Šis straipsnis skirtas apžvelgti Vilijos Blinkevičiūtės gyvenimą ir karjerą, pradedant ankstyvąja vaikyste ir baigiant darbu Europos Parlamente. Straipsnyje remiamasi prieinama informacija apie jos gimimo datą, šeimą, išsilavinimą, politinę veiklą ir pasiekimus.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Vilija Blinkevičiūtė gimė 1960 m. kovo 3 d. Šiaurės Lietuvos miestelyje Linkuvoje, Pakruojo rajone. Jos tėvai buvo ūkininkai. 1978 m. ji aukso medaliu baigė Linkuvos Karolio Požėlos vidurinę mokyklą (54 laidą), kurios istorija siekia net 1609 metus. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1983 m.
Karjeros pradžia ir darbas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje
1983 m. baigusi Vilniaus universitetą, V. Blinkevičiūtė gavo paskyrimą dirbti revizore tuometinėje LTSR Socialinės apsaugos ministerijoje. Ji prisimena: "Į ministeriją atėjau 1983-aisiais, baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir gavusi čia paskyrimą. Pradėjau dirbti eiline revizore, praėjau visas grandis, tik niekada nebuvau skyriaus viršininke ar departamento direktore." Nuo 1990 m. ji išdirbo ministerijoje 25 metus. 1994-1996 m. V. Blinkevičiūtė dirbo LR SADM sekretore, o 1996-2000 m. - viceministre. Nuo 2000 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. ji ėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas.
Politinė veikla Seime
2000-2004 m., 2004-2008 m. ir 2008-2009 m. Vilija Blinkevičiūtė buvo Lietuvos Respublikos Seimo nare. Ji dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete. 2004 m. ji buvo išrinkta vienmandatėje Šeškinės rinkimų apygardoje Nr. 6, Vilniuje. Taip pat buvo išrinkta į 2012-2016 m. kadenciją.
Dalyvavimas Prezidento rinkimuose
2004 metais Vilija Blinkevičiūtė kandidatavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.
Taip pat skaitykite: Vilijos Grigonytės karjera
Darbas Europos Parlamente
2009 m. birželio 7 d. Vilija Blinkevičiūtė buvo išrinkta į Europos Parlamentą (EP) kaip LSDP atstovė. 2014 m. gegužės 25 d. ji buvo perrinkta į EP antrai kadencijai. Ji taip pat buvo išrinkta į Europos Parlamentą 2019 ir 2024 metais. Antroje kadencijoje jai buvo patikėta vadovauti Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui, o trečioje - Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė. Jau ketvirtą kadenciją atstovauja Lietuvos interesams Europos Parlamente.
Politinė priklausomybė
2000 m. Vilija Blinkevičiūtė tapo Naujosios sąjungos nare, o 2006 m. perėjo į Lietuvos socialdemokratų partiją.
Šeima
Vilijos Blinkevičiūtės tėvas - Alfonsas Blinkevičius, Igno s. (1935 m. sausio 5 d. Linkuvoje - 2003 m. gegužės 1 d. Linkuvoje), buvo statybininkas. Mama - Felicija Baikaitė-Blinkevičienė, Juozo d. (1928 m. lapkričio 30 d. - 2021 m. spalio 7 d.), taip pat iš Linkuvos. 1952 m. ji baigė Linkuvos gimnazijos XXVIII laidą ir ilgą laiką dirbo Linkuvos tarybinio ūkio buhaltere-kasininke. Sesuo - Dalė Blinkevičiūtė, gimusi 1958 m. gegužės 24 d.
Vilijos Blinkevičiūtės asmenybė ir vertybės
Vilija Blinkevičiūtė yra apibūdinama kaip atkakli, užsispyrusi ir nuolat tobulėjanti asmenybė. Ji pati teigia esanti romantiška, bet gyvenimas dažnai priverčia ją nusileisti ant žemės. Ji turi puikią intuiciją, bet kartu yra ir labai jautri. Ministrė ne kartą buvo kritikuojama, tačiau ji stengiasi į viską pasižiūrėti su humoru ir tai jai padeda.
Nuomonės apie Klaipėdą
Anot ministrės, Klaipėda jai mažiausiai pažįstamas miestas. "Man visą laiką atrodė, jog klaipėdiečiai yra kitokie, jie sugeba labiau pasitikėti savimi nei kitų miestų gyventojai. Gyvenimas rodo, jog Klaipėda ir Vilnius - tolygūs miestai. Jūs daugelyje sričių jau pasivijote sostinę. Žinote, ką aš pastebėjau besisvečiuodama Klaipėdoje? Klaipėdiečiai - nepaprastai gražūs žmonės. Tikrai matyti, jog tai nėra provincijos miestas."
Taip pat skaitykite: Lietuvos vyriausioji ragana
Vaikų išlaikymo fondas ir jo veikla
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko atgauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Sprendimas dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo turi būti priimamas per mėnesį nuo pagrindų atsiradimo dienos, išskyrus atvejus, kai išmokų mokėjimas yra sustabdomas arba nutraukiamas įstatymo nustatytais pagrindais. Jeigu po sprendimo pateikimo vykdyti antstoliui ir toliau mokamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo ir dėl to didėja skolininko įsiskolinimas, antstoliui, vykdančiam šį sprendimą, garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija ne rečiau kaip kartą per metus teikia patikslinančius pranešimus apie skolininko įsiskolinimą ir išieškotiną sumą. Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Vilija Grigonytė: gyvenimo posūkiai