Jei norime, kad vaikas būtų žvalus ir sveikas, svarbu ne tik pasirūpinti jo apranga ir mityba, bet ir stebėti, ar jis laiku ir tinkamai tuštinasi bei šlapinasi. Vaikų tuštinimosi sutrikimai yra dažnas reiškinys, o vienas iš labiausiai paplitusių - vidurių užkietėjimas, varginantis apie 10% vaikų. Ignoruojant priežastis arba netinkamai gydant, ši problema gali tapti lėtine, sukeldama virškinimo organų veiklos sutrikimus, toksinų kaupimąsi žarnyne ir kitų organų apnuodijimą, mažakraujystę bei lėtesnį augimą.
Vidurių Užkietėjimo Poveikis Vaikui
Užsitęsus vidurių užkietėjimui, vaiką gali varginti pasikartojantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas ir skausmas tuštinantis. Nuolatinė baimė, kad tuštinimasis bus skausmingas, gali neigiamai paveikti vaiko psichiką. Šie pokyčiai ypač išryškėja, kai vaikas pradeda nesulaikyti išmatų.
Vidurių Užkietėjimo Priežastys
Vaiko tuštinimasis gali sutrikti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Neteisingą tuštinimosi įgūdžių ugdymą.
- Netaisyklingą ir nevisavertę mitybą.
- Įgimtas ar įgytas virškinimo, endokrininės ar nervų sistemos ligas.
- Psichikos sutrikimus.
Gyvenimo Tarpsniai, Kai Tuštinimosi Sutrikimų Pavojus Yra Didesnis
Tėvai turėtų žinoti, kad tam tikrais vaiko gyvenimo tarpsniais kyla didesnis tuštinimosi sutrikimų pavojus.
Tuštinimosi Įgūdžių Ugdymas
Visų pirma, tai laikotarpis, kai vaikui ugdomi tuštinimosi įgūdžiai. Jei vaiką pradėsite pratinti prie puoduko per anksti, kol jis valingai nekontroliuoja tuštinimosi, nieko nelaimėsite, nes jis paprasčiausiai nesuvoks, ko iš jo norite. Bet jei vaikui ilgą laiką leisite nevaržomam tuštintis į sauskelnes, jis išsiugdys įprotį tai daryti ir nesupras, kodėl mama jį staiga ėmė barti už nevalyvumą. Ir vienu, ir kitu atveju jis tuštinimąsi susies su prievarta ir stengsis jį slopinti.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Vaikų Darželis ar Mokykla
Labai dažnai viduriai užkietėja vaikui pradėjus lankyti vaikų darželį ar mokyklą. Pasikeitusi aplinka, neįprasta tuštinimosi vieta, nejaukūs, neužtikrinantys intymumo tualetai, gėdijimasis svetimų žmonių, bendraamžių patyčios, griežtas tuštinimuisi skirtas laikas (pvz., pertraukos tarp pamokų) sukelia nemalonius pojūčius ir vaikas stengiasi kentėti, t.y. sulaikyti tuštinimąsi.
Mitybos Pokyčiai
Tuštinimasis gali sutrikti, kai maitinimas neatitinka vaiko būklės ar gyvenimo sąlygų kaitos (liga, karščiavimas, kelionė, klimato pasikeitimas), jei duodama gerti per mažai skysčių. Sulaikyti tuštinimąsi vaiką verčia ir psichologinis diskomfortas, kai mamos priežiūrą pakeičia močiutė ar auklė.
Užburtas Ratas
Kiekvienas uždelstas išsituštinimas tampa nemaloniu ir skatina vaiką dar atkakliau sulaikyti išmatas. Valingai sulaikydamas išmatas, vaikas sukelia sau lėtinį vidurių užkietėjimą, patenka į „uždarą ratą“.
Išmatų Nelaikymas
Žmogui būdinga, jog jis sąmoningai valdo šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijas. Kada vaikas nustoja tuštintis į kelnaites, priklauso nuo krašto papročių, auklėjimo, vaiko psichoemocinės raidos ypatumų. Visgi dauguma vaikų iki 4 metų amžiaus įgyja normalius tuštinimosi įgūdžius. Jei vaikas ir virš 4 metų nesiliauja tepti išmatomis apatinių drabužių ar tuštintis į juos bei kitose tam netinkamose vietose, tai jau ligos - pirminio išmatų nelaikymo - požymiai. Minėti reiškiniai gali atsirasti ir vaikui, iki tol turėjusiam normalius tuštinimosi įgūdžius. Tėvai dažnai yra nelinkę šių tuštinimosi sutrikimų aptarti su šeimos gydytoju. Jie kaltina vaikus nevalyvumu, juos bara ar net baudžia. Neretai savarankiškai duoda vaikams nervus raminančių vaistų, klaidingai manydami, kad tuštinimosi sutrikimus sukelia vaiko nervų sistemos pokyčiai. Pirminio išmatų nelaikymo priežastimi gali būti vaiko ir motinos santykių konfliktas. Tokių vaikų mamos yra griežtos, kontroliuojančios, dominuojančios, perfekcionistės, emociškai šaltos. Dėl to jos labai griežtai moko vaikus tualeto įgūdžių. Vaiko reakcija į tokį mamos elgesį yra nesąmoningas kerštas, kuris pasireiškia nevalingu tuštinimusi. Kartais tėvai nepakankamai dėmesio skiria vaiko įgūdžių ugdymui. Apie 80-95 proc. atvejų funkcinio išmatų nelaikymo priežastimi yra lėtinis vidurių užkietėjimas. Dauguma vaikų nesuvokia tuštinimosi dažnio pakitimų ir tėvams nesiskundžia. Tėvams ypač sunku pastebėti vaikų, lankančių vaikų darželį ar mokyklinio amžiaus vaikų tuštinimosi sutrikimus, nes vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia ne namie. Susirūpinama tik tuomet, kai vaikas pradeda tepti išmatomis apatinius drabužius. Tačiau tai jau komplikuoto vidurių užkietėjimo požymis. Kuo liga ilgiau trunka, tuo sunkiau ją išgydyti. Išmatų nelaikymo priežastimi gali būti ir vaiko psichologinės raidos sutrikimai, centrinės nervų sistemos, tiesiosios žarnos bei išangės raumenų ligos. Ilgai trunkantis išmatų nelaikymas gali sąlygoti vaikų emocinius sutrikimus. Vaikas jaučiasi kaltas dėl savo negalios. Bijodamas bendraamžių patyčių vengia kolektyvo, sportinių užsiėmimų, kultūrinių renginių. Jis tampa uždaru, siaurėja jo interesų ratas. Pats vaikas su savo problemomis susitvarkyti nesugeba, o ir iš artimųjų dažnai nesulaukia paramos. Įsisuka ydingas ratas. Emociniai sutrikimai progresuoja virsta psichosomatinėmis ligomis.
Taigi, jei Jūsų vaikas ilgai neįpranta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis apatinius drabužius ar išsituština ne tam skirtoje vietoje, vertėtų pasitarti su gydytoju. Jis Jums padės išsiaiškinti, ar tai auklėjimo spragos, ar ligos požymiai.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Išangės Patologiniai Pokyčiai
Vaikų išangės patologiniai pokyčiai dažniausiai atspindi storojoje žarnoje vykstančius patologinius procesus. Tačiau neretai išangės ligos tampa lėtinio vidurių užkietėjimo pirmine priežastimi.
Išangės Įplėša
Dažniausiai pasitaikanti vaikų, ypač mažamečių, išangės liga yra išangės įplėša. Taip vadinamas išangės kanalo gleivinės išilginis įtrūkimas. Dažniausiai serga 4 mėnesių - 4 metų amžiaus vaikai. Berniukai ir mergaitės serga vienodai dažnai. Mažiems vaikams įplėšos dažniausiai būna ūminės ir paviršinės. Vyresniems vaikams ir paaugliams gali būti ir lėtinės įplėšos. Dėl įvairių priežasčių atsiradus paviršiniam gleivinės įtrūkimui vaikas jaučia stiprų skausmą tuštinimosi metu. Kartais skausmas išlieka kelias ar keliolika minučių po pasituštinimo. Įvairios trukmės ir intensyvumo skausmą išangėje vaikas gali jausti ir tarp pasituštinimų. Dėl to vaikas vengia tuštintis. Kitas dažnas simptomas - kraujo priemaiša išmatose ar lašas ant tualetinio popieriaus. Dažnai odos - gleivinės sandūroje išangės krašte matoma papilominė išauga. Dėl skausmo ir sutrikusios kraujotakos, išangės raumenų spazmo, infekcijos išangės kanalo gleivinės defekto vietoje, išangės įplėšos savaime sugyja labai retai.
Hemorojus
Hemorojus - tai išangės kanalo kaverninių kūnelių didėjimas ir slinkimas žemyn. Hemorojus yra dažniausia tiesiosios žarnos liga suaugusiesiems. Vidinis hemorojus vaikams išimtinai retas ir dažniausiai susijęs su portine hipertenzija. Vaikų amžiuje dažnesnis išorinis hemorojus. Jo priežastimi dažniausiai yra stipri stanga tuštinantis dėl vidurių užkietėjimo, viduriavimo ar tuštinimosi įgūdžių patologijos. Klinikinių simptomų išorinis hemorojus nesukelia. Dažniausiai tėvai atsitiktinai pastebi melsvus mazgelius šalia išangės vaikui pasituštinus, kurie neužilgo pradingsta. Vaiko apžiūros metu ties išangės išoriniu kraštu galima pamatyti melsvus poodinius mazgelius, ypač jei vaikas verkia ar paprašytas stanginasi. Čiuopiant mazgeliai minkšti ir neskausmingi. Jei įvyksta ūmi mazgo trombozė, vaikas pajunta stiprų skausmą išangėje. Apžiūrint matomas iškilęs virš odos mėlynos spalvos mazgas. Čiuopiant mazgas kietas ir labai skausmingas. Kartais kavernozinis kūnelis plyšta ir susiformuoja poodinė kraujosruva ar kraujuoja į išorę.
Apie Išangę Esančios Odos Uždegimas
Vaikas skundžiasi skausmu, deginimu, niežuliu išangės srityje. Skausmas sustiprėja tuštinimosi metu, todėl maži vaikai atsisako sėstis ant puoduko, vyresniems pastebima noro tuštintis slopinimo elgsena. Vystosi vidurių užkietėjimas. Kartais pasituštinama su kraujo priemaiša. Dažnai kelnytės būna suteptos kraujingu-pūlingu sekretu. Ūmiais atvejais maži vaikai gali karščiuoti. Dažniausi uždegimo sukėlėjai A grupės beta-hemolitinis streptokokas, auksinis stafilokokas, grybeliai. Apžiūrint matyti aiškiai ribotas apie išangę esančios odos paraudimas, pabrinkimas, blizgesys, šlapiavimas, Sergant šia liga būtinas pasėlis ligos sukėlėjui išsiaiškinti. Išangės infekcinį dermatitą reikia atskirti nuo kitų odos ligų, pasireiškiančių bėrimu išangės srityje.
Ką Daryti, Jei Vaikui Užkietėjo Viduriai?
Jei vaikas kelias dienas atkakliai nesėda ant puoduko, o paskui vaikšto piktas, irzlus, susiėmęs rankomis pilvo apačią, bet pasiūlius „pasilengvinti“ sau gyvenimą - tik piktai atsikerta ir toliau priešinasi jūsų geram patarimui - tuomet kantrybės gali pritrūkti ir patiems ramiausiems tėvams. Ypač jeigu tai kartojasi nuolatos. Kartais nesunkiai galima prisiminti tokio „užsispaudimo“ priežastį, pavyzdžiui, kad ne taip seniai tuštinantis vaikui suskaudo, ir jis dabar paniškai bijo tokios pat patirties. Kartais priežastį rasti sunkiau.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Kaip Elgtis Su Vaiku, Kuris Nelaiko Išmatų?
Tai dar viena tuštinimosi sutrikimų grupė, kuri paprastai tėvams sukelia pačią didžiausią įtampą. Apie išmatų nelaikymą kaip sutrikimą vaikų psichiatrijos vadovėliai siūlo galvoti tuomet, kai vaikas jau yra sulaukęs 4 ar daugiau metų. Dažnai atrodo, kad vaikas taip elgiasi dėl to, kad yra nerūpestingas, pavyzdžiui, užsižaidžia ir „pamiršta“ laiku nueiti pasituštinti, arba „specialiai“ nori sutepti savo drabužius, kad suaugusiesiems būtų daugiau darbo skalbiant… Kartais gali atrodyti, kad vaikas bijo klozeto ar tualeto, pavyzdžiui, darželyje ar svečiuose, ir todėl labiau linkęs tuštintis į kelnes.
Prieš Kreipdamiesi Į Specialistą
Prieš kreipdamiesi į specialistą dėl vaiko tuštinimosi sutrikimų, atkreipkite dėmesį į žemiau išvardytas sritis.
- Kada atsirado tuštinimosi sutrikimas?
- Ar pasikeitė vaiko maitinimosi ritmas, jo valgomi patiekalai, produktai?
- Ar vaikas alergiškas kuriems nors maisto produktams? Galbūt pastebite, kad vaikas ima tuštintis skystai ar, priešingai, užkietėja viduriai, atsiranda pilvo skausmų suvalgius tam tikrų produktų (ypač dažnas „kaltininkas“ - pieno produktai)?
- Ar vaikas išrankus maistui?
- Ar vaikas geria pakankamai vandens, valgo daržovių, vaisių? Ar valgo daug miltinių patiekalų (ypač bandelių)?
Labai naudinga kurį laiką, pavyzdžiui, savaitę, užsirašinėti, kiek vaikas išgeria vandens ir kokį maistą valgo: kartais atrodo, kad mityboje nieko keisti nereikia, tačiau užfiksavus raštu paaiškėja, kad šį tą būtų galima koreguoti. Net jeigu vaiko tuštinimosi sutrikimai yra psichologinės kilmės, taisyklingas maitinimasis, pakankamas judrumas tikrai padės jam geriau jaustis. Ir priešingai - kartais nustatomos tam tikros lėtinės ligos, kurioms esant vidurių užkietėjimas gali būti nuolatinis vaiko palydovas.
Patarimai Tėvams
- Būkite ramūs ir kantrūs. Pradėkime nuo to, kad, jeigu vaikas galėtų, tai jis pats greičiausiai tokio sutrikimo nesirinktų. Nes ir jam nėra taip jau malonu vaikščioti skaudančiu pilvu ar suteptais drabužiais, skleisti nemalonų kvapą ir dar gauti barti nuo suaugusiųjų… Labai svarbu, kad nekaltintumėte vaiko ir nesistengtumėte jam sukelti graužaties, nes greičiausiai jis ir taip išgyvena dėl to, kas vyksta. Tikrai nėra lengva tėvams tvarkytis su periodiškai piktu, bet vis tiek atsisakančiu tuštintis vaiku ar vis suteptais drabužiais, tačiau, jeigu ir jaučiatės pikti, geriau stenkitės apie tai pasikalbėti su specialistu, užuot barę vaiką.
- Pasirūpinkite švariais drabužiais. Pasistenkite, kad vaikas turėtų švarių apatinių drabužių, kuriais galėtų pakeisti susitepusius. Su didesniu vaiku galima tartis, kad susitepus drabužėliams jis juos padės į sutartą vietą (skalbinių krepšį ar skalbyklę) ir pats susiras ir apsivilks švarius.
- Atsitraukite. Patariama, kad tuštinimosi sutrikimai liktų tik paties vaiko rūpesčiu, Jūs į tai nesikištumėte: nei bartumėte, nei girtumėte, geriausia - kad atsitrauktumėte.
- Skatinkite reguliarų tuštinimąsi. Pasiūlykite vaikui sėstis ant klozeto tuštintis 3 kartus per dieną, pavalgius - po valgymo tuštinimosi refleksai yra aktyviausi. Vaikas turėtų pasėdėti ant klozeto 5-10 minučių (galima padėti smėlio laikroduką ar įjungti šiam laikui žadintuvą), tačiau jeigu per šį laiką nepasituštins ir nepasišlapins - nieko tokio.
- Užtikrinkite patogią aplinką. Pasirūpinkite, kad vaikas sėdėtų atsipalaidavęs: tam reikėtų pasirūpinti, kad kojos būtų atremtos į grindis, o jei grindų nepasiekia - duoti vaikui „laiptelį“ kojoms. Šis „tualeto laikas“ turėtų būti pozityvus, todėl galima leisti vartyti knygeles, piešti, žaisti telefonu ir panašiai.
- Motyvuokite vaiką. Naudinga būtų į kalendorių (lentelę) pažymėti kiekvieną iš tokių „pasėdėjimų“, taip pat užfiksuojant, ar pavyko pasituštinti ar pasišlapinti. Kad vaikas būtų labiau motyvuotas - galima jį pagirti ir paskatinti mažais apdovanojimais (kad ir priklijuojant gražų lipduką į šį kalendorių) už sėkmes.
Psichologiniai Aspektai
- Ko vaikas šiuo metu ilgisi? Tuštindamiesi mes mokomės kontroliuoti (sulaikyti arba paleisti) mūsų viduje vykstančius procesus - tiek kūne, tiek ir emociškai. „Kakučiai“ gali būti žmonių, idėjų, emocijų, įspūdžių simbolis: dalykų, kuriuos vaikas „praryja“, virškina, dalį jų pasisavina, kas jam nereikalinga - paleidžia, tai yra, „iškakoja“. Kartais vaikai nėra pasiruošę paleisti - pavyzdžiui, mamą ar tėtį, kurie po skyrybų gyvena atskirai.
- Ar vaikas nebijo paleisti tėvų? Augintinio netektis neretai nuvertinama, lyg gyvūnas nebūtų tiek svarbus, kaip žmonės, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikams augintinis yra toks pat šeimos narys, kaip ir kiti.
- Kaip dažnai vaikas girdi žodžius: „Tu turi išmokti susivaldyti!“? Jeigu tėvai yra griežti, direktyvūs, jeigu jiems patiems labai svarbu išlaikyti kontrolę (įskaitant jausmų kontrolę), jeigu ši kontrolė yra per stipri vaiko amžiui ir charakteriui - tai gali pasireikšti per kūno simptomus. Vaikams turime leisti jausti visas emocijas.
- Ar dažnai vaikas iš Jūsų girdi: „Fu, kaip šlykštu/nemalonu!“? Vaikui tai, kas iš jo „išeina“ - tai jo kūno dalis, jo tęsinys. Jeigu vaikas pastebėjo, kad Jums nemalonu matyti/jausti natūralius fiziologinius reiškinius - jis gali stengtis juos sulaikyti, stengtis netapti „kakučiu“, kuris yra toks „fu“, tėčiui ar mamai negražus ir nemalonus.
- Ar vaikas visada stengiasi atitikti jam svarbių žmonių lūkesčius? Jeigu vaikui, stebinčiam savo tėvus, kažkaip susikurs vaizdas, kad idealūs žmonės niekada neklysta, visada viską daro teisingai, „kakoja“ vienaragiais, vaivorykštėmis ir drugeliais ir neturi nei mažiausio šešėlio - tai gali sukelti didelę vaiko įtampą, nes natūralu, kad jis klaidų daro ir darys.
- Ar vaikas jaučiasi saugiai? Tiek vaikai, tiek mes, suaugusieji, „palikti“ dalį savęs galime tik ten, kur jaučiamės saugiai. Jeigu vaikas vengia tuštintis - labai svarbu suprasti, kas kelia vaiko nerimą ir ką tame galite pakeisti.
- Ar vaikas turi savo privataus turto? Dažniausiai suaugusieji moko, kad reikia dalintis savo daiktais su broliais ar sesėmis, tačiau svarbu ir tai, kad kiekvienam mūsų būtina turėti kažką savo privataus ir turėti teisę tai, kas brangiausia, pasilikti vien sau ir kitam neduoti.
- Ar vaikas mėgsta piešti, lipdyti, ar dainuoja? Tuštinimosi tema yra stipriai susijusi su leidimu sau kurti ir su kalbos tema.
- Ar vaikas supranta šeimos finansinę situaciją? Nors gali atrodyti, kad vaikas dar negali suprasti, ką Jūs kalbate apie šeimos finansus, tačiau juo labiau tai gali gąsdinti, o kai vaikai nesupranta ir išsigąsta - jie dažnai prisigalvoja visko daugiau ir blogiau, nei yra iš tikrųjų.
- Ar vaikas turi pasirinkimo laisvę? Taisykles ir ribas šeimoje suaugusieji gali ir turi nustatyti, tačiau labai svarbu, kad vaikai galėtų pasirinkti tai, kas jiems galima: pavyzdžiui, kokios spalvos kojines šiandien mausis, ar pirma valysis dantis, o tada rengsis pižamą, ar atvirkščiai.
Vaikų Gastroenterologo Konsultacija
Jei vaiko tuštinimosi problemos tęsiasi arba yra susijusios su skausmu, krauju išmatose ar kitais nerimą keliančiais simptomais, būtina kreiptis į vaikų gastroenterologą. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir nustatys tinkamą gydymo planą.
Prevencija
Norint išvengti tuštinimosi sutrikimų, svarbu užtikrinti:
- Skaidulomis praturtintą mitybą.
- Pakankamą skysčių vartojimą.
- Reguliarų fizinį aktyvumą.
- Ramią ir saugią aplinką tuštinimosi metu.
- Teisingą tuštinimosi įgūdžių ugdymą.