Įvadas
Gimimo eiliškumas - tai tema, sulaukusi didelio susidomėjimo ir diskusijų tiek visuomenėje, tiek moksliniuose tyrimuose. Alfredas Adleris, individualiosios psichologijos pradininkas, pirmasis iškėlė hipotezę, kad gimimo eiliškumas šeimoje turi įtakos asmenybės formavimuisi ir gyvenimo stiliui. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip gimimo eiliškumas gali veikti žmogaus charakterį, santykius su kitais žmonėmis ir adaptaciją prie gyvenimo iššūkių.
Menkavertiškumo Jausmas ir Pranašumo Siekimas
Adleris teigė, kad kiekvienam žmogui būdingas menkavertiškumo jausmas, kuris yra pagrindinė varomoji jėga, skatinanti tobulėti ir siekti pranašumo. Kūdikystėje vaikas jaučiasi mažas ir bejėgis, priklausomas nuo suaugusiųjų, todėl patiria menkavertiškumo jausmą. Šis jausmas nėra silpnumo požymis, bet veikiau motyvacija augti, siekti ir progresuoti. Tačiau, jei vaikas nesugeba kompensuoti savo menkavertiškumo jausmo, jis gali išsivystyti į menkavertiškumo kompleksą, kuris trukdo spręsti gyvenimo problemas.
Pranašumo siekimas, anot Adlerio, nėra arogancija ar dominavimas, bet greičiau tobulumo siekimas, judėjimas aukštyn, link išbaigtumo. Tai yra būtina gyvenimo dalis, motyvuojanti mus nuolat tobulėti ir prisitaikyti prie aplinkos. Šis tikslas yra orientuotas į ateitį, į idealus, kurie egzistuoja mūsų pačių vaizduotėje.
Gyvenimo Stilius
Kiekvienas žmogus, siekdamas pranašumo, išvysto unikalų savybių, veiksmų ir įpročių rinkinį, kuris vadinamas gyvenimo stiliumi. Jam pagrindą padeda menkavertiškumo jausmas ir jo kompensacija. Gyvenimo stilius susiformuoja ankstyvoje vaikystėje, veikiamas socialinių sąveikų, ir vėliau jį yra sunku pakeisti. Adleris išskyrė kelis pagrindinius gyvenimo stilius:
- Dominavimo gyvenimo stilius: būdingas žmonėms, kurie linkę dominuoti ir valdyti, nepaisydami kitų žmonių poreikių.
- Vengimo stilius: būdingas žmonėms, kurie vengia susidurti su gyvenimo problemomis.
- Socialiai naudingas gyvenimo stilius: būdingas žmonėms, kurie sugeba bendradarbiauti su kitais ir suderinti savo poreikius su kitų žmonių poreikiais.
Socialinis interesas yra labai svarbus žmogaus gyvenime, nes susiderinimas su kitais žmonėmis yra pati pirmoji gyvenimo užduotis. Žmogus yra labiau įtakojamas socialinių nei biologinių jėgų. Socialinis interesas yra įgimtas, tačiau kiek jis realizuosis, priklauso nuo vaiko ankstyvojo socialinio patyrimo. Ypač svarbus motinos vaidmuo, kuri savo elgesiu gali skatinti arba stabdyti socialinio intereso vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Steven Adler: Gyvenimas ir kūryba
Gimimo Eiliškumo Įtaka
Adleris teigė, kad gimimo eiliškumas turi didelės reikšmės žmogaus gyvenimo stiliui. Nors broliai ir seserys turi tuos pačius tėvus ir gyvena tuose pačiuose namuose, jų socialinė aplinka nėra tapati. Su kiekvienu vaiku keičiasi tėvų požiūriai į vaiką, kas kiekvienam vaikui sukuria vis skirtingas socialines sąlygas.
Pirmasis Vaikas
Pirmasis vaikas paprastai gauna visą tėvų dėmesį ir rūpestį, todėl jaučiasi saugus ir svarbus. Tačiau, gimus antram vaikui, pirmagimis patiria šoką, nes netenka savo išskirtinės pozicijos. Jis gali bandyti atgauti ankstesnę poziciją, tačiau jo kova dažnai būna nesėkminga. Dėl to pirmagimiai dažnai būna orientuoti į praeitį, nostalgiški ir pesimistai. Jie gali išnaudoti savo jėgą prieš jaunesniuosius brolius ir seseris, tačiau tuo pačiu jiems daugiau tenka patirti ir tėvų jėgą nei jaunesniems, nes iš jų daugiau tikimasi. Dėl to pirmagimiai visada pirmiausiai siekia valdžios, yra autoritariški. Be to, jie jaučiasi nesaugiai ir yra priešiški kitiems, nes bijo dar kartą prarasti visas pozicijas.
Antrasis Vaikas
Antrasis vaikas niekada nepatiria to dėmesio ir valdžios, kurią patyrė pirmasis, nes jis jau dalinasi tėvų meile su pirmuoju. Todėl net pasirodžius trečiajam, antrasis vaikas nepatiria tokio aštraus praradimo jausmo. Be to, keičiasi ir tėvų elgesys - antrasis vaikas jau nebėra tokia nauja patirtis, tėvai auklėdami jį gali labiau atsipalaiduoti ir todėl daug ramiau žiūrėti į antrąjį vaiką. Tačiau antrasis vaikas nuo pat pradžių auga pirmojo šešėlyje. Jis nėra pats vienas vaikas, bet visada turi vyresnį brolį ar seserį kaip pavyzdį ar iššūkį varžytis su juo. Šios varžybos skatina antrojo vaiko vystymąsi ir dažnai jis vystosi daug greičiau nei pirmasis vaikas - jis turi pralenkti pirmąjį. Nepatyręs valdžios antrasis ja taip nesidomi ir yra gerokai optimistiškesnis žvelgdamas į ateitį. Tačiau jo vystymasis gali ir nukentėti. Jei pirmasis vaikas jį lenkia visa kuo, tai antrasis vaikas gali įgyti jausmą, kad jis niekada nepralenks vyresniojo ir tada gali bandyti nustoti augti.
Jauniausias Vaikas
Jauniausias vaikas niekada nesusiduria su „nukarūnavimu“ ir dažnai tampa mylimu visos šeimos pagranduku, ypatingai jei vyresnieji vaikai yra vyresni daugiau nei keliais metais. Jį taip pat spaudžia poreikis pralenkti vyresniuosius brolius ir seseris, todėl jis gali vystytis ypač greitai. Tačiau gali įvykti visiškai priešingai, jei jauniausias vaikas yra gadinamas ir lepinamas visos šeimos taip, kad jis neišmoksta nieko sau padaryti. Kai jis išauga, dažnai gali pasirodyti bejėgiu ir priklausomu, koks jis buvo vaikystėje.
Vienintelis Vaikas
Vienintelis vaikas iš esmės yra pirmasis vaikas, kuris niekada nepatiria jėgos praradimo - bent jau ne vaikystėje. Jis visą laiką yra šeimos dėmesio centre. Praleisdamas daugiau laiko su suaugusiais toks vaikas dažnai subręsta gana anksti. Tačiau jis patiria šoką, kada supranta, kad išoriniame gyvenime, už šeimos ribų - pvz.: mokykloje - jis nėra dėmesio centras. Toks vaikas nėra pasiruošęs nei dalintis, nei kovoti dėl dėmesio.
Taip pat skaitykite: Vaikų auklėjimas pagal Adlerį
Gimimo Pozicija Nėra Likimas
Svarbu pabrėžti, kad Adleris neteikia tvirtų vystymosi taisyklių, susijusių su gimimo eiliškumu. Vaikas automatiškai neįgyja kokių nors charakterio bruožų tik dėl gimimo eilės. Nereikėtų manyti, kad mūsų gyvenimas yra nulemtas to, kelinti šeimoje gimėme, ir remtis teorija tarsi pranašyste. Tačiau įsigilinę į šią teoriją galime geriau suprasti, kaip vaikas auga, kaip mąsto ir jaučiasi šeimoje.
Kiti Veiksniai, Įtakojantys Asmenybę
Be gimimo eiliškumo, asmenybės formavimuisi įtakos turi ir kiti veiksniai, tokie kaip:
- Vaikų skaičius šeimoje: didesnėse šeimose vaikai gali patirti mažiau tėvų dėmesio, tačiau išmokti bendradarbiauti ir dalintis.
- Amžiaus skirtumai tarp vaikų: didesni amžiaus skirtumai gali reikšti, kad vaikai auga skirtingose socialinėse aplinkose.
- Lytis: berniukai ir mergaitės gali būti auklėjami skirtingai, o tai gali turėti įtakos jų asmenybės formavimuisi.
- Fiziniai ir protiniai vystymosi ypatumai: vaikai, turintys fizinių ar protinių negalių, gali patirti kitokį elgesį iš tėvų ir bendraamžių.
- Santykis su tėvais: šilti ir palaikantys santykiai su tėvais gali padėti vaikams išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir socialinius įgūdžius.
- Konfliktai: nuolatiniai konfliktai šeimoje gali neigiamai paveikti vaikų psichologinę gerovę.
- Netektys šeimoje: artimo žmogaus netektis gali sukelti vaikams sielvartą ir turėti ilgalaikį poveikį jų asmenybei.
Psichologinis Gimimo Eiliškumas
Svarbu atskirti biologinį ir psichologinį gimimo eiliškumą. Biologinis gimimo eiliškumas nurodo vaiko vietą pagal gimimo datą, o psichologinis gimimo eiliškumas - tai vaiko suvokiama vieta šeimos socialinėje struktūroje. Vaikas gali jaustis kaip pirmagimis, net jei jis yra antrasis ar trečiasis vaikas šeimoje, arba atvirkščiai. Psichologinis gimimo eiliškumas gali turėti didesnę įtaką asmenybės formavimuisi nei biologinis.
Individualiosios Psichologijos Konsultavimas ir Terapija
Individualiosios psichologijos konsultavime ir terapijoje yra pabrėžiamas kiekvieno žmogaus individualumas ir kūrybiškas pasaulio bei kitų žmonių vertinimas. Gimimo eiliškumo žinios gali būti naudojamos kaip spėjimas, leidžiantis toliau prieiti prie kliento privačios logikos bei gyvenimo stiliaus supratimo, tačiau svarbu išvengti šališko klinikinio įvertinimo ir matyti individą kaip visumą, neatsiejamą nuo jo konteksto.
Taip pat skaitykite: Harmoningo vaiko ugdymas
tags: #adler #gimimo #eiliskumas