje jų yra pieno, kiaušinių, kviečių ar riešutų. Geriausios alternatyvos:
- Švieži ir džiovinti vaisiai bei uogos (tie, kuriems vaikas nealergiškas).
- Naminiai kepiniai iš vaikui tinkančių miltų (pvz., ryžių, grikių, kukurūzų), be kiaušinių ir pieno (naudojant pakaitalus).
- Vaisių tyrės, želė (be dirbtinių priedų).
- Juodasis šokoladas (be pieno priedų, jei tinka kakava).
Svarbiausia - saikas ir atidus etikečių skaitymas.
Su kokiomis problemomis susiduria maistui alergiški vaikai?
Be fizinių simptomų, alergija maistui gali sukelti ir psichologinių bei socialinių sunkumų:
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
- Apribojimai: Vaikas negali valgyti to, ką valgo kiti, ypač švenčių, gimtadienių metu. Tai gali kelti liūdesį, atskirties jausmą.
- Nerimas: Nuolatinis nerimas dėl galimos alerginės reakcijos.
- Socialinė izoliacija: Kartais vengiama eiti į svečius ar viešas vietas dėl baimės susidurti su alergenais.
Kaip nustatoma alergija?
Jei įtariate maisto alergiją, būtina kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Jis, įvertinęs simptomus ir atlikęs reikiamus tyrimus, nustatys tikslią diagnozę. Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Odos dūrio mėginiai: Nedidelis kiekis įtariamo alergeno užlašinamas ant odos ir ji šiek tiek įduriama specialia adata. Paraudimas ir patinimas rodo alerginę reakciją.
- Specifinių IgE antikūnų kraujyje tyrimas: Iš kraujo nustatomi antikūnai prieš konkrečius maisto produktus.
- Odos lopo testai: Naudojami lėto tipo alerginėms reakcijoms nustatyti (pleistrai su alergenais klijuojami ant nugaros).
- Eliminacinė dieta ir provokaciniai mėginiai: Kartais, prižiūrint gydytojui, taikoma dieta, kai iš raciono pašalinami įtariami produktai, o vėliau jie palaipsniui grąžinami, stebint reakciją. Provokaciniai mėginiai atliekami tik gydymo įstaigoje.
- Maisto netoleravimo testai (pvz., IgG): Jų patikimumas ir klinikinė reikšmė yra diskutuotini, todėl dėl jų tikslingumo visada reikėtų tartis su gydytoju.
Patarimai žindančioms mamoms
Jei žindomas kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams, maitinanti mama taip pat turėtų atsisakyti tų produktų savo mityboje, nes alergenai per pieną gali patekti kūdikiui. Kartais rekomenduojama atlikti maisto netoleravimo testus ir pačiai mamai, ypač jei planuojamas kitas nėštumas ar šeimoje yra polinkis į alergijas.
Tačiau, hipoalerginė dieta toli gražu nėra panacėja. Dietos žindančioms mamoms buvo plačiai skiriamos ankstesniais laikais, dabar po truputį to atsisakoma, ypač bendrų hipoalerginių dietų, kurios nualina organizmą. Galbūt geriau yra kuriam laikui eliminuoti tik vieną produktų grupę, pavyzdžiui, pieno produktus, paskui kviečius (mažiausiai dviem savaitėms), stebint, kokia odos reakcija. Tačiau tai labai individualu - jeigu gydytoja mato, kad vaikas labai išbertas, ir jau buvo taikyti kiti metodai, nedavę efekto, ji gali nuspręsti, kad tikslinga pabandyti išplėstinę hipoalerginę dietą. Bet jos nereikia laikytis ilgai: po 2-3 savaičių turi būti pokyčių.
Bet kuriuo atveju pagrindinis (iki pusės metų - ir vienintelis) maistas kūdikiui - mamos pienas. Nėra jokio dirbtinio pakaitalo, kuris jam prilygtų maistinėmis ir imunologinėmis savybėmis. Neįmanoma, kad kūdikis būtų alergiškas motinos pienui - jis neišgyventų.
Jei paskirta hipoalerginė dieta sekina mamą ir neduoda pastebimo efekto gana ilgai, akivaizdu, kad pasirinktas metodas nėra optimalus. Žindymas neturi alinti. Tai procesas, kuris yra nepaprastai naudingas abiem pusėms - ir mažyliui, ir mamai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Histamino netoleravimas ir atopinis dermatitas
Histamino netoleravimas yra būsena, kuri susidaro, kai sutrinka balansas tarp padidėjusio histamino suvartojimo su maistu ar dėl sutrikusio histamino skaidymo, kurį atlieka detoksikuojančios sistemos žarnyne ir kepenyse. Ryšį tarp histamino kiekio organizme ir atopinio dermatito simptomatikos pasireiškimo nagrinėja ir kiti autoriai. Teigiama, kad didelė histamino koncentracija kraujyje gali turėti įtakos ilgalaikiams atopinio dermatito paūmėjimams, tačiau gali sąlygoti ir vienkartinius pasireiškimus.
Padėtį apsunkina tai, kad jautrumas histamino turintiems produktams yra individualus. Daliai žmonių, sergančių atopiniu dermatitu, odos būklė paūmėja tik vartojant daug histamino turinčio maisto dideliais kiekiais, kitiems užtenka mažiau, kad ligos eiga pablogėtų. Daroma prielaida, kad būtų tikslinga sergantiesiems atopiniu dermatitu rekomenduoti mažo histamino kiekio dietą ir, aprimus odos uždegimui bei niežėjimui, pamažu didinti histamino turinčių ar jo išsiskyrimą skatinančių produktų kiekius, stebint sergančiųjų atopinio dermatito būklės pasikeitimus ir atitinkamai koreguojant dietą, su tikslu rasti asmeninį histamino kiekio tolerancijos lygį.
Fermentas DAO yra sintetinamas plonajame žarnyne ir limfiniu keliu patenka į kraujotaką arba žarnyno spindį. Audiniuose DAO skaido organizme susintetintą histaminą, o žarnyne - patekusį su maistu ir sintetinamą bakterijų. Kai DAO (diamino oksidazės) trūksta, histaminas nėra pakankamai greitai suskaidomas, ir pasireiškia dalis anksčiau minėtų simptomų dėl histamino pertekliaus. Taigi, histamino netoleravimas yra tiesiogiai susijusi su DAO.
DAO trūkumas gali būti nulemtas: genetinių veiksnių, atsiradęs dėl įvairių ligų ar patologijų. Tokiu atveju DAO stoka yra ilgalaikė. Trumpalaikiai histamino netoleravimo simptomai gali pasireikšti, kai yra vartojami vaistai, kurie gali sumažinti DAO aktyvumą. Tokį poveikį turi vaistai nuo uždegimo bei skausmo, lengvinantys atsikosėjimą, antidepresantai. DAO gali pritrūkti, kai vienu metu suvartojamas didelis kiekis histamino turinčio maisto.
Maisto apdorojimas, transportavimas bei laikymas taip pat turi didelės įtakos histamino kiekiui maisto produktuose bei atitinkamai jo netoleravimo simptomams pasireikšti. Histamino susidarymas sustabdomas tik 0 ºC ir žemesnėje temperatūroje. Produktų laikymo šaldytuve tikslas - sumažinti mikroorganizmų dauginimąsi.
Atsižvelgiant į atliktus tyrimus, sergantiesiems atopiniu dermatitu galima rekomenduoti:
- pagamintus patiekalus bei įsigytus greitai gendančius produktus laikyti šaldytuve (2-6 °C temperatūroje).
- kitus produktus rekomenduojama kuo greičiau suvartoti po įsigijimo ar pagaminimo.
- šaldytuve geriausia nustatyti žemiausią galimą temperatūrą.
- griežtai laikytis maisto produktų laikymo higienos normų, vengti juos laikyti kambario temperatūroje.
Ką valgyti ir kokių produktų vengti nėštumo metu?
Šiandienėse rekomendacijose besilaukiančioms kūdikio moterims rašoma, kad galima valgyti tokius alergizuojančiais laikomus produktus kaip pienas, žuvis, kviečiai ir kt., nebent pati nėščioji yra jiems alergiška. Nėra įrodymų, kad, vengiant minėtų produktų, galima apsaugoti kūdikį nuo alergijos. Atsisakydama kai kurių produktų nėščioji gali tik pakenkti sau ir kūdikiui, nes gali negauti labai reikalingų maisto medžiagų.
Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė R. Vėbrienė daro išvadą, kad vengti pripažintų alergizuojančiais produktų netikslinga, nes tai gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi ir nesumažinti vaikų rizikos sirgti alerginėmis ligomis. Gydytoja rekomenduoja daugiau dėmesio sutelkti į maisto kokybę: turi būti valgomi kuo šviežesni ir natūralesni produktai.