Alfa-fetoproteinas (AFP) yra baltymas, gaminamas vaisiaus kepenyse ir trynyje (embrioniniame audinyje) ankstyvose nėštumo stadijose. Jis yra svarbus rodiklis tiek prenatalinėje diagnostikoje, tiek suaugusiųjų vėžio diagnostikoje. Nors AFP lygis natūraliai mažėja po gimimo, suaugusiųjų organizme jo kiekis paprastai būna labai mažas. AFP yra naudingas kaip biomarkeris įvairioms sveikatos būklėms, įskaitant vėžinius susirgimus, ypač kepenų vėžį, germinogeninius navikus (kiaušidžių ir sėklidžių vėžius) ir kai kurias nėštumo komplikacijas.
AFP normos
AFP norma suaugusiesiems
Normalus AFP lygis suaugusiems yra mažesnis nei 10 ng/ml (nanogramų mililitre). Padidėjęs AFP kiekis suaugusiųjų kraujyje gali rodyti kepenų ligas ar tam tikrų vėžinių susirgimų buvimą, tačiau tai nėra specifinis rodiklis ir dažnai reikalauja papildomų tyrimų.
AFP norma vaikams
Naujagimiams AFP lygis yra natūraliai aukštas, nes vaisiaus vystymosi metu šis baltymas gaminamas dideliais kiekiais. Pirmųjų gyvenimo mėnesių laikotarpiu AFP kiekis pradeda mažėti ir galiausiai pasiekia normą, kaip ir suaugusiesiems. Kūdikio AFP lygis gali būti nuo 50,000 ng/ml ir palaipsniui mažėja. Vyresnių vaikų AFP lygis turėtų būti toks pat kaip suaugusiems - mažiau nei 10 ng/ml.
Padidėjęs AFP lygis suaugusiesiems: priežastys ir reikšmė
Padidėjęs AFP lygis suaugusiam gali rodyti:
- Pirminį kepenų vėžį (hepatoceliulinę karcinomą): AFP yra vienas pagrindinių biomarkerių, naudojamų kepenų vėžiui nustatyti. Apie 80 % piktybinių kepenų auglių atvejų nustatomas padidėjęs AFP lygis. Pirminis kepenų vėžys dažniausiai atsiranda kepenų cirozės ar lėtinio hepatito fone. Kepenų cirozės ir lėtinio hepatito atveju alfa-fetoproteinas - AFP yra vertingas monitoringo parametras ir gali būti naudojamas pirminiam kepenų vėžiui diagnozuoti (tai yra nustatyti tuos atvejus, kai cirozė pereina į vėžį). Padidėjusi AFP koncentracija kraujyje gali būti randama 90% ligonių, sergančių pirminiu kepenų vėžiu. Pirminis kepenų vėžys - palyginti reta liga.
- Sėklidžių navikus (ne seminominės kilmės). Didelė AFP koncentracija rodo didelę naviko masę ir blogą ligos prognozę. Seminomos, disgerminomos, diferencijuotos teratomos niekada nesukelia AFP koncentracijos padidėjimo kraujyje. Neseminominio naviko metu AFP jautrumas yra 50-80%. Kombinuojant AFP ir β-hCG, bendras abiejų parametrų jautrumas lygus 86%. Pooperaciniu periodu AFP ir β-hCG koncentracijos didėjimas anksti rodo piktybinio proceso progresavimą, recidyvavimą (didėjimas pagal laboratorinius rodiklius nustatomas keletą mėnesių anksčiau, nei tai gali parodyti kitos diagnostinės procedūros). Didelės AFP ir β-hCG koncentracijos rodo blogą ligos prognozę.
- Kitus piktybinius navikus: skrandžio vėžį, storosios žarnos vėžį, tulžies takų navikus, kasos vėžį bei vėžio metastazes kepenyse. Cholangioceliuliniai tulžies latakų navikai kepenyse taip pat nepasižymi AFP koncentracijos padidėjimu. Įtarus cholangioceliulinį naviką arba kasos naviką, gali būti naudinga papildomai ištirti vėžio žymenį CA 19-9. Germinatyvinio naviko atveju abu žymenys - AFP ir β-hCG - turi būti nustatomi kartu, nes jie nevienodai reaguoja į gydymą.
Atliekant α-fetoproteinas - AFP ir CEA tyrimus, kartu galima diferencijuoti pirminį kepenų vėžį nuo kepenų metastazių. Maža AFP koncentracija kraujyje, kartu esant padidėjusiai CEA koncentracijai, rodo vėžio metastazes kepenyse. Pirminio kepenų vėžio atveju pirmiausia padidėja AFP. Kartais nustatoma abiejų rodiklių - AFP ir CEA - padidėjimas. CEA koncentracijos padidėjimas kartu su AFP koncentracijos padidėjimu pirminio kepenų vėžio metu randamas 20-60% ligos atvejų.
Taip pat skaitykite: Ką rodo CRB nėštumo metu?
AFP tyrimo reikšmė nėštumo patologijoje
Alfa-fetoproteinas - AFP nustatymas kraujyje ir amniono skystyje padeda rasti vaisiaus vystymosi defektus nėštumo metu. Skiriant AFP tyrimą, reikėtų atsižvelgti į keletą šio rodiklio ypatybių:
- Tyrimą tikslinga atlikti nėščiosioms, jau anksčiau gimdžiusioms kūdikį su genetiniais defektais.
- Jį tikslinga nustatyti vyresnėms nei 30-35 metų nėščiosioms (jeigu nėščiosios amžius viršija 30 metų, apsigimimų dažnumas ryškiai padidėja).
- Optimaliai nustatyti AFP rodiklį yra nedaug laiko. Tai 16-21 nėštumo savaitė.
- Radus AFP koncentracijos sumažėjimą arba padidėjimą, tyrimas turi būti kartojamas. Net 67% atvejų, pakartojus tyrimą, vaisiaus apsigimimo diagnoze suabejojama.
- Pakartotinai radus patologiškai pakitusią AFP koncentraciją, atliekama sonografija su citogenetiniu ištyrimu (gali tekti atlikti amniocentezę). Jeigu atliekama amniocentezė, AFP koncentracija vaisiaus vandenyse įvertinama genetinės konsultacijos centre. Skirtingai nuo serumo AFP koncentracijos, vaisiaus vandenyse nustatoma AFP koncentracija nuo 16-os iki 21-os normalaus nėštumo savaitės turi mažėti.
- Dvynukai, trynukai arba daugiau vaisių didina AFP koncentraciją serume (tada apsigimimo skryningas pasiremiant AFP mažiau informatyvus).
AFP testo paskirtis - išaiškinti ir racionaliau atrinkti nėščiąsias amniocentezei. Nėštumo metu moters organizme didžiausia AFP koncentracija stebima apie 13-ąją savaitę. Šis baltymas savo sudėtimi yra panašus į albuminą ir, manoma, apsaugo vaisių nuo motinos estrogenų poveikio bei audinių atmetimo. Taip pat AFP laikomas vėliau atsirandančio albumino pakaitalu. AFP kiekis gali padidėti esant embrioniniams navikams, pavyzdžiui, trynio maišo navikams.
Nėštumo metu AFP kiekis moters kraujyje gali didėti, jei vaisiui diagnozuojami nervinio vamzdelio nesuaugimo defektai. Priešingai, esant Dauno sindromui, pūslinei išvisai ar savaiminiam persileidimui, AFP koncentracija gali mažėti.
Kiti nėštumo metu atliekami tyrimai
Be AFP tyrimo, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas: atliekamas pirmojo apsilankymo metu. Šiuo tyrimu nustatoma, ar nėščioji neserga mažakraujyste, ar nėra kitų organizmo pokyčių, ūmių ar lėtinių ligų. Tyrimas kartojamas apie 32 nėštumo savaitę. Taip pat rekomenduojama ištirti gliukozės koncentraciją kraujyje.
- Tyrimai dėl lytiniu keliu plintančių ligų: kraujo tyrimais nustatomos ir lytiniu keliu plintančios ligos, pvz., sifilis, kurį reikia išgydyti iki 20-osios nėštumo savaitės, kol dar būna nepakenktas vaisius. Atliekami tyrimai dėl ŽIV, toksoplazmozės, raudoniukės, citomegaloviruso. Labai svarbu atlikti nėščiajai tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių sukėlėjų Chlamydia trachomatis ar Ureaplasma urealyticum. Tyrimui medžiaga imama iš makšties, sukėlėjai nustatomi PGR metodika. Šios bakterijos, patekusios iš motinos, kūdikiui gali sukelti lėtinę plaučių ligą. Nėščias moteris rekomenduojama ištirti ir dėl bakterinės vaginozės, kurią sukelia Bacteroides spp., Peptostreptococcus spp. ir Gardnerella vaginalis. Sirgdamos bakterine vaginoze moterys dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Tačiau tai pavojinga būklė, kadangi šie sukėlėjai gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Šlapimo tyrimas: tiriama, ar šlapime yra gliukozės, jei randama - tai gali būti cukrinio diabeto požymis. Taip pat tikrinama, ar nėra baltymo, kuris parodo nėščiosios inkstų būklę. Jei baltymo randama vėlesniame nėštumo etape, gali išsivystyti preeklampsija. Preeklampsija - liga, kuri pasireiškia tik nėštumo metu. Tai viena iš komplikacijų, išsivystančių nėštumo pabaigoje. Ji pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu, dideliu svorio prieaugiu; moteriai patinsta čiurnos, pėdos, plaštakos.
- Trigubas, arba Barto, tyrimas: nustato AFP (alfa fetoproteino), estriolio ir žmogaus chorioninio gonadotropino kiekį motinos kraujyje. Mažėjanti chorioninio gonadotropino ir estriolio koncentracija kraujyje rodo blogėjančią vaisiaus būklę, gresiantį priešlaikinį gimdymą ar nesivystantį nėštumą.
- Kraujo grupės ir Rh D faktoriaus nustatymas: Jei pirmojo nėštumo metu nėščiosios ir būsimojo kūdikio rezus faktorius buvo netapatus, t.y. motinos Rh (D) neigiamas, o būsimo kūdikio Rh (D) teigiamas, tai motinai kyla pavojus dėl Rh sensibilizacijos. Gimdymo metu kūdikio kraujas susimaišo su motinos krauju, todėl moters imuninė sistema gali pradėti gaminti antikūnus prieš kūdikio eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius) kito nėštumo metu. Tokia antikūnų gamyba yra vadinama Rh sensibilizacija. Dėl to antrojo nėštumo metu kūdikiui gali grėsti Rh liga, naujagimių hemolitinė liga arba net fetalinė eritroblastozė.
- Dauno sindromo patikra: Visoms nėščiosioms rekomenduojama atlikti bent pirminius tyrimus, padedančius diagnozuoti Dauno sindromą, o vyresnėms nei 35 m. Pirminiai tyrimai (pavyzdžiui, Life Cycle ar PRISCA) parodo, kokia tikimybė, kad vaisius turi Dauno sindromą. Pirmąjį nėštumo trimestrą atliekami su nėštumu susijusio plazmos baltymo A (PAPP-A) ir žmogaus chorioninio gonadotropino (hCH) kiekio tyrimai. Nutolę nuo normų rodmenys gali padėti diagnozuoti ir Dauno sindromą. Kuo vaisiaus sprando raukšlė yra storesnė, tuo didesnė Dauno sindromo ar kitų chromosominių apsigimimų tikimybė. Kai yra anomalijų, šiame kaklo audinyje kaupiasi daugiau nei įprastai skysčių. Rodiklis laikomas normaliu, jeigu sprando vaiskuma yra ne didesnė nei 2,5-3 mm.
Chromosominių anomalijų rizikos vertinimas
- Ypač didelė chromosominių anomalijų rizika (≥1 : 50): Nėščiajai turėtų būti atliekamas invazinis diagnostinis genetinis tyrimas.
- Didelė chromosominių anomalijų rizika (≥1 : 250): Nėščioji turi būti siunčiama ir tiriama tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos perinatologijos centre, taip pat rekomenduojama invazinė prenatalinė chromosomų anomalijų diagnostika (choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė).
- Vidutinė chromosominių anomalijų rizika (1 : 251‒1000): Pacientei rekomenduojama antrojo nėštumo trimestro prenatalinė chromosomų anomalijų patikra (ultragarsinis tyrimas 15-20 nėštumo savaitę ir chromosomų anomalijų ultragarsinių žymenų vertinimas, prireikus - trigubas tyrimas).
- Maža chromosominių anomalijų rizika (<1 : 1000): Antrojo trimestro prenatalinės vaisiaus chromosomų anomalijų patikros metu (15-20 nėštumo sav.) apskaičiuojama vaisiaus chromosomų anomalijų (tarp jų - ir Dauno sindromo) rizika. Nustačius padidėjusią chromosomų anomalijų riziką, atliekama invazinė prenatalinė chromosomų anomalijų diagnostika. Jeigu antrąjį nėštumo trimestrą atliekamo ultragarsinio tyrimo metu nustatomi keli ultragarsiniai žymenys, rizika, kad vaisius turi Dauno sindromą, didėja labai ženkliai nuo kelių ir keliasdešimt kartų.
Invaziniai prenetaliniai tyrimai
Esant padidėjusiai rizikai, gali būti rekomenduojami invaziniai prenataliniai tyrimai:
Taip pat skaitykite: Svarbu žinoti apie MRSA nėštumo metu
- Amniocentezė: antrojo nėštumo trimestro tyrimas, atliekamas 16-18 sav. Prieš procedūrą atliekamas ultragarsinis tyrimas, po to per pilvo ir gimdos sieną specialia adata paimama 2-20 ml vaisiaus vandenų. Po tyrimo nėščioji gali jausti nedidelį maudimą: paprastai jis greitai praeina. Tyrimas kelia 0,25 0,5 proc. persileidimo riziką.
- Choriono gaurelių biopsija: Choriono gaureliai supa vaisiaus membraną bei jungia gimdos audinį su placenta. Atliekant tyrimą iš placentos naudojant ploną adatą paimama ląstelių. Šis tyrimas įprastai atliekamas pirmąjį nėštumo trimestrą (nuo 10 iki 13 (+6 d.) nėštumo savaitės). Tyrimas atliekamas per priekinę pilvo sieną arba gimdos kaklelį. Prieš procedūrą gali būti taikoma vietinė nejautra. Procedūra trunka apie 10 min. Tiesa, atliekant šį invazinį tyrimą taip pat yra nedidelė persileidimo rizika (maždaug 0,5 proc., t. y.
- NIPT (Neinvazinis prenatalinis testas): NIPT atliekamas jau nuo 8-10 nėštumo savaitės. Tyrimą galima atlikti vietoje kraujo dvigubo ar trigubo tyrimų, tačiau jis jokiu būdu nepakeičia ultragarsinės patikros ir invazinių genetinių tyrimų (jeigu yra poreikis juos atlikti). Šaltiniuose teigiama, kad NIPT tyrimas yra labai jautrus ir padeda diagnozuoti daugiau nei 99 proc. Dauno sindromo atvejų (skirtingose klinikose atliekami NIPT tyrimai skiriasi, kai kurie jų diagnozuoja 91-99 proc. atvejų).
Mozaikinis Dauno sindromas ir NIPT tyrimas
Mozaikinis Dauno sindromas yra labai reta (1-2% iš visų Dauno sindromo atvejų) Dauno sindromo forma, kuomet yra patrigubėjusios ne visos 21 chromosomos, o tik jų dalis. Mozaikinis Dauno sindromas siejamas su NIPT tyrimo netikslumais, t.y. NIPT tyrimas nevisuomet gali nustatyti Dauno sindromą, jeigu yra jo mozaikinė forma.
Taip pat skaitykite: Kada atlikti Dauno sindromo tyrimą