Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis, kai septynmetis vaikas neklauso patarimų, remiantis psichologų įžvalgomis ir praktiniais patarimais. Straipsnyje rasite informaciją apie galimas nepaklusnumo priežastis, veiksmingus bendravimo būdus ir strategijas, padedančias ugdyti vaiko savarankiškumą bei emocinį intelektą. Taip pat aptarsime, kaip atpažinti septintųjų metų krizę ir kaip tėvai gali padėti vaikui ją įveikti.
Kodėl Vaikas Neklauso? Galimos Priežastys
Vaikas gali neklausyti dėl įvairių priežasčių, kurias svarbu suprasti norint rasti tinkamą sprendimą. Tai gali būti:
- Nenoras daryti kažko nemalonaus: Vaikas nenori daryti kažko, kas jam nepatinka.
- Noras veikti ką nors kita: Šiuo metu jis nori veikti ką nors kita.
- Nesuvokimas: Vaikas nesupranta, ko tėvai iš jo nori, ko prašo.
- Neišgirdimas: Vaikas negirdi tėvų prašymo, nes yra labai įsitraukęs į žaidimą.
- Patirtis: Jis turi patirties, kad ne visada, kai tėvai kažko prašo, tai reikia daryti.
- Dėmesio trūkumas: Vaikui trūksta tėvų dėmesio. Tai reiškia, kad vaikams trūksta fizinio kontakto, artimo emocinio ryšio, todėl jie visais įmanomais būdais siekia būti tėvų dėmesio centre, siekia būti mylimi, svarbūs ir pastebimi.
- Nuovargis: Kai vaikas yra pavargęs, jis yra linkęs savo emocinį būvį išlieti ant artimiausių žmonių.
- Savarankiškumo trūkumas: Vaikams trūksta savarankiškumo dėl tėvų pastangų viską atlikti už vaiką (iš geriausių paskatų) ir vaikas tuo naudojasi bei reiškia pretenzijas tėvams, kai yra paprašytas atlikti kažkokią veiklą, arba vaikai maištauja norėdami savarankiškumo ne pagal savo amžių.
- Septintųjų metų krizė: Šiuo metu labai stipriai pasikeičia vaiko aplinka, gyvenimo būdas, o visa tai ir paskatina krizę. Iš septynmečio tikimasi, kad bus savarankiškesnis nei iki šiol.
Kaip Kalbėtis su Vaiku, Kad Jis Klausytų?
Norint, kad vaikas klausytų, svarbu tinkamai su juo bendrauti. Štai keletas patarimų:
- Aiškumas ir konkretumas: Labai aiškiai ir konkrečiai pasakykite, kokio elgesio tikitės iš savo vaiko. Vaikas supras tėvų prašymą „valgyti šaukštu“, tačiau prašymas „valgyti gražiai“ gali būti visiškai nesuprastas. Stenkitės pageidaujamą elgesį įvardinti kaip įmanoma konkrečiau ir aiškiau. Taip pat vaikams padeda, kai tėvai jiems įvardija, ką jie turi daryti, o ne ko nedaryti. Pavyzdžiui, vaikui geriau sakyti „kalbėk tyliau“, o ne „nešauk“.
- Akių kontaktas: Duodami vaikui užduotį, prašydami jo ko nors, pritūpkite ar prisėskite prie vaiko taip, kad jūsų akys būtų viename lygyje, žiūrėkite vaikui į akis. Taip būsite tikri, kad vaikas girdi, ką jam sakote, matysite, ar jis suprato, ko jūs prašote.
- Įspėjimas iš anksto: Įspėkite vaiką iš anksto apie veiklos pasikeitimus, planus, kurie liečia vaiką. Tikrai daug vaikų gali būti nepatenkinti, jei nedelsiant turi užbaigti kokią nors labai įdomią veiklą, žaidimą. Įspėkite vaiką, kad pavyzdžiui, po 10-15 min.
- Teigiamo elgesio pastebėjimas: Pastebėkite teigiamą vaiko elgesį ir pagirkite jį už tai. Svarbu, kad vaikas girdėtų, ką jis daro gerai, o ne tik tai, ką jis turi daryti kitaip.
- Ramus ir draugiškas tonas: Bendraukite su vaiku ramiu ir draugišku tonu.
Kaip Elgtis Vaikui Pykstant?
Tais atvejais, kai vaikas staiga supyko ir parodo savo pyktį tėvams verkimu, šaukimu, svarbiausia patiems tėvams stengtis išlikti ramiems ir priimti vaiko jausmą tokį, koks jis yra. Šeimoje reikia diegti nuostatą, kad visi jausmai yra leidžiami ir galimi, be to, jausmai turi būti saugiai išreiškiami. Jei vaikas pykdamas verkia, šaukia, rėkia taip, kad negali jūsų girdėti, palaukite, kol jis aprims ir tuomet pasikalbėkite su juo apie tai: „tu verki, pasakyk, kas atsitiko. Manau tu supykai, kai pasakiau, kad turime važiuoti namo. Suprantu, tikrai pikta, kai turime išvažiuoti, nes dar nepažaidei visų žaidimų. Tačiau dabar važiuosime kartu namo“. Svarbu su vaiku kalbėtis, skatinti įvardinti, kas atsitiko, kaip jis jaučiasi, jei vaikui sunku tai padaryti, įvardinkite jūs. Taip pat svarbu skatinti reikšti pyktį tinkamais būdais. Jei vaikas apimtas pykčio nori jums trenkti, reikia jį sustabdyti ir sakyti, kad jis gali pykti, tačiau negali muštis. Parodykite kitus būdus, kaip saugiai pykti - stipriai trypti kojomis, kumščiuoti minkštą žaislą ar pan. Tais atvejais, kai vaikas rėkia, kokia jūs esate bloga mama, galite sakyti: „Suprantu, kad tu pyksti. Mes galime apie tai pasikalbėti“. Nepriimkite vaiko žodžių asmeniškai.
Nuoseklumas ir Kantrybė
Tėvai turėtų būti nuoseklūs ir kantrūs. Kartais tėvams gali kilti pagunda išvengti vaiko pykčio proveržio duodant jam tai, ko jis nori, net jei tai neatitinka tėvų ir vaikų susitarimo, taisyklių. Tačiau to daryti tikrai nereikėtų. Pavyzdžiui, jei jau laikas eiti miegoti, tačiau tai pasakius vaikas labai supyksta, nereikėtų staiga persigalvoti ir leisti toliau veikti, ką vaikas nori. Tėvai turėtų priimti vaiko jausmą, suprasti jį, tačiau priminti, kad taisyklės tebegalioja ir dabar reikės eiti miegoti.
Taip pat skaitykite: 3 metų vaiko elgesio problemos: sprendimo būdai
Aplinkos Įtaka
Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, kai vaikas yra alkanas, pervargęs, ištroškęs, jis yra dirglesnis ir tada žymiai dažniau gali kilti pykčio proveržis atrodytų paprastose situacijose.
Kaip Elgtis, Kai Vaikas Maištauja?
Vaiko teisių apsaugos specialistai supranta, jog tėvams skaudu, kai vaikas atsikalbinėja ir nedaro tai, ko jie prašo, kai į prašymą reaguoja atšiauriai, tačiau, visų pirma, pataria išsiaiškinti maišto priežastis. Maištaujančių ar kitaip netinkamai besielgiančių vaikų tikslas nėra konkrečiai supykdyti ir erzinti tėvelius ar kitus šeimos narius. Būna ir taip, kad vaikas pats nesuvokia ir negali įvardyti, kaip jis jaučiasi ir kodėl netinkamai elgiasi. Dažniausiai vaikų netinkamo elgesio tikslai yra susiję su emociniais bei fiziniais poreikiais.
Kaip Padėti Vaikui Atsipalaiduoti ir Pailsėti?
Tėveliams patariama kartu su vaiku atrasti, kokie būdai vaikams padeda atsipalaiduoti, pailsėti. Jeigu vaikas prašo priemonės, kuri galimai vaiką tik dar labiau išsekintų, aptarkite tos priemonės naudojimo laiką.
Savarankiškumo Skatinimas
Nereta tėvų ir vaikų konfliktų priežastis yra vaikų savarankiškumo problema. Šiuo atveju arba vaikams trūksta savarankiškumo dėl tėvų pastangų viską atlikti už vaiką (iš geriausių paskatų) ir vaikas tuo naudojasi bei reiškia pretenzijas tėvams, kai yra paprašytas atlikti kažkokią veiklą, arba vaikai maištauja norėdami savarankiškumo ne pagal savo amžių. Vieni iš pirmųjų savarankiškumo įgūdžių atsiranda tuomet, kai vaikai pradeda norėti tvarkytis. Labai svarbu skatinant vaiko savarankiškumą per namų tvarkymąsi neištaisyti vaiko padarytos „tvarkos“ prie jo paties bei paskatinti jį už padarytą rezultatą, net jeigu tas rezultatas jūsų netenkina. Vėliau vaikui augant galima labiau jį pamokyti ir paraginti prisijungti prie sudėtingesnių namų ruošos darbų.
Laisvalaikio Planavimas
Lygiai taip pat savarankiškumą galima ugdyti per atsakomybės atidavimą vaikams už laisvo laiko praleidimą. Šiuolaikiniai vaikai yra įpratę prie įvairių pramogų bei veiklų, kurias dažniausiai organizuoja tėvai. Dėl to vaikai turėdami neužimto laiko reiškia pretenzijas tėvams, nes jiems nuobodu ir nėra ką veikti. Nuobodžiaujantys vaikai pradžioje būna itin irzlūs, nepakantūs, reikalaujantys ir neatliekantys savo pareigų. Apsišarvojus kantrybe ir nukreipiant vaikus, kad šis laikas yra skirtas tik jiems ir tik jų atsakomybė yra nuspręsti, kaip tą laiką praleisti, ilgainiui išsivysto vaikų kūrybiškumas, lavinasi bendravimo įgūdžiai bei savarankiškumas.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Kreipimasis į Specialistus
Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria tėvams jaučiant, kad patys nebekontroliuoja situacijos, nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą. Pastarasis, stebėdamas situaciją iš šalies, atkreipdamas dėmesį tiek į tam tikrą vaiko elgesį, tiek į tėvų reakcijas, nuostatas, iškilus vaiko elgesio problemoms bei kartu su šeimos nariais išgrynindamas galimus sprendimo būdus gali suteikti profesionalią pagalbą. Dažnai tėvai žino atsakymus, tik juos reikia aiškiai įvardinti ir padrąsinti imtis pokyčių, patiems keisti savo elgesį.
Fizinės Baudos Yra Netoleruojamos
Primename, kad fizinis skausmas yra netoleruojamas, tai negali būti auklėjimo priemonė. Vaikas neturi galimybės apsiginti. Fizinio veiksmo panaudojimas prieš vaiką padaro didelę žalą jo psichologinei būsenai ir ateičiai, nes vėliau, vaikas atėjęs į darželį ar mokyklą, taip pat gali smurtauti prieš kitus vaikus. Net ir minimaliai smurtaujantiems tėvams ar nujaučiantiems, kad nesusivaldę taip galėtų pasielgti, yra rekomenduojama lankyti tėvystės įgūdžių kursus.
Septintųjų Metų Krizė
Nenustebkite, jeigu septynmetis mokykloje papasakos viską, kas dedasi jūsų namuose, jei išplepės kaimynei, kad jos nemėgstate, arba močiutei, kad ji per daug kišasi į jūsų šeimos reikalus. Tai metas, kai prasideda septintųjų metų krizė. Šiuo metu labai stipriai pasikeičia vaiko aplinka, gyvenimo būdas, o visa tai ir paskatina krizę. Iš septynmečio tikimasi, kad bus savarankiškesnis nei iki šiol.
Moralinių Vertybių Atsiradimas
Svarbiausias septintųjų metų bruožas yra moralinių vertybių atsiradimas, mat daugiausia laiko vaikas praleidžia ne namie, o kolektyve, šias moralines vertybes formuoja pats. Šiuo metu itin svarbus tampa teisingumo jausmas. Tokio amžiaus vaikai atstumia tuos, kurie su jais nedraugauja, nėra geranoriški, nesidalija tuo, ką patys turi.
Tėvų Autoritetas
Iki šiol vaikui tėvai buvo tarsi šventi. O štai septintaisiais metais galvytėje pradeda kirbėti mintys, kad gal tėvai nelabai teisūs, gal ne viską žino, gal ne tokie visagaliai, kokiais juos laikė. Tai nereiškia, kad pradės mažiau gerbti ar mylėti tėvus. Anaiptol, tačiau išėjęs į mokyklą bendrauja su mokytojais, būrelių vadovais ir turi su kuo palyginti savo tėvus.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Kaip Reaguoti į Vaiko Žodžius?
Kai kurie tėvai labai skausmingai sureaguoja į pirmoko žodžius, kuris pasako: „O mokytoja sakė…“, ir paneigia tėvų nuomonę kokiu nors klausimu. Nereikia skaudžiai reaguoti, tėvai vaikui išlieka mylimiausi žmonės pasaulyje, tačiau jis pats mokosi atskirti, atsirinkti, girdėti ir kitokią nuomonę. Tad lieka susitaikyti su mintimi, kad nuo šiol vaikas mūsų žodžių nepriima kaip besąlygiškai teisingų. Su šio amžiaus vaiku jau galima pasikalbėti ir labai svarbu tai daryti, o jeigu kas nors nutiko, nereikia skubėti bausti, o paklausti, išklausyti, kodėl taip elgėsi.
Vidiniai Nesutarimai
Septintųjų metų krizės tėvai gali nepastebėti, nes ją savo viduje išgyvena pats vaikas. Jis turi susidoroti su gyvenimo pokyčiais, kai iš šiltų ir jaukių namų išeina į visuomenę, turi susiorientuoti mokykloje, susidėti daiktus. Jis didžiuojasi savo laisve ir nepriklausomybe, o jo savarankiškumas dar labiau išryškėja ir formuojasi.
Kontrolės Mažinimas
Septynerių metų vaiką reikia mažiau globoti nei darželinuką. Per didelė globa pirmokėliui gali būti žalinga, ypač jeigu tėvai nuolatos kontroliuoja jį ir tikrina, ar į kuprinę kas vakarą susideda mokyklos reikmenis, paruošia drabužius, padeda apsirengti. To daryti tikrai nereikia, nes vaikas taip ir lieka žemesniame raidos etape. Nesavarankiškam pirmokui po truputį leiskite vis daugiau darbų nudirbti pačiam.
Orumo Nepažeidimas
Nepamirškime, kad septynmečiai yra labai teisingi, jautrūs teisingumui, todėl jeigu išgirdote, kad jūsų vaikas netinkamai pasielgė, nebauskite iškart, nė nepasikalbėję, neišsiaiškinę elgesio priežasčių. Labai lengva įžeisti septynmetį, palaužti jo savigarbą, o neteisybės jausmą jis prisimins labai ilgai. Savigarbos jausmas ir orumas šiame amžiuje labai trapus.
Tėvų Drausminimo Klaidos
Kartais tėvai norėdami pasilengvinti sau gyvenimą griebiasi psichologinių metodų, kurie kaip pasirodo ilgalaikėje perspektyvoje tėra vaikų drausminimo klaidos.
Melagystė
Labai dažnai tėvai meluoja, norėdami pasilengvinti esamą situaciją ir nepagalvoja apie ateitį. Melo trumpos kojos, geriau neprisimeluoti, kad paskui nereiktų vargti.
Gąsdinimas
Reikia būti tikriems, kad kuo gąsdinate gali tekti ir padaryti. Jei vaikui, kalbančiam negražiai sakote, kad išplausite burną. Tad būkite pasiruošę tai ir atlikti, kitu atveju taip negąsdinkite. Vaikai iš žodžių nepasimoko, reikia veiksmų.
Emocinis Šantažas
Vaikas priverčiamas elgtis taip kaip nori tėvai, nors ir jaučiasi labai blogai. Vaikas paklūsta reikalavimams, tačiau griaunamas ryšys, vaikas jaučiasi, kad su juo elgiamasi nesąžiningai. Vaikui augant ryšys vis silpnės, jei emocinio šantažo daugės. Taigi įvertinkite, ko norite ateityje, ar kad užaugusi atžala jūs dažnai lankytų klausytų patarimų, ar kad vaikų vizitai būtų šalti ir trumpi po jūsų eilinio emocinio šantažo - kvietimo atvykti.
Nuolaidžiavimas
Jei dažnai nusileidžiate vaiko prašymams, rėkimui, verkimui tampate vaiko norų „įkaitais“. Pagalvokite ar verta?
Papirkinėjimas
Žinoma ėjimas pas gydytoją ar į svečius irgi turi savas kainas. Taigi žiūrėkite pagal „kišenę“ ar verta prasidėti su vaikų papirkinėjimu.
Savų Taisyklių Laužymas
Taisyklės turi galioti visiems. Vaikai mokosi iš pavyzdžių, o ne žodžių.
Moralizavimas
Paprastai moralai vaikų neveikia, nes per daug žodžių ir neaišku, ką nori tėtis ar mama pasakyti. Vaikui nepasakoma, ką daryti, o tik išvardijama, ką jis daro ar kažkada darė blogai.
Kaip Nuraminti Mažylio „Ožius“?
- Venkite situacijų, kuriose jūsų vaikas jaučiasi prastai, ar vietų, kurios nėra itin „draugiškos” vaikams.
- Nustatykite aiškius vaiko amžiui tinkamus apribojimus.
- Pasirūpinkite nustatytomis ir prognozuojamomis pasekmėmis.
- Išlikite ramūs ir atsipalaidavę.
- Būkite iniciatyvūs ir reaguokite laiku.
- Darykite vaikui teigiamą poveikį.
- Skirkite laiko nurimti.
- Priimkite vaiko neigiamas emocijas su užuojauta ir švelnumu.
- Pripažinkite vaiko jausmus, o tada nustatykite griežtesnes ribas.
- Girkite ir pripažinkite pozityvias vaiko dedamas pastangas.
Kaip Reaguoti į Vaiko Agresiją?
Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Tėvai turėtų atsiminti vieną dalyką - nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu kokia nors liga, kuri dažnai yra psichologinės kilmės, ir pan. Norėdami rasti sprendimą, turime žinoti agresijos priežastis.
- Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka.
- Draudimai ir visi kiti nurodymai, kurie tuo metu kertasi su vaiko norais ir interesais.
- Noras įgyti didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę.
Kaip Elgtis Tėvams?
- Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą.
- Turi išlikti besąlygiška meilė.
- Stenkitės ir patys būti pozityvesniais.
- Kritiškai pažvelkite į save ir kitus šeimos narius - ar visi kontroliuoja savo agresiją?
- Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus.
- Iškart po įtemptų situacijų pasiūlykite kartu papiešti, palipdyti ar užsiimti kita menine/sportine veikla, kuri leistų vaikui išlieti savo jausmus.
- Jeigu supykęs vaikas nori pabūti vienas, nesibraukite į jo kambarį, palaukite, kol jis nusiramins ir pats norės kalbėtis.
- Jeigu vaikas pyksta, šaukia ar net Jums suduoda - jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu, nes parodysite, kad elgiatės lygiai taip pat kaip jis!
- Situacijose, kai vaikui pavyksta susivaldyti, būtinai tai pastebėkite ir pagirkite jį.
- Venkite tų situacijų, kurios didina agresiją.
- Tinkamu sprendimu taip pat gali būti pasakų ar žaidimų terapija.
- Svarbu ir geri tarpusavio santykiai su sutuoktiniu, nes į tėvų nesantaiką vaikai taip pat reaguoja agresija.
Kaip Reaguoti į Netinkamą Vaiko Elgesį?
Pats pirmas žingsnis būtų pabandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai. Dažnai tėvai ne kartą pakartoja, kaip vaikui nereikėtų elgtis, tačiau neįvardija, kokio elgesio tikėtųsi iš vaiko vietoj to, kuris tėvams nepatinka. Jei pasakytumėte, ką vaikas turėtų daryti, tai jam padėtų nukreipti savo elgesį tinkama kryptimi. Nurodymus vaikui stenkitės formuluoti pozityviai - taip jie kur kas geriau suprantami ir įvykdomi, nei juos išsakant negatyviai, su priešdėliu „ne-“. Jei tarp vaikų ir tėvų yra geras emocinis ryšys, vaikas stengsis tėvams patikti ir elgsis taip, kaip tėvai jam sakys.
Ką Daryti, Jei Vaikas Negali Susivaldyti?
Dažnai save sukontroliuoti sunku ir suaugusiesiems, nes tam, kad galėtume tinkamai pasielgti, turi būti pakankamai stipri motyvacija, kurios padedami galime atsilaikyti prieš pagundas elgtis kitaip. Ne visada lengva sustoti ir įvardyti, kas viduje vyksta ir kodėl pasielgiame netinkamai. Todėl tam būtina nuolatinė tėvų pagalba, parodant vaikui, kas vyksta jo viduje, paaiškinant, kokios gali būti netinkamo elgesio pasekmės ir mokant, koks reagavimas būtų tinkamesnis.
Ką Daryti, Jei Vaikui Nerūpi Tėvų Lūkesčiai?
Jeigu vaikas elgiasi netinkamai, nors ir žino, ko iš jo tikimasi, tačiau jam tai nerūpi - reikia pagalvoti, kas įvyko, kad jūsų santykiai pašlijo ir vaikui tapo nesvarbu, ko jūs norite ir kaip jaučiatės. Paprastai vaikai specialiai įskaudinti tėvų nenori, jei tarpusavio santykiai yra pakankamai geri. Galbūt vaikas stokoja jūsų dėmesio, ir netinkamas elgesys yra būdas jo gauti (geriau neigiamas jūsų dėmesys - pastabos ir barimas - nei jokio dėmesio). Geriau reikėtų siekti atkurti gerą ryšį tarp jūsų ir sūnaus/dukros: skirti vaikui laiko ir dėmesio, pakviesti pasikalbėti, atspindėti, kaip jis jaučiasi.