Šiame straipsnyje pateikiama išsami statistinė apžvalga apie užsienyje gimusius Lietuvos gyventojus, remiantis naujausiais surašymo duomenimis ir kitais statistiniais šaltiniais. Nagrinėjama gimusiųjų užsienyje dalis bendroje populiacijoje, jų kilmės šalys, pasiskirstymas savivaldybėse, pilietybės klausimai ir kiti demografiniai aspektai.
Užsienyje Gimusių Gyventojų Skaičius ir Kilmė
Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvoje gyvena 155,6 tūkst. arba 5,5 proc. gyventojų, gimusių užsienyje. Didžioji dalis šių gyventojų (131,1 tūkst. arba 84,2 proc.) gimė Europos valstybėse, konkrečiai Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Pastebima, kad lyginant 2001 ir 2021 metų surašymų duomenis, Lietuvos nuolatinių gyventojų, gimusių postsovietinėse respublikose, sumažėjo 63,7 tūkst. arba 11,3 procentinio punkto.
Vis dėlto, lyginant su 2011 metų surašymu, reikšmingai išaugo gimusiųjų Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje skaičius. Atitinkamai, gimusiųjų Norvegijoje padaugėjo 2 tūkst. arba 8,2 karto, Jungtinėje Karalystėje - 7,8 tūkst. arba 5,1 karto, o Airijoje - 1,8 tūkst. arba 3,1 karto. Šis pokytis rodo migracijos krypčių kitimą ir didėjantį lietuvių mobilumą Europos Sąjungos viduje.
Teritorinis Pasiskirstymas
Statistika rodo, kad visose savivaldybėse padėtis pagal gimusiųjų užsienyje skaičių yra panaši, tačiau išsiskiria Visaginas, kur kas antras gyventojas gimė ne Lietuvoje. Kitose savivaldybėse šis rodiklis yra mažesnis: Šalčininkų rajono savivaldybėje gyvena 12,2 proc., Švenčionių - 10,5 proc., Klaipėdos miesto savivaldybėje - 10,3 proc. ne Lietuvoje gimusių gyventojų.
Pažymėtina, kad vienuolikoje savivaldybių gimusieji Rusijoje sudaro po 50 ir daugiau procentų visų gimusiųjų užsienyje. Tuo tarpu Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse iš visų užsienyje gimusiųjų mažiausia dalis gimusiųjų Rusijoje - mažesnė nei ketvirtadalis. Šiose savivaldybėse didžiausią užsienyje gimusiųjų dalį sudaro gimę Baltarusijoje - jų daugiau nei po 50 procentų.
Taip pat skaitykite: Patarimai auklėms: sveikatos draudimas dirbant užsienyje
Pilietybės Aspektai
Per dešimtmetį Lietuvos visuomenė tapo įvairesnė pagal pilietybę - išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius. Pernai fiksuota, kad Lietuvoje gyvena 133 valstybių piliečių, 2011 metais - 108. Lietuvoje gyvena ir Gvinėjos, Kenijos, Naujosios Zelandijos, Palestinos, Panamos, Singapūro, Sudano, Zimbabvės ir kitų šalių gyventojų.
Vis dėlto, didžiąją dalį (99,4 proc.) šalies gyventojų sudaro Lietuvos piliečiai. Per dešimtmetį išaugo turinčiųjų ne vieną pilietybę skaičius - nuo 4,1 tūkst. iki 8,3 tūkstančio. 2,2 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų neturi pilietybės, 2011 metais tokių buvo 2,4 tūkst. Daugiausia - 45 ir vyresni gyventojai.
Iš visų gimusių Lietuvoje nuolatinių gyventojų 99,8 proc. turi Lietuvos pilietybę, iš visų gimusių užsienyje gyventojų 85,7 proc. turi Lietuvos pilietybę, 4,1 proc. - Rusijos, 1,8 proc. - Baltarusijos, 1,6 proc. - Ukrainos. Daugiausia Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos pilietybę turinčių asmenų gyvena Vilniaus miesto savivaldybėje, atitinkamai 53,8 proc., 35,3 proc. ir 37,2 proc. iš visų turinčiųjų šias pilietybes. Visagino savivaldybė išsiskiria tuo, kad kitų valstybių pilietybę turinčių gyventojų dalis joje yra didžiausia. Kas dešimtas Visagino savivaldybės gyventojas yra kitos valstybės pilietis.
Gimstamumo Tendencijos ir Užsienyje Gimusių Vaikų Registravimas
Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimos neigiamos gimstamumo tendencijos. Pagal preliminarius duomenis, Lietuva šiuo metu turi vieną žemiausių gimstamumo rodiklių visoje Europoje ir Vakarų pasaulyje. Gimstamumo kritimas itin ryškus: lyginant pirmųjų mėnesių duomenis su ankstesniais metais, pokytis siekia dviženklius skaičius.
Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti, kad vaikai, gimę užsienyje, būtų tinkamai įregistruoti Lietuvoje. Lietuvos teisės aktai nustato, kad vaiko, gimusio užsienio valstybėje, kai abu jo tėvai (ar vienas iš jų) yra Lietuvos piliečiai, gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Taip pat skaitykite: Priežiūra užsienyje: perspektyvos
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota nemažai gimimo įrašų, kurių daugiau nei trečdalis - ne Lietuvoje gimusių mažylių. Susilaukus mažylio užsienyje tėvams reikia pateikti dokumentus el. būdu, kreiptis į artimiausią Lietuvos ambasadą arba atvykti tiesiai į pasirinktą Civilinės metrikacijos skyrių Lietuvoje.
Migracijos Poveikis Gimstamumui
Žemas gimstamumas Lietuvoje ir emigracija lemia sparčiai mažėjančią darbingo amžiaus gyventojų dalį. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 metų iš Lietuvos išvyko beveik 704 tūkst. žmonių, kurių daugiau nei 70 proc. yra 15-44 metų amžiaus.
Dėl šios priežasties svarbu skatinti grįžtamąją migraciją ir sudaryti palankias sąlygas užsienyje gimusiems lietuviams integruotis į Lietuvos visuomenę. Taip pat būtina užtikrinti, kad vaikai, gimę užsienyje, turėtų galimybę išlaikyti ryšį su Lietuva ir jos kultūra.
Sėslumas ir Gyvenamosios Vietos Keitimas
Statistikos departamento teigimu, Lietuvos gyventojai retai keičia gyvenamąją vietą - 2 mln. 589 tūkst. arba 92,9 proc. gyventojų metai iki surašymo gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietoje. Dažniau gyvenamąją vietą keičia vyrai. Lietuvoje gyvenamąją vietą dažniausiai keičia 25-44 metų gyventojai, sėsliausiai gyveno - 60 metų ir vyresni gyventojai.
Sėsliausi buvo Panevėžio, Šiaulių ir Telšių apskričių ir Visagino savivaldybės gyventojai. Marijampolės apskrityje buvo daugiausia gyventojų, kurie gyveno kitame Lietuvos mieste ar kaime, ar užsienyje. Iš visų gyventojų, gyvenusių kitoje Lietuvos vietovėje (180,7 tūkst.), kas antras gyventojas atvyko nuolat gyventi į Vilniaus miesto (25,4 tūkst.), Kauno miesto (16,1 tūkst.), Vilniaus rajono (13,5 tūkst.), Kauno rajono (10,1 tūkst.), Klaipėdos miesto (7,2 tūkst.), Klaipėdos rajono (6,7 tūkst.), Kaišiadorių rajono (4,2 tūkst.), Šiaulių miesto ir Marijampolės savivaldybes (po 4 tūkst.).
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogų privalumai užsienyje
tags: #uzsienyje #gime #lietuviai #statistika