Baltų mitologija ir religija yra sudėtinga ir įvairialypė sritis, kurią sunku pilnai atkurti dėl istorinių aplinkybių ir šaltinių fragmentiškumo. Vis dėlto, remiantis kalbiniais, archeologiniais, istoriniais ir folkloro duomenimis, galima susidaryti bendrą vaizdą apie baltų, įskaitant prūsų, religines idėjas ir mitologinius įvaizdžius. Šiame straipsnyje aptarsime prūsų gimimo deivės mitologiją, remdamiesi turimais šaltiniais ir mokslininkų įžvalgomis.
Baltų religijos bruožai
Baltų protėvynė užėmė didžiulius Šiaurės Rytų Europos plotus. Maždaug tuo laiku baltai ryškiau išsiskiria į rytinius ir vakarinius baltus. Iš vakarinių baltų formuojasi istoriniais laikais žinomos prūsų gentys bei jotvingiai, iš rytinių - lietuviai ir latviai, kurių kalbos išsiskyrė maždaug I tūkst. po Kr. viduryje.
Apie baltų religijas užsimena Herodotas, Tacitas; IX a. apie aisčių laidojimą kalba Vulfstanas; XI a. šaltiniai vėl prabyla. Daugiausia medžiagos pateikia XIII-XIV a. šaltiniai: ordinų kronikos, dokumentai, keliautojų pranešimai, Lietuvos krikštytojų pasakojimai, lenkų šaltiniai. Lietuvių religijai suprasti labai svarbūs, nors ir tamsoki šaltiniai - Malalos kronikos vertimo intarpas apie mirusiųjų deginimo papročių įvedimą ir du fragmentai Voluinės metraštyje; minėtieji šaltiniai išvardija lietuvių dievus. Negalima atmesti ir vėlesnių šaltinių, ypač turint omenyje realiai vėlyvą baltų tautų sukrikščioninimą - Motiejaus Striyjkovskio „Kronikos”, Jono Lasickio žemaičių dievų sąrašo, Simono Grunau ir kitų autorių „prūsiškųjų” kronikų, jėzuitų misijų ataskaitų iš Lietuvos bei Latvijos. Dar vienas svarbus baltų mitologijos šaltinis - tautosaka, ypač archajiškos latvių dainos ir lietuvių mitologinės sakmės.
Gausus baltų tautosakos lobynas, gretinamas su istorinių šaltinių duomenimis, leidžia bendrais bruožais aptarti jei ne baltų religiją, tai bent mitologiją. Istorijos ir folkloro šaltinius papildo kalbotyros ir archeologijos duomenys - tiesa, ne visada pakankamai aiškūs. Apie baltų protautės religiją kalbėti labai sunku, tačiau, sprendžiant iš prieinamos medžiagos, galima nustatyti, kad ir baltų protautės laikais tam tikri dievai buvo žinomi visiems baltams.
Visų pirma tai atmosferos ir Dangaus Dievas, pasaulio tvarkytojas griausmavaldis Perkūnas, kažkoks požemių, chtoninis dievas, esantis opozicijoje dangaus dievams - Velnias, Vėlinas, Vels, kuriam giminingas prūsų Patolas.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Prūsų panteonas ir dievybės
Prūsų mitologija (plačiąja prasme) nežinoma, jų mitų neišliko. Ankstyvieji šaltiniai nėra informatyvūs. Pirmą kartą prūsų dievai buvo įvardyti tik kraštą apkrikštijimus. Bažnyčios dokumentai minėjo senųjų tikėjimų reliktus, prūsų apeigas bei tikėjimus.
Pirmaisiais dievais įvardyti Okopirmas (aukščiausiasis dievas, neturėjęs kultinės reikšmės) ir Svaistikas (šviesos dievas). Trečiuoju minėtas Aušautas (sveikatos dievas). Greičiausiai jis pradėjo dievų II sluoksnį (sietą su gyvastingu-mu, derlingumu, vaisingumu), kur vyravo su vandeniu sieti dievai: Autrimpas (jūrų dievas), Patrimpas (tekančių vandenų), Bardaitis (laivų), Pergrubijus (augmenijos), Pilvytis (turto). Tik po jų dievų sąraše minėtas Perkūnas. Po jo - žemutinės sferos dievai: Pikulas (pragaro ir sutemų), pokliai (skraidančios dvasios arba velniai). Sąrašą užbaigė žemutinės mitologijos atstovai: Puškaitis (žemės dievas), barzdukai (maži vyrukai) ir markopoliai (požemio žmonės).
Dievų Motina
Tacitas mini Dievų Motiną tradiciškai priskiriama vakarų baltams, prūsų protėviams, ir galėtų būti gimininga vėlyvaisiais laikais žinomai Žemynai, Žemes mate; deja, jau specifiškuose prūsiškuose šaltiniuose nėra ne tik deivės motinos, bet ir jokios moteriškos dievybės apskritai. Tai liudytų tam tikrus pokyčius prūsų religijoje: Tacito minėta deivė prieš prasidedant istoriniams laikams buvo išstumta iš panteono. Vis dėlto, nors prūsiška medžiaga to tiesiogiai neparodo, galima manyti, kad kažkokia deivė, skirtingais laikais ir skirtingose gentyse pasirodanti kaip Žemyna, Žemes mate, Mater deorum, baltų bendrumo laikotarpiu turėjo būti žinoma.
Gimimo deivės paieškos
Deja, jau specifiškuose prūsiškuose šaltiniuose nėra ne tik deivės motinos, bet ir jokios moteriškos dievybės apskritai. Tačiau, remiantis kitų baltų genčių mitologija ir religija, galima daryti prielaidą, kad prūsai taip pat turėjo gimimo deivę, kuri buvo atsakinga už moterų vaisingumą, gimdymą ir naujagimių likimą.
Laima - likimo deivė
Remiantis rašytiniais XIII-XVI a. šaltiniais, bandysime nustatyti, ar ikikrikščioniškuoju laikotarpiu lietuviams ir prūsams galėjo būti žinomi ir atliekami žmonių (karo belaisvių) aukojimo ir pasiaukojimo ritualai; pasekti, ar tokių ritualų pėdsakų išliko XIX-XXa. Laima, Laimė - lietuvių mitinė būtybė, lemianti žmonių likimą jiems gimstant, globojanti gimdyves, moterų globėja, sergėdavusi jas visą gyvenimą, prižiūrėjo gimdyves, globojo naujagimius, jų sveikatą ir likimą. Globoja Žemės vaisius. Laimės, geros lemties, palaimos deivė.Laima - Dalia - gėrybių gausintoja arba mažintoja. Gyviai - antelė, gulbė, avinukas. Visa žinanti gimimo, likimo Deivė. Jos medis - liepa, paukščiai - gegutė, vanagas. Ji verpėja, audėja ir siuvėja, taip pat gadintoja ir nukirpėja. Žmogaus gyvenimas verpiamas kaip siūlas. Vienas iš Laimos simbolių - varpstelis, prieverpstė. Eglutė - Deivės Laimos ornamentas “laumės šluotelė”.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Kitos deivės
XVI a. J. Mitologijos enciklopedija 2 tomas. Enocho knygoje [ senasis testamentas ] užsimenama apie 72 angelus - ofanimus, kurie kartu su serafimais ir cherubimais yra Dievo aplinkoje ir padeda saugoti Zodiako laiko juostą. Kiekvienas iš šių angelų Zodiako laiko juosta valdo po 5 dienas. Mes mintimis ir malda galime su jais bendrauti į juos kreiptis pagalbos jų galios veikimo laiku. Intuicijos, sveikatos, kūrybingumo globėjas. mokslininkų, matematikų, konstruktorių, astronomų globėjas. Šis angelas globoja dorovinguosius, atsakingus, pareigingus bei motyvuotus žmones. diplomatų, mokslininkų, keliautojų bei jūrininkų globėjas. Į šį angelą reikia kreiptis kuomet žmogus yra praradęs dvasinę pusiausvyrą, kuomet po avarijos reikia susigrąžinti sveikatą, norint taikos šeimoje.Padeda pakliuvusiems į vergiją, globoja įžymybes. jis globoja gamtosaugininkus, farmacininkus, žolininkus, turizmą, tvarkos saugotojus, homeopatus. Jis valdo žemės vaisius, vandens gelmes, gydomuosius augalus, globoja keliautojus ir saugo nuo ginklo. ARCHANGELĄ GABRIELIŲ galima matyti, kaip raudonai-oranžinę liepsną centrinio kanalo eteryje. Jis yra transformacijos, pažinimo energijos globėjas. Archangelas Gabrielius globoja budistų, islamo, indų religinius agregorus. Būtent Džabrailas [Gabrielius] atskleidė Mahomedui koraną.
Sėkmingą ar nesėkmingą žmogaus gyvenimą lėmė deivė Laima, tarp kitų deivių paminėta 1666 Danieliaus Kleino giesmyne. Kaip visokio gėrio deivę ją minėjo Jokūbas Brodovskis (XVIII a.), Gotfrydas Ostermejeris, Martynas Liudvikas Rėza.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui