Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūnas patiria daug pokyčių. Šiuo metu itin svarbu stebėti savo sveikatą ir atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus simptomus. Virškinimo trakto (VT) sutrikimai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), vidurių užkietėjimas ir viduriavimas, yra dažni nėštumo metu. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines VT sutrikimų priežastis ir gydymo rekomendacijas. Taip pat aptarsime kraujospūdžio pokyčius nėštumo metu ir AKF inhibitorių vartojimo saugumą.
Virškinimo trakto sutrikimai nėštumo metu
Nėštumo laikotarpiu moters kūnas patiria daug hormoninių ir fiziologinių pokyčių, kurie gali turėti įtakos virškinimo sistemai. Padidėjusi progesterono koncentracija kraujyje gali sukelti pykinimą, vėmimą ir gastroezofaginio refliukso ligą (GERL). Padidėjęs prostaglandinų lygis gali sukelti viduriavimą.
Pykinimas ir vėmimas
Pykinimas ir (arba) vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai.
Lengva šio VT sutrikimo forma vadinama rytiniu pykinimu. Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais.
Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo. Nestiprų pykinimą galima malšinti stengiantis keisti mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengti pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.). Nepavykus suvaldyti pykinimo minėtais būdais, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata). Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai. Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės. Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, nėščiųjų pykinimui ir vėmimui slopinti galima skirti piridoksino ir doksilamino derinį. Rekomenduojama vartoti 20 mg piridoksino ir 20 mg doksilamino 1 k./d. prieš miegą, prireikus dozę galima padidinti perpus. Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti 10 mg metoklopramido kas 6-8 val.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta.
Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi. Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL.
Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo (pvz., galvūgalio pakėlimas miegant, maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas, kt.). Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai. Pradedama nuo antacidinių vaistų. Vėliau skiriamas sukralfatas po 1 g 3 k./d. Nepasiekus norimo poveikio, pereinama prie H2 histamino receptorių blokatorių (pvz., ranitidino po 75-150 mg 2 k./d.).
Pilvo pūtimas ir obstipacija
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo. Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.
Obstipacijos simptomams lengvinti nėštumo metu pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione ar koncentruotų maistinių skaidulų vartojimui, nes šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne. Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Viduriavimas
Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.). Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Viduriavimui užsitęsus ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus, pavyzdžiui, virusų antigenų, išmatų pasėlio tyrimus ir mikroskopiją, bendrojo kraujo tyrimą.
Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu.
Tulžies pūslės akmenligė
Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Literatūroje nurodoma, kad iki 31 proc. nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžies pūslėje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. besilaukiančių moterų. Cholecistektomija yra viena dažniausių su nėštumu nesusijusių operacijų nėštumo metu, kurią lenkia tik apendektomija.
Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume. Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją atsižvelgus į simptomų atsiradimo priežastis. Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami. Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
Kraujospūdžio pokyčiai nėštumo metu
Normalus kraujospūdis suaugusiam žmogui paprastai yra apie 120/80 mm Hg. Nėštumo metu šis rodiklis gali šiek tiek keistis dėl hormoninių ir fiziologinių pokyčių. Dažniausiai kraujospūdis pirmoje nėštumo pusėje gali šiek tiek sumažėti, nes kraujagyslės išsiplečia, kad geriau aprūpintų krauju augantį kūdikį. Tai yra visiškai normalu, ir daugelis moterų šiuo laikotarpiu jaučia šiek tiek žemesnį kraujospūdį, kurį lydi mieguistumas ir energijos stoka. Antroje nėštumo pusėje kraujospūdis gali pradėti kilti, tačiau vis tiek turėtų išlikti normos ribose. Įprastas nėščiųjų kraujospūdis yra 110-120/70-80 mm Hg.
Aukštas kraujo spaudimas nėštumo metu (Hipertenzija)
Aukštas kraujo spaudimas nėštumo metu, dar vadinamas preeklampsija, yra rimta būklė, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui. Preeklampsija dažniausiai pasireiškia po 20-os nėštumo savaitės ir gali būti pavojinga, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.
Jei jūsų kraujospūdis yra 140/90 mm Hg arba aukštesnis, tai yra signalas, kad reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Yra keletas hipertenzijos tipų, kurie gali pasireikšti nėštumo metu:
- Gestacinė hipertenzija: Tai aukštas kraujo spaudimas, kuris atsiranda po 20 nėštumo savaitės ir nesusijęs su kitais organų pažeidimais. Paprastai jis išnyksta po gimdymo.
- Lėtinė hipertenzija: Tai aukštas kraujo spaudimas, kuris egzistavo prieš nėštumą arba nustatomas iki 20 nėštumo savaitės.
- Preeklampsija: Tai rimta būklė, kuriai būdingas aukštas kraujo spaudimas ir baltymų kiekis šlapime, arba kitų organų (pvz., kepenų ar inkstų) pažeidimas. Preeklampsija gali išsivystyti po 20 nėštumo savaitės ir gali būti pavojinga motinai ir kūdikiui.
- Lėtinė hipertenzija su preeklampsija: Tai lėtinė hipertenzija, kuri komplikuojasi preeklampsija nėštumo metu.
Kai kurie veiksniai gali padidinti hipertenzijos riziką nėštumo metu: pirmasis nėštumas, ankstesnė hipertenzija nėštumo metu, lėtinė hipertenzija, šeimos anamnezė, susijusi su preeklampsija, nutukimas, daugiavaisis nėštumas (dvyniai, trynukai ir pan.), tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip diabetas, inkstų liga ar autoimuninės ligos, vyresnis amžius (virš 35 metų).
Svarbu suprasti, kad ne visi vaistai nuo kraujo spaudimo yra saugūs vartoti nėštumo metu. Gydytojas parinks tinkamiausią vaistą, atsižvelgdamas į individualią situaciją ir rizikos bei naudos santykį.
Štai keletas vaistų, kurie dažniausiai skiriami kraujo spaudimui reguliuoti nėštumo metu: metildopa, labetalolis, nifedipinas, hidralazinas.
Nevartokite jokių vaistų nuo kraujo spaudimo be gydytojo nurodymo. Kai kurie vaistai, tokie kaip AKF inhibitoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB), yra griežtai draudžiami nėštumo metu, nes gali sukelti rimtų pažeidimų vaisiui.
Žemas kraujo spaudimas nėštumo metu (Hipotenzija)
Dauguma nėščiųjų žino, kad aukštas kraujospūdis gali būti pavojingas, tačiau žemas kraujospūdis (hipotenzija) taip pat gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir paveikti nėštumo eigą.
Normalus kraujospūdis nėščiajai laikomas apie 110/70-120/80 mmHg. Tačiau jei sistolinis spaudimas (viršutinis) nukrenta žemiau 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) - žemiau 60 mmHg, tai jau laikoma hipotenzija.
Nėštumo metu kraujospūdis gali sumažėti dėl natūralių organizmo pokyčių, tokių kaip padidėjęs progesterono kiekis, padidėjęs kraujotakos tūris ir gimdos spaudimas kraujagyslėms. Kitos galimos priežastys yra nepakankamas skysčių kiekis, nepakankama mityba ar mažas gliukozės kiekis, anemija, stresas ir pervargimas.
Jei spaudas nuolat žemiau 90/60 mmHg ir juntami simptomai, jei spaudimas staiga krenta (pvz., per kelias valandas ar dienas), jei jaučiate nuolatinį galvos svaigimą, silpnumą, apalpimus, jei yra kraujavimas, stiprus skausmas, dusulys ar širdies permušimai, būtina kreiptis į gydytoją.
AKF inhibitoriai ir nėštumas
AKF inhibitoriai yra vaistų klasė, naudojama aukštam kraujospūdžiui ir širdies nepakankamumui gydyti. Jie veikia blokuodami angiotenziną konvertuojantį fermentą (AKF), kuris yra atsakingas už angiotenzino I pavertimą angiotenzinu II. Angiotenzinas II yra stiprus kraujagysles sutraukiantis hormonas, todėl AKF inhibitoriai padeda atpalaiduoti kraujagysles ir sumažinti kraujospūdį.
Tačiau AKF inhibitoriai yra griežtai draudžiami nėštumo metu, ypač antrąjį ir trečiąjį trimestrus. AKF inhibitoriai gali sukelti rimtų pažeidimų vaisiui, įskaitant:
- Inkstų nepakankamumą
- Hipotenziją
- Kaukolės hipoplaziją
- Plaučių hipoplaziją
- Mirtį
Jei esate nėščia arba planuojate pastoti ir vartojate AKF inhibitorius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Gydytojas parinks saugesnį vaistą kraujospūdžiui reguliuoti nėštumo metu.
Alternatyvūs sprendimai ir gyvenimo būdo pokyčiai
Nors vaistai dažnai yra būtini, norint kontroliuoti aukštą kraujo spaudimą nėštumo metu, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir alternatyvūs sprendimai gali padėti sumažinti kraujo spaudimą ir pagerinti bendrą savijautą:
- Sveika mityba: Valgykite daug vaisių, daržovių ir liesų baltymų. Ribokite druskos, riebalų ir perdirbtų maisto produktų vartojimą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Pasitarkite su gydytoju dėl saugaus fizinio aktyvumo nėštumo metu. Lengvas fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, gali padėti sumažinti kraujo spaudimą.
- Pakankamas poilsis: Stenkitės miegoti 7-8 valandas per naktį.
- Streso valdymas: Išmokite streso valdymo technikų, tokių kaip joga, meditacija ar gilūs kvėpavimo pratimai.
tags: #akf #inhibitoriai #ir #nestumas