Šiame straipsnyje nagrinėjama sudėtinga vaikų atėmimo iš šeimų Lietuvoje tema, analizuojant situacijas, kuriose vaiko teisių apsaugos tarnybos įsikiša į šeimos gyvenimą. Straipsnyje remiamasi konkrečiais atvejais, teisės aktais ir specialistų nuomonėmis, siekiant išsiaiškinti, ar vaikų atėmimas visada yra pagrįstas ir ar sistema veikia tinkamai.
Įvadas
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vaiko teisių apsauga yra prioritetinis klausimas. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų dėl to, ar vaiko teisių apsaugos sistema veikia tinkamai, ar vaikai iš šeimų nėra atimami be pakankamo pagrindo. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti, kokiais atvejais vaikai gali būti atimami iš tėvų Lietuvoje, kokie įrodymai reikalingi tokiam sprendimui priimti ir ar sistema užtikrina tinkamą vaiko ir šeimos teisių apsaugą.
Konkretus atvejis: Išplėšė iš motinos glėbio
Vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių problemą, yra istorija, kai iš motinos glėbio buvo išplėštas ketverių metų sūnus. Pasak vaiko tėvo, į jų namus įsiveržė policija, prokurorė ir per 30 sekundžių iš motinos glėbio išplėšė sūnų. Teigiama, kad anonimas apskundė motiną, jog ji 2 kartus sudavė vaikui diržu per užpakalį. Nors konkrečių įrodymų nebuvo, motina buvo nuteista 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1-eriems metams, ir motina atskirta nuo vaiko. Tėvas piktinosi, kad prokuratūra nenurodė jokių aplinkybių, kada motina sudavė diržu ir ar kas nors tai matė. Vaiko teisių specialistai rėmėsi tik vaiko ikiteisminio tyrimo metu duotais prieštaringais parodymais. Aukštesnė instancija - Klaipėdos apygardos teismas - panaikino Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą, ir motina buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veiklos mažareikšmiškumo, - baudžiamoji byla šią liepą buvo nutraukta.
Nepaisant to, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė ieškinį dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo ir sūnaus išlaikymo iš tėvų priteisimo valstybei. Vaiko teisių apsaugos tarnyba motyvuoja, kad pora nuo 2012-ųjų buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių bei tėvystės įgūdžių ir atsakomybės stokos. Tėvai deda visas pastangas, kad teismui įrodytų, jog savo vaiką myli ir nori susigrąžinti atgal.
Ši istorija kelia klausimų dėl to, ar anoniminių skundų pagrindu galima atimti vaiką iš šeimos, ar vaiko parodymai, duoti streso sąlygomis, gali būti laikomi patikimais įrodymais ir ar socialinės rizikos šeimos statusas savaime yra pakankamas pagrindas vaikui atimti.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
Anoniminiai Skundai Ir Subjektyvūs Vertinimai
Šiandien vaikai paimami vadovaujantis anoniminiais skundais, o pretekstu tokiam veiksmui gali būti ir emocinga tėvų reakcija į kaltinimus smurtu. Tada prasideda ilgas subjektyvių tarnybos darbuotojų vertinimų procesas, kai vaikas negrąžinamas į šeimą dėl jos skurdo, keliant su smurto buvimu ar nebuvimu nesusijusius reikalavimus: palikti darbą arba uždirbti daugiau, įsidėti kontraceptinę spiralę, vienišai mamai susirasti gyvenimo draugą ir t. t. Šie reikalavimai kelia abejonių dėl sistemos objektyvumo ir proporcingumo.
Kretingos Rajono Savivaldybės atvejis: 40 Tūkstančių Eurų Kompensacija
Kitas rezonansinis atvejis - Kretingos rajono savivaldybės veiksmai, kai iš šeimos buvo paimti du mažamečiai vaikai, įtarus smurtą. Klaipėdos administracinis apygardos teismas šeimai priteisė po 10 tūkstančių eurų kiekvienam šeimos nariui - dviem vaikams ir tėvams. Teismas motyvuose pasisakė, jog teisiniu reguliavimu draudžiama paimti vaikus taip, kaip pasielgė Kretingos rajono savivaldybė. Vaikai gali būti paimami tik išimtinais atvejais ir tik esant pakankamai įrodymų. Šis atvejis rodo, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos ne visada veikia tinkamai ir kad kartais vaikai gali būti paimami iš šeimų be pakankamo pagrindo.
Seimo Nario M. Puidoko Pozicija
Seimo narys M. Puidokas teigia, kad esminės pataisos dėl vaikų ir šeimų saugumo užtikrinimo yra jo įsipareigojimas prieš Lietuvos žmones. Jis pažymi, kad nuo savo pažadų trauktis tikrai nežada ir teisinėmis priemonėmis kovos iki galo, kad būtų priimtas nuoseklus, o ne kosmetinis pataisų dėl vaiko teisių projektas, kurio tikslas yra šeimos ir vaiko šeimoje saugumas. Ši pozicija rodo, kad Seime yra politikų, kurie siekia užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos sistema veiktų tinkamai ir kad vaikai iš šeimų nebūtų atimami be pakankamo pagrindo.
Socialinės Apsaugos Ir Darbo Ministerijos Ryšiai Su Fondu "Žiburys"
Kyla klausimų dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su fondu „Žiburys“. Teigiama, kad ministerija, kai jai vadovavo ministrė Algimanta Pabedinskienė, visą vaiko teisių apsaugos reformą vykdė vadovaujant „Žiburio“ fondo ekspertams ir po šio fondo vėliava. Taip pat keliamas klausimas, ką reiškia vien jau tas faktas, kad „Fyrlykta“ Lietuvos padalinio „Žiburys“ vadovė Kristina Stepanova vienu metu derino darbą ministerijos Struktūrinės paramos skyriuje su darbu privačiame fonde, kuris tokią paramą įsisavina. Šie ryšiai kelia abejonių dėl reformos skaidrumo ir objektyvumo.
Seimo Pataisų Projektas Ir Prieštaravimai
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-2966 buvo registruotas Seime lapkričio 23 d. Prieš pataisas Seime pasisako aršiausi liberalai ir naujieji socialistai-komunistai: Dovilė Šakalienė, Gabrielius Landsbergis, Mykolas Majauskas, Aušrinė Armonaitė, Andrius Kubilius ir panašūs į juos. Teigiama, kad pataisomis siekiama apsaugoti šeimą ir, pirmiausia, vaikus nuo neproporcingo ir laiko limitų neturinčio institucijų smurto. Šie prieštaravimai rodo, kad Seime nėra vieningos nuomonės dėl to, kaip turėtų veikti vaiko teisių apsaugos sistema.
Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams
Finansinės Paramos Mechanizmai
Pastebimi įdomūs sutapimai kalbant apie finansinės paramos mechanizmus. Per Norvegijos ir Europos ekonominės erdvės finansinius mechanizmus Lietuvoje parama teikiama jau 3 etapais. Norvegiškos sistemos palaikytojų Lietuvoje sąrašo viršuje yra jau minėtas vienas iš koalicijos „Už vaiko teises“ steigėjų Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo institutas. Ši informacija kelia klausimų dėl to, ar finansinė parama iš užsienio įtakoja vaiko teisių apsaugos sistemos veikimą Lietuvoje.
Dvigubo Veikimo Modelis
Darbo grupėje nebuvo atsakyta į klausimą, kokia metodika remiantis bus vertinamas vaiko apsaugos poreikis. Siūlomi pakeitimai iš esmės palieka VTAPĮ egzistavusį dvigubo veikimo modelį, pagal kurį vaiko teisių apsaugos srityje VVTAĮT specialistai funkcionavo kaip policininkai, turintys tikslą užkardyti vaiko teisių pažeidimus, o atvejo vadybininkai - kaip gydytojai, turintys gydyti šeimos situaciją. Su tuo sutikti negalima. Šis modelis kelia abejonių dėl to, ar vaiko teisių apsaugos sistema yra orientuota į pagalbą šeimai, ar tik į bausmes.
Konstitucinės Garantijos
Esame teisinė valstybė, kurioje sprendimo galia priklauso žmonėms, ir jie pasirinks, jeigu politikams dar sykį pritrūks ryžto apginti tai, kas yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Jos 38 ir 39 straipsniuose aiškiai apibrėžta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Dėl to kviečiu visus dėti visas pastangas, kad tai būtų ne tušti žodžiai. Šios garantijos pabrėžia šeimos svarbą ir valstybės pareigą ją saugoti.
Skyrybos Ir Vaikų Nuteikinėjimas
Skyrybų metu keršto įrankiu gali tapti vaikai - itin skaudūs tie atvejai, kai vaikai nuteikinėjami prieš mamą ar tėtį, kai jiems neleidžiama bendrauti. Atstūmimą patyrę tėvai įkūrė asociaciją „Lygiavertė tėvystė“. Kaip pasakoja jos steigėjas Ramūnas Kvietkauskas, per maždaug dvejus metus į asociaciją kreipėsi apie 200 tėvų. Vis dėlto, teigia jis, atstūmimą patyrusių tėvų skaičius daug didesnis - jo vertinimu, remiantis užsienio tyrimais, Lietuvoje turėtų būti maždaug 5 tūkst. Pasak R. Kvietkausko, nors atstūmimą patiria tiek tėčiai, tiek mamos, dažniau nukenčia vyrai. Pasak pašnekovo, prieš vieną iš tėvų nuteiktas vaikas patiria tokią žalą, kokia būdinga įvairų smurtą patyrusiems vaikams. Ši problema rodo, kad skyrybų atveju būtina užtikrinti, kad vaiko teisės būtų apsaugotos ir kad jis galėtų bendrauti su abiem tėvais.
Vaikų Teisių Gynėjų Įsikišimas
Tokiais atvejais įsitraukia vaiko teisių gynėjai ir, pasikalbėję su tėvais, išklausę vaiko nuomonę, ieško vaikui geriausio spendimo, inicijuoja pagalbą šeimai. Kviečiame prioritetą visada teikti ne asmeniniams tikslams, o vaiko geriausiems interesams“, - ragina U.„Svarbu suprasti, kad vaikas myli abu savo tėvus ir dažniausiai nori bendrauti su jais abiem. Jam ypač skaudu, net jeigu to neparodo, kai vienas iš tėvų apie kitą kalba nepagarbiai, jį menkina. Taip kompensuodami savo nuoskaudas ir ambicijas, tėvai žaloja vaiką emociškai - vaikas tapatinasi su abiem tėvais, tad kritika vienam iš jų tarsi sumenkina dalį vaiko asmenybės“, - aiškina U.„Vienas iš svarbių dalykų, suteiksiantis vaikui aiškumo, o kartu ir ramybės bei saugumo - jeigu skyrium gyvenantys tėvai turės vienodas nuostatas vaiko auklėjimo, lavinimo, sveikatos ar kitais svarbiais klausimais, abiejų tėvų namuose taisyklės bus panašios. Taip vaikas išvengs vidinės sumaišties. Šis įsikišimas turėtų būti nukreiptas į vaiko interesų apsaugą ir pagalbą šeimai.
Taip pat skaitykite: Nėščiųjų teisės darbe Lietuvoje
Vilčinskų Atvejis: Vaikų Grobimas
Jau praėjo daugiau kaip penki mėnesiai, kai tarnybos išvežė tris Vilčinskų mažamečius vaikus iš namų. Žinoma, kad tėvai paskui neteisėtai bandė juos išvežti į užsienį, tačiau buvo sulaikyti ir apkaltinti savo vaikų grobimu. Mindaugas Vilčinskas „Vakaro žinioms" papasakojo, kokie procesai vyksta šiuo metu. Kaip matyti iš teismo nutarties, teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad „vaiko paėmimas iš šiuo metu jam nesaugios ir nepriimtinos aplinkos yra tik prevencinė priemonė ir nesukelia negrįžtamų padarinių, t.y. situacijai pasikeitus vaikai nedelsiant grąžinami į šeimą. Šis atvejis kelia klausimų dėl to, ar vaiko paėmimas iš šeimos visada yra proporcinga priemonė ir ar tarnybos visada veikia vaiko interesais.
Buvusios Pareigūnės I. Molevaitės Nuomonė
Buvusi Jurbarko rajono probacijos tarnybos pareigūnė Inga Molevaitė teigia, kad realybė šeimose yra kur kas baisesnė, nei visuomenė įsivaizduoja. Ji teigia, kad turi labai daug girtaujančių asmenų, neatsakingų tėvų. Jos nuomone, griežtumo šioje vietoje labai reikėjo. Ji taip pat pasakoja apie atvejus, kai tarnybos pasitikėjo tėvais ir paliko vaikus šeimoje, nors rizika buvo didelė. Jos nuomone, turime reaguoti, kad ir kaip būtų, turime įvertinti situaciją ir nieko nėra tokio baisaus, kaip dabar norima išpūsti burbulą. Netgi jeigu nepasitvirtintų bet koks faktas, mes turime patikrinti faktus.
Policijos Departamento Viešosios Policijos Valdybos Viršininko M. Akelaičio Nuomonė
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis teigia, kad po liepos 1 d. darbas su vaiku tapo žymiai profesionalesnis. Jis teigia, kad policijos pareigūnas nėra socialinis darbuotojas, jis nėra psichologas ir tiek parengtas, kad gebėtų kiekvienu individualiu atveju, jeigu sakome, kad vaikas yra pirmiausia, parinkti pačias geriausias priemones, ir pagaliau jis yra su uniforma. Įsigaliojusi tvarka tikrai labai daug ką pakeitė.
Seimo Socialinių Reikalų Ir Darbo Komiteto Nario A. Syso Nuomonė
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas teigia, kad apie šį įstatymą ar pačios vaiko apsaugos sistemos centralizavimą Lietuvoje kalbėjome 10 metų. Deja, buvo labai didelis pasipriešinimas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ji nenorėjo prisiimti atsakomybės. Jo nuomone, dabar mes svarstome biudžetą, dabartinė dauguma giriasi, kad yra vaiko pinigai, kiekvienam bus mokama po 50 eurų. Pasižiūrime, kad yra skirta tik daugiau kaip du trečdaliai, vieno trečdalio nėra. Žiūrime - socialinių darbuotojų mokymas. Dėl ko, ko gero, skandalas Kaune kilo.