Šeimoms, susilaukusioms vaikų Lietuvoje, yra teikiama įvairi finansinė parama. Vienkartinė išmoka gimus vaikui - viena iš tokių priemonių, kuria siekiama padėti šeimoms padengti pirmąsias išlaidas, susijusias su kūdikio atsiradimu. Šiame straipsnyje aptarsime vienkartinės išmokos dydį, gavimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją.
Vienkartinės išmokos dydis ir pokyčiai
Kiekvienam Lietuvoje gimusiam vaikui skiriama vienkartinė išmoka. 2025 metais ši išmoka siekia 770 EUR. Ministrų kabinetas siūlo Seimui nuo 2026 metų padidinti vienkartinę išmoką iki 980 eurų. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui Vyriausybė pritarė.
G. Paluckas siūlė išmokos „lubas“ didinti nuo 11 iki 20 bazinių socialinių išmokų (BSI), tačiau ministerija siūlo kitą variantą - didinti iki 14 BSI, arba 980 eurų. Šiemet BSI išaugus iki 70 eurų (43 proc.), išmoka jau padidėjo iki 770 eurų. Neaišku, kiek BSI kils kitais metais ir kiek didės išmoka, jei šis dydis augs. BSI paprastai nustatoma kiekvienų metų pabaigoje.
Išmokos dydis bėgant metams kito:
- 2015-2019 metais: 418 eurų
- 2020 metais: 429 eurai
- 2021 metais: 440 eurų
- 2022 metais: 506 eurai
Preliminariais duomenimis, pernai vienkartines išmokas vaikui gavo apie 19,3 tūkst. šeimų, joms skirta 11,5 mln. eurų. Šiemet tam numatyta 14,6 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Motinystės išmokos dydis
Išmokos gavimo sąlygos
Kreiptis dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui galima per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Jei vaikas gimė užsienyje, vienkartinę išmoką galima gauti, jei vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, o prašymas skirti išmoką pateiktas per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.
Užsieniečiai gali kreiptis dėl šios išmokos, jei:
- Turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
- Yra ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies piliečiai su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyveno čia ne mažiau kaip 3 mėnesius.
- Jiems yra suteiktas prieglobstis arba laikina apsauga Lietuvoje.
- Yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos arba Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius.
Svarbu kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje esate deklaravę gyvenamąją vietą, socialinių išmokų skyrių arba pateikti prašymą per www.spis.lt.
Kitos išmokos vaikams Lietuvoje
Be vienkartinės išmokos, šeimos Lietuvoje gali gauti ir kitas išmokas vaikams:
- Vaiko išmoka (vaiko pinigai): Kiekvienas vaikas iki 18 metų arba iki 23 metų, besimokantis pagal bendrojo ugdymo programą, gauna vaiko išmoką, kurios dydis 2025 metais yra 122,50 EUR per mėnesį. Papildoma 72,10 EUR išmoka skiriama vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams su negalia.
- Sąlygos gauti vaiko išmoką: Jei esate ES pilietis, trečiosios šalies pilietis su nuolatiniu leidimu gyventi arba dirbate Lietuvoje su leidimu laikinai gyventi (arba dirbote čia bent 6 mėnesius ir esate registruotas Užimtumo tarnyboje), galite kreiptis dėl šios išmokos. Užsienio studentai, atvykę į Lietuvą studijoms, negali kreiptis dėl šios išmokos. Prašymą skirti vaiko išmoką galite pateikti savo savivaldybėje arba per www.spis.lt.
- Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims: Lietuvoje visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams suteikiami nemokami pietūs mokykloje, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Vyresnių klasių mokiniai gali gauti nemokamus pietus, jei jų šeimos vidutinės pajamos vienam nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331.50 EUR.
Ministrės Ingos Ruginienės teigimu, didesnė išmoka gimus vaikui yra viena iš gimstamumo skatinimo priemonių, tarp kurių - vaiko pinigai ir parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti.
Taip pat skaitykite: Išmoka gimus: ar pakankama?
Įvaikinimas Lietuvoje
Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikinimas- galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai.
Įvaikinimo dalyviai ir konfidencialumas
Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.
Įtėvių teisės ir pareigos
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Kas gali įvaikinti?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
Amžiaus reikalavimai
Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims. Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Gauti vienkartinę išmoką
- Kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį.
- Kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų).
- Kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką.
- Kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai.
- Kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Sveikatos reikalavimai
Asmuo neturi būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“.
Teistumo reikalavimai
Apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą. Tarnybos atestuoti asmenys, vykdantys Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (toliau - GIMK darbuotojai), įvertins surinktus duomenis ir sutuoktinių (nesusituokusio asmens) galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Vaikų nuomonė
Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra labai svarbūs įvaikinimo proceso dalyviai, kurių nuomonę reikia išklausyti. GIMK darbuotojai vertins, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių.
Gyvenimo sąlygos ir pajamos
GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus, kuriuose vaikas turės tinkamas gyvenimo sąlygas. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą). Įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.
Apribojimai įvaikinti
Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.
Vaiko kilmė
Viena iš GIMK programos mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, savo šaknų žinojimą. Žinios apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą ir suteikianti pasitikėjimo savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės ir atsiradimo įtėvių šeimoje istoriją. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių. Pastarieji, kalbėdami apie vaiko kilmę ir praeitį, galėtų ir įskaudinti jį bei sukelti nepasitikėjimą Jumis.
Kreipimosi vieta
Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių. Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją.
Nuo 2012 metų balandžio 1 d. užsieniečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tik dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo, t. y. vaikų, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikų (nuo 8 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupių. Be to, įvaikinti mūsų šalyje turės teisę tik susituokusios užsienio piliečių poros.
Įvaikinimo procedūros trukmė
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė - iki 6 mėnesių.
Mokesčiai
Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos. Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su:
- dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas, legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
- kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
- vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
- atstovo, advokato paslaugomis;
- žyminiu mokesčiu: mokestis už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose - 41,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 8 p.), o pateikiant pareiškimą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) (e.teismas.lt) - 31,00 Eur, t. y. 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d.);
- kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko sveikatos tyrimais ir pan.
Įvaikinimo žingsniai
- Pirmas žingsnis: Kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių.
- Antras žingsnis: Pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą įvaikinti vaiką (-us), kuriame nurodoma: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė padėtis, kartu su norinčiu įvaikinti asmeniu gyvenančių asmenų vardai ir pavardės, gimimo datos, giminystės ryšiai, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičius, amžius, lytis, sveikatos būklė, įvaikinimo motyvai.
- Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimo (forma Nr. 046/a) kopiją.
- Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs norinčio įvaikinti asmens prašymą, iš registrų ir valstybės informacinių sistemų surenka:
- Dokumentus, įrodančius asmens santuoką, jeigu asmuo susituokęs, ištuoką, jeigu asmuo išsituokęs, sutuoktinio mirtį, jeigu asmuo yra našlys (našlė).
- Dokumentus, įrodančius santuokos pripažinimą negaliojančia.
- Dokumentus, įrodančius sutuoktinių gyvenimą skyrium, jeigu yra teismo sprendimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium.
- Dokumentus, įrodančius, kad sutuoktinis paskelbtas nežinia kur esančiu, jeigu yra teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu.
- Dokumentus, įrodančius, kad sutuoktinis pripažintas neveiksniu šeimos santykių srityje, jeigu yra teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu šeimos santykių srityje.
- Duomenis iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei duomenis iš Administracinių nusižengimų registro apie Jūsų ir kitų faktiškai kartu gyvenančių asmenų teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.
- Trečias žingsnis: Pasirengimo įvaikinti patikrinimas. Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs aukščiau nurodytus dokumentus, patikrina:
- Ar nesate teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais.
- Ar nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia.
- Ar Jūs nebuvote vaiko globėjais (rūpintojais), ir globa nebuvo panaikinta dėl Jūsų kaltės.
- Ar Jūs nesergate ligomis, kurioms esant Jūs negalėtumėte įvaikinti vaiko.
- Ar Jūs ir kiti kartu gyvenantys asmenys nėra teisti už tyčinius nusikaltimus, kurie neleistų Jums tapti įvaikintoju.
- Pradinis Jūsų dokumentų vertinimas truks ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo Jūsų rašytinio prašymo tapti įtėviais pateikimo.
- Jeigu Tarnybos teritorinis skyrius nustatytų, jog yra aukščiau numatytų aplinkybių, Jus per 3 darbo dienas raštu informuotų, kad Jūsų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimas negali būti tęsiamas.
- Ketvirtas žingsnis: Mokymai būsimiems įtėviams.
- Jeigu nenustatoma aplinkybių, dėl kurių Jūs negalėtumėte būti įtėviais: Tarnybos teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau nei per 1 darbo dieną nuo sprendimo dėl pradinio asmens įvertinimo priėmimo dienos, kreipiasi į asmens gyvenamosios vietos globos centrą dėl Mokymų organizavimo, ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl asmens, norinčio įvaikinti vaiką, pradinio įvertinimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja asmenį, norintį įvaikinti vaiką.
- Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Mokymus sudaro 7 grupiniai susitikimai ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai būsimųjų įtėvių namuose. Tarnybos atestuoti asmenys grupinių ir individualių susitikimų metu vertina pagal GIMK programos 5 gebėjimų sritis šeimos (asmens) motyvus ir padeda atskleisti šeimos galimybes ir pasirengimą įvaikinti vaiką.
- Penktas žingsnis: Išvados apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, pasirengimą įvaikinti.
- Išvados dėl pasirengimo vaiko įvaikinimui parengimas trunka ne ilgiau nei 20 darbo dienų nuo įtėviams skirtų mokymų pasibaigimo. Su parengta išvada yra supažindinami įvaikintojai. Jie ją pasirašo.
- Teigiama išvada dėl pasirengimo įvaikinti vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos. Išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką Tarnybos atestuoti asmenys per 3 darbo dienas nuo jos pasirašymo dienos pateikia Tarnybos teritoriniam skyriui.
- Esant neigiamai išvadai dėl pasirengimo įvaikinti vaiką, Tarnybos atestuoti asmenys ją pateikia Tarnybos teritoriniam skyriui, o neigiamos išvados kopiją - pareiškėjams.
- Išnykus priežastims, dėl kurių buvo pateikta neigiama išvada dėl įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką, asmenys gali pakartotinai kreiptis į Tarnybos teritorinį skyrių dėl pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo.
- Šeštas žingsnis: Įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
- Tarnyba, gavusi teigiamą išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą įrašyti norinčius įvaikinti asmenis ar jų neįrašyti į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
- Tarnyba priima sprendimą neįrašyti asmenų į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą, jei paaiškėja bent viena iš Civilinio kodekso 3.210 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Jei asmuo nuteistas už kitą (-as) nusikalstamą (-as) veiką (-as) ir dėl teisės įvaikinti sprendžia teismas, tas asmuo įrašomas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
- Septintas žingsnis: Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas.
- Tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, atsižvelgdama į vaiko interesus ir įvertinusi įvaikintojų, įrašytų į Sąrašą, lūkestį dėl vaiko, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančius įvaikintojus. Jeigu Sąraše yra kelios vaiko poreikius atitinkančios šeimos, vaikui parenkami tie asmenys, kurie pirmiau įrašyti į šį sąrašą.
- Tarnyba apie šeimos parinkimą konkrečiam vaikui informuoja juos per gyvenamosios teritorinį skyrių ar Globos centrą. Informaciniame rašte pateikiama informacija apie vaiką (vardas ir pavardė; gimimo data ir vieta; įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą pagrindas; vaiko gyvenamoji vieta (globos (rūpybos) vieta); informacija apie vaiko kilmę, socialinę aplinką, šeimos istoriją; vaiko sveikatos būklė; specialūs vaiko poreikiai). Jūs, su vaiko globėju (rūpintoju) iš anksto suderinę laiką ir datą, turėsite teisę susipažinti su Tarnybos informaciniame rašte nurodytu vaiku.
- Savo sutikimą ar atsisakymą įvaikinti pasiūlytą vaiką Vaiko teisių apsaugos skyriui raštu turėsite pateikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto apie galimą įvaikinti vaiką išsiuntimo dienos.
- Pažymėtina, jog šeima, pateikusi motyvuotą atsisakymą dėl parinkto vaiko, laukia kito galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo pagal šeimos nurodytą lūkestį vaikui.
- Atkreipiame dėmesį, kad galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo trukmė priklauso nuo to, kokius lūkesčius turėsite dėl pageidaujamo įvaikinti vaiko (amžius, lytis, sveikatos būklė, vaiko biologinių tėvų gyvenimo būdas, turimos priklausomybės, psichinės sveikatos sutrikimai bei protiniai gebėjimai, kelintas vaikas, gimęs šeimoje ar kt.) ir jų skaičiaus. Taip pat įtakos turi ir tai, kokie vaikai (amžius, sveikatos būklė, jo tėvų sveikatos būklė, socialinė kilmė ir kt.) yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą.
- Aštuntas žingsnis: Teisminis procesas dėl įvaikinimo.
- Esant Jūsų sutikimui įvaikinti pasiūlytą vaiką, Jūs turite kreiptis į vaiko ar savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą dėl įvaikinimo patvirtinimo. Teismui turėsite pateikti reikiamus dokumentus.
Parama mirties atveju
Pašalpa taip pat mokama, kai Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečio, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčio pabėgėlio statusą asmens vaikas gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis). Daugiau informacijos apie paramą mirties atveju rasite Lietuvos Respublikos įstatyme Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju".
Kita parama Šalčininkų rajono gyventojams
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius teikia įvairią paramą rajono gyventojams.
Socialinė pašalpa ir kompensacijos
Dėl socialinės pašalpos bei kompensacijų gyventojai kreipiasi į rajono seniūnijas pagal gyvenamąją vietą. Informaciją galite gauti Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriuje (Vilniaus g. 49, Šalčininkai). Parama skiriama, jei išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos / asmens pajamų.
Vienkartinė pašalpa
Vienkartinė pašalpa skiriama skurdo, benamystės, sunkios ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės, kritus nedraustam vieninteliam gyvuliui, asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų ir kitais atvejais. Gyventojai, grįžę iš įkalinimo vietų dėl vienkartinės paramos kreipiasi į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Apskaitos tarnybą (Vilniaus g. 49, Šalčininkai).
Išmokos tėvams (įtėviams) ir motinoms
Tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. augino 3 ir daugiau vaikų, ir motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino 5 ir daugiau vaikų, skiriamos išmokos.
Šalpos našlaičių pensija
Šalpos našlaičių pensija skiriama vaikams, sukakusiems 18 metų ir yra pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 18 metų, jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat iki 2005 m. liepos 1 d. Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui.
Valstybinės šalpos išmokos
Valstybinės šalpos išmokos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu bei Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Asmenims šalpos pensijos skiriamos tik tuo atveju, jeigu jie nėra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ar 9 punktuose arba nėra ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas.