Tautinių juostų pynimas ar audimas - sena lietuvių tautos tradicija, kuri modernėjant gyvenimui buvo primiršta, tačiau pastaruoju metu išgyvena renesansą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokią reikšmę turi austos juostos, ypač vaiko gimimo kontekste, ir kaip ši tradicija atgimsta šiuolaikiniame pasaulyje.
Tautinės juostos: nuo senovės iki šių dienų
Tautinės juostos vėl dovanojamos gimtadienio, vestuvių jubiliejaus, vestuvių ar kitomis progomis. Jos simbolizuoja Lietuvą, yra dovanojamos svečiams iš užsienio, jomis puošiasi lietuvių kilmės emigrantai. Tautinė juosta yra neatsiejamas tautinio šokio kolektyvo ir liaudiškos muzikos kapelos narių atributas. Jos audžiamos iš vilnonių ir medvilninių siūlų, yra tvirtos, storos, stangrios ir atrodo kokybiškai bei prabangiai.
Lietuvoje nuo seno audžiamos įvairiaspalvės skirtingos atlikimo technikos juostos, glaudžiai susijusios su tautine apranga ir konkretaus šalies regiono tradicijomis. Savitas jų koloritas ir ornamentika įkvepia šiuolaikinius audėjus sekti ainių tradicijomis. Rinktinių juostų, būdingų Sūduvos regionui, atsiradimas datuojamas XII a., kartu su audimo staklių sukūrimu. Seniausios išlikusios rinktinės juostos muziejuose yra iš XIX a. pab. - XX a.
Tautinės juostos reikšmė lietuvės moters gyvenime
Anksčiau tautinės juostos turėjo ypatingą reikšmę lietuvės moters gyvenime. Tikėtina, kad jas austi mokėjo kone kiekviena mergelė. Tai būdavo jos kraičio dalis, todėl iki ištekėjimo ji ausdavo, pindavo, kad tekėdama turėtų dovanų piršliui, jaunikiui, tėvams, uošviams.
Tautinė juosta vaiko gimimo kontekste
Tam tikros, raudonos, juostelės buvo skirtos net naujagimiui, kurį motina suvyniodavo į palą ir apjuosdavo tokia juostele. Tikėta, jog tokiu būdu mažasis žmogeliukas sujungiamas su amžinuoju pasauliu.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Violeta Valentonytė teigia, kad juosta žmogų lydėjo visą gyvenimą - nuo gimimo iki kapo duobės. Senovėje gimusį kūdikį suvyniodavo į vystyklą ir aprišdavo juosta. Ypatingą apsauginę reikšmę turėjo raudonos spalvos juostos, kuriomis būdavo apjuosiami naujagimiai.
Simbolika ir raštai
Lietuviškose juostose suausti ne tik gražiausi tautos raštai, bet ir simboliai, atspindintys mus supantį pasaulį. Čia galima išvysti stilizuotus augalų, gyvūnų ir gamtos elementus. Raštus dažniausiai sudaro augalų, gyvūnų pasaulio fragmentai: lelijos, saulutės, žvaigždutės. Pavyzdžiui, žalčiai ir aitvarai simbolizuoja išmintį ir apsaugą, varlytės ir vėželiai - vaisingumą ir gyvybę, žirgeliai - jėgą ir ištikimybę, o gyvybės medis - ryšį tarp žemės ir dangaus.
Spalvos taip pat turi savo reikšmes. Raudona spalva, dažnai naudojama juostose, simbolizuoja gyvybę, meilę ir apsaugą.
Audimo tradicijos ir atgimimas
Nors modernėjant gyvenimui tautinių juostų pynimas ar audimas buvo primirštas, pastaruoju metu šis amatas išgyvena savotišką renesansą. Vis daugiau žmonių domisi tradiciniais amatais ir nori išmokti austi juostas. Tai ne tik būdas išsaugoti seną tradiciją, bet ir galimybė kurti unikalius ir prasmingus dirbinius.
Danutė Katkuvienė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus darbuotoja, pasakoja: „Rankdarbius dirbti mėgau nuo vaikystės, o juostų audimu susidomėjau matydama kaip jas audė tėčio mama - Ieva Balkuvienė. Tad tikėtina, kad ir man šis pomėgis atėjo iš močiutės.“ Ji raštų pavyzdžius nusižiūri iš muziejaus išleistos knygos-katalogo ir interneto.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Panevėžietė Violeta Valentonytė - viena iš tų, kuri puoselėja šį amatą ir perduoda jį savo šeimos nariams. Audimas reikalauja daug kruopštumo, atidumo, žinių ir atsidavimo.
Žakardinės staklės ir audimo technikos
Raštai audžiant žakardinėmis staklėmis išgaunami supinant pagrindo ir ataudų gijas iš anksto numatyta ir įrašyta į staklių atmintį tvarka. Nuo paprastų audimo staklių žakardinės skiriasi tuo, kad jomis galima valdyti kiekvieną siūlą. Žakardines audimo stakles maždaug prieš du šimtus metų išrado prancūzas Žozefas Mari Žakardas.
Lietuvoje taip pat buvo tobulinamos audimo staklės. Rokiškio krašto audėjas J. Pipinis 1928 metais dalyvavo žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune ir už patobulintas stakles juostoms austi buvo apdovanotas sidabro medaliu.
Tautodailininkai ir amato puoselėtojai
Lietuvoje yra daug talentingų tautodailininkų, kurie puoselėja juostų audimo tradicijas ir kuria nuostabius dirbinius. Viena iš jų - žinoma ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos audėja Edita Dapšienė. Prieš septynerius metus ji kartu su savo tėveliu Antanu Dunduliu už beveik 70 nuaustų XVIII-XX a. juostų pelnė „Aukso vainiką“. Elektrėnų savivaldybėje gyvenančios Bronė Cibulskienė ir Angelė Gliaudelienė taip pat yra sertifikuotos amatininkės, kurios savo darbais garsina Lietuvą.
Šios moterys ne tik audžia juostas, bet ir dalinasi savo žiniomis su kitais. Jos veda mokymus, demonstruoja audimo procesą ir skatina domėtis tradiciniais amatais.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Juostos šiandien
Šiandien tautinės juostos išgyvena renesansą. Jos vėl tampa populiarios ne tik kaip tautinio kostiumo dalis, bet ir kaip stilingas aksesuaras, suvenyras ar dovana. Juostomis puošiami kasdieniai drabužiai, rankinės, rišami kaklaraiščiai ir peteliškės.
Jauni dizaineriai taip pat atranda tautines juostas ir naudoja jas kurdami modernius drabužius ir aksesuarus.
Tautinės juostos kaip verslas
Danutė Katkuvienė teigia, jog manantys, jog juostų audimas yra geras bizniukas - klysta. Nes pinigai, gauti pardavus gaminį, neatperka didelių laiko sąnaudų įdėtų jo gamyboje. Savo kūrybą menininkė dažnai pareklamuoja „Facebook“ puslapyje „Močiučių raštai“ ir sako, jog tai veikia - padeda greitai parduoti išaustas juostas.
Tačiau Simona Rainienė, vilnietė audėja, teigia, kad klientų, užsakančių tiek varlyčių, tiek kaklaraiščių, tiek austų juostų, daugėja. Perka ir lietuviai, ir užsieniečiai. Simona nevengia keisti juostų spalvų, raštų, kurios artimesnės šių dienų vartotojų poreikiui.
Rankų darbo juostos: individualumas ir originalumas
Rankomis austa tautinė juosta gali būti Jūsų mėgstamų spalvų ir Jums gražiausių ornamentų. Didelis pasirinkimas spalvų ir ornamentų, jeigu nerandate sau patinkančios - susikurkite patys, pasirinkdami vienos juostos spalvas, kitos juostos ornamentus. Jei tik yra noras - galiu išausti su vardu ar bet kokiu kitu norimu tekstu. Tokias juostas dažniausiai renkasi jaunavedžiai savo rankų surišimo ceremonijai, bet tautinė juosta gali būti labai originali ir asmeninė rankų darbo kalėdinė dovana.