Lietuvos kultūra pulsuoja įvairiais renginiais ir iniciatyvomis, apimančiomis tiek tarptautines arenas, tiek vietos bendruomenes. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius kultūrinius įvykius, pradedant Lietuvos chorų triumfu Paryžiuje ir baigiant tradicinėmis šventėmis Šilalėje, taip pat paliesime kitas svarbias kultūrines iniciatyvas Lietuvoje.
Lietuvos chorų triumfas Paryžiuje
Rugsėjo 12-14 dienomis Paryžius tapo Lietuvos chorinės muzikos epicentru. Penki Lietuvos kolektyvai atstovavo šaliai Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 (Saison Lituanie 2024) renginiuose, kuriuos organizavo Lietuvos kultūros institutas. Pirmasis koncertas įvyko Sorbonos universiteto Grand Amphithéâtre salėje ir tapo įsimintinu įvykiu tiek atlikėjams, tiek klausytojams.
Unikali akustika ir įspūdingi pasirodymai
Ypatinga amfiteatro akustika leido Lietuvos chorams sukurti jaudinantį ir įtaigų pasirodymą. Koncerte suskambo kompozitoriaus Gabrielio Fauré „Cantique de Jean Racine“ („Daina apie Žaną Rasiną“) ir Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“. Kūrinius atliko Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ (vadovė Rasa Gelgotienė), Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“ (vadovė Ilona Zalanskienė), Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“ (vadovas Gražvydas Jegnoras), Šilalės rajono kultūros centro mišrus choras „Medvėgalis“ (vadovė Sandra Rimkutė-Jankuvienė), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos „Kariūnas“ ir „Carmina bellum“ jungtinis choras (vadovai Linas Balandis ir Ieva Marmienė) ir Sorbonos universiteto orkestras, diriguojant Frederic Pineau ir R.
Choro „Harmonija“ vadovė Ilona Zalanskienė dalijosi įspūdžiais: „Jautėmės svarbaus istorinio įvykio dalimi. Dainavome jautriai, pakiliai, susitelkę, vieningai.“ Choro „Medvėgalis“ vadovė Sandra Rimkutė-Jankuvienė pabrėžė šio koncerto ypatingumą. Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė atkreipė dėmesį į unikalią Sorbonos akustiką ir architektūrinius ypatumus. Ji teigė, kad pradžioje buvo dvejonių dėl choristų išdėstymo, tačiau skambesys buvo vieningas ir nuostabiai lakios garsinės spalvos. Pasak jos, tokios tobulos akustikos jai dar nebuvo tekę patirti.
Didžiojo amfiteatro architektai suprojektavo salę taip, kad 2-3 tūkstančiai klausytojų be papildomo įgarsinimo puikiai girdėtų kalbančius per viešas paskaitas žymius Sorbonos universiteto profesorius. Šiuo metu salėje telpa apie 1000 klausytojų, tačiau anksčiau vietų buvo žymiai daugiau.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas Islandijoje 2010 m. (lietuviai)
Konferencija ir kiti koncertai Paryžiuje
Be koncerto, Sorbonoje vyko ir inauguracinė Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 konferencija „Lietuva ir Prancūzija: tolima kaimynystė - bendros patirtys“. Gausiai klausytojų auditorijai pranešimą „Nuo paskutinės viduramžių karalystės iki modernios demokratijos: Lietuvos kelias į Europą“ skaitė Vilniaus universiteto rektorius prof.
Antrąją dieną chorai koncertavo nedideliame „Square Émile-Chautemps“ parke priešais La Gaîté Lyrique kultūros centrą - unikalią vietą, kur skaitmeninės technologijos susilieja su menu. Šiame koncerte, kur skambėjo Lietuvos šimtmečio dainų šventės kūriniai (a capella), prisijungė ir neseniai susikūręs Prancūzijos lietuvių moterų choras „Lietuvaitė“. Rasa Gelgotienė su džiaugsmu prisiminė koncertą: „Mūsų didelis jungtinis choras susilaukė gausaus dėmesio ir aplodismentų.“ Choro „Šatrija“ vadovas Gražvydas Jegnoras džiaugėsi klausytojų susižavėjimu ir chorų bendryste: „Pirmieji chorų atliekami akordai prikaustė klausytojų dėmesį.“
Savo pasirodymus chorai užbaigė prie vieno garsiausių Paryžiaus kultūros objektų - Pompidou centro. Ant prancūzų menininko Raphaëlio Zarkos suprojektuotos skulptūrinės kompozicijos „Cikloidinė aikštė“ nuskambėjo didingas Lietuvos chorų balsų susivienijimas, kurio klausėsi ir Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.
Sandra Rimkutė-Jankuvienė pabrėžė šio koncerto ypatingumą: „Paskutinysis projekto koncertas Pompidou centro aikštėje paliko stipriausius įspūdžius ir emocijas.“ Gražvydas Jegnoras pridūrė, jog Pompidou centre choristai prisiminė Dainų šventės dvasią: „Atmintyje saugome Vingio parko Dainų šventės aidus.“
Paskutinėse koncerto akimirkose, chorams atlikus baigiamąjį kūrinį antrąkart ir sulaukus audringų aplodismentų, tapo aišku, kad šis pasirodymas buvo ne tik Lietuvos chorų muzikos triumfas, bet ir dvasinė bendrystė su Paryžiaus publika. Tad Lietuvos chorų dalyvavimas Lietuvos sezone Prancūzijoje 2024 tapo įspūdingu Lietuvos chorinės muzikos pristatymu. Trijų dienų koncertai Sorbonos universitete, La Gaîté Lyrique parke ir Pompidou centro prieigoje ne tik leido chorams atskleisti savo talentą tarptautinėje scenoje, bet ir sukūrė unikalią dvasinę bendrystę tarp skirtingų kultūrų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos gyventojų kilmė
Etninė akcija „Visa Lietuva šoka“ Šilalėje
Rugsėjo 13 d. Šilalės savivaldybės kultūros centras visus rajono tradicinių šokių puoselėtojus, folkloro mėgėjus bei norinčiuosius pasišokti pakvietė į populiarią kasmetinę etninę akciją „Visa Lietuva šoka“. Apie 200 etninės akcijos dalyvių šoko tradicinius Šilalės krašto, Žemaitijos ir Lietuvos šokius, o šokėjams grojo Šilalės kultūros centro Kaltinėnų kultūros namų tradicinė kapela „Ašvija“ (vad. Akcijoje dalyvavo įvairūs folkloro ansambliai ir kolektyvai iš Šilalės rajono ir kitų vietovių. Akcijos pabaigoje dalyviai vaišinosi sausainiais, bandelėmis ir žolelių arbata, visiems kolektyvams įteiktos padėkos ir saldžios dovanos.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai
Kaip ir kasmet, rugsėjo 6-15 d. Šiluvoje vyko Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai. Kiekvieną jų dieną buvo meldžiamasi skirtingomis intencijomis. Šilališkiai maldininkai - neįgalieji ir garbaus amžiaus senjorai - Šiluvoje pavieniui ir grupelėmis aplankė Apreiškimo koplyčią, kad paliestume akmenį, ant kurio pirmą kartą Europoje buvo apsireiškusi Dievo Motina. Kiekvienas pajutome nenusakomą jaudulį ir begalinę meilę Švč. Mergelei Marijai.
Drauge ir individualiai pasimeldusi koplyčioje, lygiai 12 val., gausi maldininkų minia plūstelėjo prie didžiulės mūrinės Šiluvos bažnyčios, tiksliau - prie priešais ją įrengto lauko altoriaus. Čia iškilmingoje aplinkoje dalyvavome Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo aukojamose pagrindinėse Šv. Mišiose, dalyvaujant įvairių Lietuvos dekanatų bei parapijų kunigams. Labai skambiai ir iškilmingai šiose Mišiose giedojo Gargždų Šv. Tądien buvo meldžiamasi už ligonius ir už jais besirūpinančius. Apie tai savo homilijoje kalbėjo Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Po šv. Mišių, po arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo palaiminimo bei visiems šv. Esame dėkingi mus lydėjusiai Šilalės Maltos Ordino pagalbos tarnybos vadovei Rozvitai Beržinienei, Šilalės rajono socialinių paslaugų namų direktoriui Gediminui Raudoniui už suteiktą transportą itin sunkios negalios piligrimams nuvykti į Šiluvą. Nuoširdų ačiū tariame vairuotojams Antanui Šerpyčiui ir Tomui Andreikui už pagalbą kelionėje ir parodytą dėmesį neįgaliesiems. Jūsų visų dėka turėjome išskirtinę galimybę pasimelsti už save, savo bičiulius, artimuosius bei už visus geradarius, prašydami šventoje Lietuvos vietoje visiems sveikatos, Švč.
Kiti kultūriniai renginiai ir iniciatyvos
Nuo nedidelių kultūros renginių rajone iki Lietuvos menininkų pasaulinio garso pasirodymų Paryžiuje - taip atrodo šalies kultūros pasaulyje prasidėjęs ruduo. Rugsėjo 19 d., 11 val., Bijotų Dionizo Poškos muziejus pravers „Pasakojančias langines“, skirtas Kultūros paveldo dienoms, D. Poškos 260-osioms gimimo metinėms bei Žemaičių rašto metams paminėti. Rugsėjo 22-ąją (13-16 val.) Upynos kultūros namuose vyks „Žemaitiškų ketureilių ridikiulis”. Tuo tarpu Varniuose atidengtas Žemaitiško rašto metams skirtas meninis akcentas.
Taip pat skaitykite: Lietuvybės išsaugojimas
Rugsėjo 14 d. Vilniuje prasidėjo 14-asis tarptautinis Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis, besitęsiantis iki spalio 30 d. 21-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis šiais metais vyks rugsėjo 19-29 d. Vilniuje ir Klaipėdoje.
Praėjusią savaitę vykę Lietuvos sezono Prancūzijoje atidarymo renginiai kulminaciją pasiekė penktadienio vakarą Pompidou centre. Aštuntoji rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus premija Jonavoje įteikta prozininkei ir eseistei Danutei Kalinauskaitei už knygą „Baltieji prieš juoduosius“, o Neringos savivaldybė iki spalio 15 d. priima paraiškas gauti Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją.
Gyvulių gaišenos Upynos miškuose
Rugsėjo pirmosiomis dienomis Upynos seniūnijos miškuose grybavusią senolę apstulbino gąsdinantis radinys - pamiškėje ji aptiko pūvančias kelių gyvulių gaišenas. Informavus apie radinį Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), biurokratinėmis instrukcijomis apsiginklavę valstybės institucijos darbuotojai ne tik kad neskubėjo į įvykio vietą, bet net kelias dienas „sprendė“, ar gaišenos gali kelti kokią nors riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Politinės aktualijos ir Vakarų baimės
Straipsnyje taip pat užsimenama apie politines aktualijas ir Vakarų lyderių poziciją Ukrainos karo kontekste. Lyginant su Dalidos ir Alaino Delono daina „Paroles paroles paroles“ („Žodžiai žodžiai žodžiai“), kritikuojamas Vakarų lyderių „saldus žodžių liejimas“ Kyjivui apie paramą, kuri realybėje ne visada atitinka pažadus. Svarstoma, kodėl Vakarai nenori leisti Ukrainai smogti Rusijos teritorijai Vakarų tiekiamomis tolimojo nuotolio raketomis.
Deimantai: spindesys, istorija ir tamsioji pusė
Straipsnyje aptariama deimantų istorija, jų simbolinė reikšmė ir tamsioji pusė. Nuo senovės Indijos, kur deimantai buvo laikomi dievų ašaromis, iki šių dienų, kai jie simbolizuoja prabangą ir statusą, deimantai visada traukė žmones. Tačiau pabrėžiama ir „kruvinųjų deimantų“ problema bei pastangos reguliuoti prekybą neapdorotais deimantais.
Gėjų ideologija ir katalikų pozicija
Straipsnyje kritikuojama gėjų ideologija, teigiama, kad ji yra klaidinga ir amorali idėjų sistema. Remiantis katalikų Bažnyčios mokymu, pabrėžiama, kad reikia skirti homoseksualų asmenį kaip žmogų ir kaip nusidėjėlį, taip pat skirti pirminį potraukį ir vidinį pritarimą jam. Teigiama, kad homoseksualus aktas yra nuodėmė, kuri priklauso gašlumo arba palaidumo ydai.
Sofijos ir milžino istorija
Straipsnyje užsimenama apie Sofijos, geros širdies mergaitės iš našlaičių prieglaudos, istoriją, kuri susidūrė su milžinu. Tai istorija apie smalsumą, draugystę ir kovą su blogiu.
Karma ir atsakomybė
Straipsnyje pateikiamos įžvalgos apie karmą, visuotinį principą, pagal kurį kiekvienas veiksmas sukuria lygiavertę atoveiksmio bangą. Pabrėžiama, kad tik meilė turi amžiną vertę, o visa kita yra laikina ir greitai praeina. Ragina grąžinti skolas, atsikratyti iliuzijų ir dalintis gerumu su kitais.