Vaikų auginimas - tai nuolatinis mokymosi procesas, kupinas džiaugsmo ir iššūkių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių iššūkių - vaiko nepaklusnumas. Ypač tai aktualu trejų metų vaikams, kurių elgesys gali atrodyti kaip nuolatinis maištas. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl vaikai neklauso, ir pateiksime patarimų, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Vaikų Nepaklusnumo Priežastys
Prieš gilinantis į sprendimus, svarbu suprasti, kodėl vaikai, ypač trejų metų, kartais neklauso. Šis amžius yra svarbus etapas vaiko vystymesi, kai jis pradeda siekti savarankiškumo ir nepriklausomybės. Pagrindinis trimečių šūkis - „Aš pats!“. Vaikas nori viską daryti pats, išbandyti ką sugeba. Tačiau jų intelektinės galios dar mažos, tad vaikas eina paprasčiausiu keliu - kai tėvai kažką pasiūlo, kažko prašo, ar ko nors reikalauja, vaikas siekia priešingo.
Savarankiškumo Siekis
Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai mokosi būti savarankiški, nepriklausomi. Mokosi pasitikėti savo jėgomis, pažįsta baimės ir saugumo jausmus.
Emocijų Valdymas
Vaikai dar tik mokosi atpažinti ir valdyti savo emocijas. Jie jaučia stiprius jausmus, bet neturi įrankių, kaip juos tinkamai išreikšti. Kūdikis savo piktumą išreiškia vieninteliu būdu - verksmu. Dvimečiui - trimečiui nesiseka žymiai dažniau negu mums visiems likusiems.
Dėmesio Trūkumas
Vaikai gali neklausyti, jei jaučia, kad jiems trūksta tėvų dėmesio. Tai gali būti būdas atkreipti į save dėmesį, net jei tai ir neigiamas dėmesys.
Taip pat skaitykite: Efektyvios strategijos auklėjant septynmetį
Aiškumo Stoka
Dažnai tėvai ne kartą pakartoja, kaip vaikui nereikėtų elgtis (pvz.: „Parduotuvėje nebėgiok“, „Nemėtyk daiktų“), tačiau neįvardija, kokio elgesio tikėtųsi iš vaiko vietoj to, kuris tėvams nepatinka.
10 Būdų, Kaip Elgtis, Kai Vaikas Neklauso
Kai vaikai neklauso ir „užsiožiuoja“, tėvai turi savo taktiką, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam. Visgi, bendros rekomendacijos ir patarimai egzistuoja.
1. Venkite Provokuojančių Situacijų
Žinoma, ne visada pavyksta išvengti visų vaikui nepatinkančių situacijų ir vietų, tačiau jei tik yra tokia galimybė, patartina elgtis būtent taip. Venkite situacijų, kuriose jūsų vaikas jaučiasi prastai, ar vietų, kurios nėra itin „draugiškos” vaikams.
2. Nustatykite Aiškius Apribojimus
Kai vaikai žino, ko iš jų tikimasi, jie ima suprasti elgesio taisykles ir didėja tikimybė, kad jie šių taisyklių laikysis, rašo practicalparenting.com. Nustatykite aiškius vaiko amžiui tinkamus apribojimus. Svarbu suvokti vaiko supratimo lygmenį ir reaguoti tinkamai. Negalima reikalauti tų pačių dalykų tiek iš dvejų, tiek ir iš ketverių metų vaiko. Lūkesčiai būtinai turi būti realistiški.
3. Prognozuojamos Pasekmės
Pasirūpinkite nustatytomis ir prognozuojamomis pasekmėmis.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
4. Išlikite Ramūs
Nepamirškite, kad būtent jūs esate svarbiausias elgesio pavyzdys savo vaikui. Jis žvelgia į jus kaip į mokymosi priemonę, imituoja tai, ką mato. Taigi pasirūpinkite, kad jo matomas modelis elgtųsi tinkamai, nes būtent tėvai daro didžiausią įtaką savo vaikams. Išlikite ramūs ir atsipalaidavę. Jei jaučiate jus apimantį susierzinimą, atsipūskite, šiek tiek atsitraukite, o kai jausitės ir vėl ramūs, galite grįžti prie vaiko ir tęsti bendravimą.
5. Būkite Iniciatyvūs
Nelaukite, kol problema įsišaknys, o vaiką nuraminti bus jau kur kas sunkiau. Į situacijas, kai svarbu dalintis, įtraukite ir savo vaiką, nes iki tam tikro amžiaus vaikas dar neturi suformuotų dalinimosi įgūdžių. Būkite iniciatyvūs ir reaguokite laiku. „Mano eilė, tavo eilė”, - štai toks modelis padeda pasirūpinti kiekvieno poreikiais. Informuokite savo vaiką, kad turimą žaislą po tam tikro laiko reikia perduoti kitam. Taip elgdamiesi suteiksite jam situacijos kontroliavimo pojūtį.
6. Teigiamas Poveikis
Jei vaikas atsidūrė situacijoje, kai netrukus gali būti prarasta kontrolė, tėvai turi elgtis tinkamai. Nedelsiant užmegzkite akių kontaktą, švelniai paimkite jį už rankos ar dėkite ranką jam ant peties. Darykite vaikui teigiamą poveikį. Tinkamas fizinis kontaktas suteiks vaikui galimybę suprasti, kad esate šalia, taigi jis yra saugus. Jei vaikas fizinio kontakto nepageidauja, tiesiog būkite kuo arčiau jo, kad jis jaustų jūsų paramą. Jei vaikas atsidūręs situacijoje, kai gali susižeisti pats arba sužeisti kitą, perkelkite jį į kitą vietą.
7. Skirkite Laiko Nurimti
Vaikai negirdi ir nesupranta, ką jiems sakote, kai juos apėmęs stresas, pyktis ar susierzinimas. Skirkite laiko nurimti.
8. Priimkite Emocijas
Reaguokite į vaiko jausmus, pateikite keletą galimų elgesio variantų, tačiau venkite tiesioginio spaudimo ir diktavimo, ką jis turi daryti. Priimkite vaiko neigiamas emocijas su užuojauta ir švelnumu. Dar svarbu suteikti vaikui progą išreikšti savo jausmus tokiu būdu, kuris leidžia vaikui komunikuoti ir atsikratyti neigiamų emocijų.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
9. Pripažinkite Jausmus
Žodžiais vaikui paaiškinkite, kad esate čia, kad jam padėtumėte. Kai vaiko reakcija taps švelnesnė, nukreipkite jos elgesį tinkama linkme. Pripažinkite vaiko jausmus, o tada nustatykite griežtesnes ribas. Galbūt jūsų atžalai reikia priminti galimus elgesio variantus. Toks elgesys su vaiku leidžia mažajam pasaulio tyrinėtojui suvaldyti emocijas ir atgauti dvasinę pusiausvyrą.
10. Girkite Pastangas
Tiesa, pernelyg gausios pagyros gali tapti bevertės, taigi girti stenkitės tik už konkrečius nuopelnus ir pasiekimus. Girkite ir pripažinkite pozityvias vaiko dedamas pastangas.
Vaikų Agresija: Kaip Reaguoti?
Nepaisant to, kad šiandieniniai tėvai nemažai žino ir skaito apie vaikų raidą, mažų vaikų elgesys, kai vaikas muša, kanda ar spiria, užtinka tiesiog kaip „perkūnas iš giedro dangaus“ ir labai išgąsdina.
Visi Jausmai Yra Legalūs
Svarbiausia atsiminti, kad visi jausmai yra legalūs, leistini ir yra normalu turėti visokius jausmus. Vaiko elgesys gali būti suprastas ir jis gali būti pakeistas. Jei yra elgesys, ir jo labai yra daug ir jis gąsdinantis, vis tiek svarbu sau priminti ir pasakyti, kad jis gali būti suprastas ir gali būti pakeistas.
Reakcija Į Agresiją
Sakyčiau, kad visi pabando viską. Kažkiek nulemia temperamentas, bet didžioji dauguma vaikų yra pabandę spirti, trenkti, kąsti, mušti, verkti. Viską, kas padeda. Ką iš arsenalo jie toliau naudoja, tai labiau priklauso nuo suaugusio žmogaus intervencijos, ką jis su tuo įrankiu padaro. Svarbu pasakyti, kad taip daryti negalima ne todėl, kad skauda kam nors. Labai svarbu jį sustabdyti ir pasakyti: „Ne, taip daryti negalima“. Jei kalbame apie piktumą, net mažam vaikui reikia pasakyti: „Aš matau, tu supykai, tikrai negalima kąsti, bet gali pasakyti žodžiais, gali patrepsėti kojytėmis, kai pikta, gali padaužyti pagalvytę rankyte, kai pyksti“. Turime parodyti, ką galima daryti. Labai svarbu suprasti, kad nėra blogų jausmų, yra tik blogos jausmų išraiškos priemonės.
Ko Nedaryti?
Blogiausias dalykas padaryti vaikui tą, ką mes norime, kad jis nustotų daręs. Aš pasisakau kategoriškai prieš tokį būdą. Jeigu mes trenkiame savo vaikui, kad jis sužinotų, kas yra skausmas, tai tikrai nesustabdo žmonių nuo tokio elgesio.
Kaip Elgtis, Kai Vaikas Muša Viešoje Vietoje?
Visų pirma mes nežinome visos situacijos, turime tik jos išorinį apibūdinimą. Nepažįstame mamos, nežinome, kaip ji elgiasi ir jaučiasi su savo vaiku, ir nepažįstame vaiko. Tarkime, vaikas pradėjo taip elgtis netikėtai, anksčiau taip nesielgė, arba taip elgiasi dar labai neseniai ir spardo tik artimuosius. Tuojau pat, neatidėliodami tupiame priešais vaiką, kad akys būtų viename lygmenyje, ir rimtai (tačiau jokiu būdu ne piktai) žiūrime tiesiai į akis ir sakome: „Taip elgtis netinka, tu gali pasakyti, ko nori“, arba „Taip elgtis netinka. Matau, kad supykai. Tinkama tėvų emocija tokioje situacijoje - nuostaba. Tuomet ir vaikas supras, kad nusigrybavo, kad taip elgtis - nei šis, nei tas.
Ką Daryti, Jei Vaikas Trenkia Kumščiu?
Vis dar „veikiame“ pagal modelį „šviežias ir neįsitvirtinęs elgesys“ -išliekame ramūs (tikrai nereikia būti akmeniniu veidu, galima ir reikia parodyti, kad skaudėjo, tik nesusitelkti į skausmą - vaikų empatija dar per silpna, kad padėtų sutvarkyti elgesį). Labai svarbu atidėti į šalį pyktį - šitas užpuolėjas jums nepavojingas, tad tikrai galite apsieiti be pykčio, reikės tik truputį pasistengti. Taigi, vis dar esame pritūpę prie vaiko ir ką tik gavę kumšteliu į ausį. Suimame vaiko ranką. Tvirtai, tačiau jokiu būdu ne skaudžiai - taip, kad vaikas suprastų, kad jo neglostome, bet kad ir nepasijaustų skriaudžiamas. Ranką suimame tik tam, kad negalėtų trenkti dar kartą. Prilaikydami vaiko ranką ar ją nuleisdami jam prie šono, jei pakelta, žiūrime vaikui tiesiai į akis ir rimtai sakome labai panašiai, kaip ir pirmą kartą: „Taip elgtis netinka. Negalima muštis. Man skauda. Tu gali pasakyti, kad esi nepatenkintas. Arba: „Aš žinau, kad supykai, suprantu, kad tau nepatiko“. Tada dar kurį laiką išliekame situacijoje ir žiūrime vaikui į akis, kol jo kūnas praranda kovos pozą. Kad šis metodas suveiktų, reikės pakartoti keletą kartų. Labai svarbu nepamokslauti po to, kai incidentas pasibaigė.
Kai Vaikas Nuolat Elgiasi Agresyviai
Tarkime, kad taip vaikas elgiasi nuolatos, namuose ar išėjęs iš namų, ir žinome (tai svarbu), kad šis konkretus vaikas neturi jokių kitų vystymosi, emocinių ar neurologinių sunkumų ar kliūčių. Taip pat matome, kad taip vaikas elgiasi tik su savo artimaisiais, kurie jam nuolaidžiauja. Tuo atveju jo elgesys yra jūsų santykio su vaiku ir auklėjimo rezultatas - vaikas vis labiau ir labiau demonstruoja galią, o mama vis labiau jaučiasi bejėgė. Taigi pirmiausiai išbandome ankščiau surašytus būdus, net jei situacija įsisenėjusi. Jei nesuveikė, bet dabar jau vaikas kelis kartus girdėjo (bet visada, kai tik elgėsi netinkamai), kad toks elgesys yra nepriimtinas, tuomet mama turi pademonstruoti vaikui, kad jo pasirinkimas toliau elgtis nekonstruktyviai turės jam nepatogių pasekmių.
Nepatogios Pasekmės
Vaikui turi būti patogiau elgtis konstruktyviai - tarkime, vaikas ir mama laukia eilėje prie kasos ir tarp pirkinių yra ir vaiko „užsakytų“ prekių. Vaikas reikalauja dar vieno žaisliuko, o mamai atsisakius jį pirkti, jis spiria jai. Situacija tobula parodyti nepatogią pasekmę. Mamai svarbu pakelti vaiką ant rankų (ir vėl labai svarbu ne piktai) ir sakyti: „Kaip gaila, kad tau nepavyko šiandien elgtis pagarbiai ir tu nusprendei (labai svarbi formuluotės dalis) man spirti, nes aš atsisakiau nupirkti (…). Šiandien apsipirkti negalėsime. Svarbu, kad vaikas šioje situacijoje ne pasiektų savo, ne būtų nubaustas, bet patirtų nemalonią sau pasekmę.
Ko Vengti?
Mama (supykus): „Kadangi man spyrei, nepirksiu tau ledų“ (bausmė); „Jei dar kartą spirsi, nepirksiu tau ledų“ (grąasinimas); „Jei spardysies, atiduosiu tave tetai“ (gąsdinimas).
Pozityvus Auklėjimas: Kaip Susikalbėti Su Neklusniu Trimečiu?
Mama klausia: „Mano berniukui treji metukai, turim tokią mažą problemą - jis mūsų neklauso ir atsikalbinėja. Net nebežinau, kaip su juo kalbėt ir ką daryt?"
Tai Normalu
Pirmosiomis eilutėmis iškart norisi pasakyti, kad tai, kas vyksta su jūsų berniuku, viskas yra normalu. Labiau sunerimti reiktų priešingu atveju, t.y. tada, jei vaikutis su viskuo sutiktų ir viskam paklustų. Jei taip, tuomet jums turbūt jau žinoma, kad trimečiams atsikalbinėti, viską neigti, savivaliauti, priešintis tėvų vadovavimui yra visiškai įprastas elgesys, atitinkantis jų raidos etapą.
Nusiraminkite
Pirmiausia - nusiraminti patiems. Nešaukti ant vaiko, nes tikrai nepadės. „Neauklėti“ bausmėmis, nes tai irgi nepadeda. Čia svarbu nustatyti leistinas ribas, jų laikytis, bet kartu būti lankstiems, kantriems, daugiau vaikui leisti, jei tai nėra už leistinų ribų, negu drausti.
Bendradarbiaukite
Jeigu matote, kad užduotis vaikui neįveikiama, padrąsinkite už pastangas: „Matau, kad esi labai sumanus ir stengiesi sujungti užtrauktukus, gal leisi man padėti tavo rankytėms užtraukti striukės užtrauktuką?“
Pripažinkite Norus
Svarbiausia tokioje situacijoje pripažinti jo norą ir pasiūlyti tinkamo maisto. Įsivaizduokime: grįžtate namo šaltą žiemos vakarą ir sakote savo sutuoktiniui, kad labiau už viską dabar norėtumėt nuvažiuoti į šiltus kraštus. Kaip jaustumėtės, jei vyras jums atšautų: Ką čia dabar pasakoji, mes gi neturim pinigų tokiai kelionei, be to labai pavojinga skristi lėktuvu, o ir besaikis buvimas saulėje gali sukelti odos vėžį”. Ar nepasijustumėte nesuprasta? Juk tik pasidalijote savo noru, nieko žūtbūt nereikalavote, o čia… Taigi, savo „trimetukams“, kai jie sako kažko norį, mes irgi galime pripažinti jų norą ir pasakyti „suprantu, kad nori šokolado, ir aš jį labai mėgstu. O koks šokoladas tau skanesnis su riešutais ar su uogomis?”
Pagarba Vaikui
Šioje situacijoje tinkamiausias sprendimas būtų pastatyti smėlio laikrodį ir paaiškinti vaikui, kad kai laikroduko smėliukas išbyrės, jūs turėsite išeiti pro duris. Parodysite vaikui pagarbą (juk nenešate savo draugės į mašiną, kai jūs kur nors skubate, o ji dar nori pas jus pasisvečiuoti, o paaiškinate, kad po kelių minučių turite išeiti).
Apibendrinimas
Jei mažylis neklauso, ignoruokite jo netinkamą elgesį ir skirkite dėmesio tuomet, kai jis elgsis deramai. Stenkitės klausytis ir atspindėti vaiko jausmus sakydama: „Matau esi liūdnas, nusiminęs, piktas ir kt.“ Paaiškinkite, kaip jaučiatės jūs tokioje situacijoje, pavyzdžiui, „Man neramu, kai šokinėji ant lovos, nes gali susižeisti“. Ir dar: leiskite vaikui rinktis. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nenori autis batų, galima jam pasiūlyti: „Ar nori autis batus atsisėdęs ant kėdės ar ant fotelio“. Vaikui leisdami rinktis stipriname jo atsakomybę ir leidžiame pasijusti savarankiškam.
Maištaujantis Vaikas: Kaip Išsiaiškinti Priežastis?
Vaiko teisių apsaugos specialistai supranta, jog tėvams skaudu, kai vaikas atsikalbinėja ir nedaro tai, ko jie prašo, kai į prašymą reaguoja atšiauriai, tačiau, visų pirma, pataria išsiaiškinti maišto priežastis.
Priežastys
Maištaujančių ar kitaip netinkamai besielgiančių vaikų tikslas nėra konkrečiai supykdyti ir erzinti tėvelius ar kitus šeimos narius. Būna ir taip, kad vaikas pats nesuvokia ir negali įvardyti, kaip jis jaučiasi ir kodėl netinkamai elgiasi. Dažniausiai vaikų netinkamo elgesio tikslai yra susiję su emociniais bei fiziniais poreikiais.
Dėmesio Trūkumas
Paprastai vaikai yra linkę prieštarauti tėvams, kai jiems trūksta tėvų dėmesio. Tai reiškia, kad vaikams trūksta fizinio kontakto, artimo emocinio ryšio, todėl jie visais įmanomais būdais siekia būti tėvų dėmesio centre, siekia būti mylimi, svarbūs ir pastebimi. Ypač tarp brolių ir seserų vyrauja neteisybės ar nelygybės pojūtis tada, kai tėvai skirtingai teikia dėmesį savo vaikams. Tokiais atvejais rekomenduojama skirti laiką kiekvienam vaikui su kiekvienu iš tėvų atskirai, t. y. skirti individualų laiką vaikui.
Nuovargis
Kita dažna prieštaraujančio elgesio priežastis yra nuovargis. Kai vaikas yra pavargęs, jis yra linkęs savo emocinį būvį išlieti ant artimiausių žmonių. Tokiu atveju rekomenduojama jam padėti įvardyti būseną, pavyzdžiui, „aš matau, kad tu šiuo metu esi pavargęs ir dėl nuovargio greitai supyksti, susierzini, nesilaikai mūsų susitarimų, kaip aš galėčiau tau šiuo metu padėti?“
Savarankiškumo Trūkumas
Nereta tėvų ir vaikų konfliktų priežastis yra vaikų savarankiškumo problema. Šiuo atveju arba vaikams trūksta savarankiškumo dėl tėvų pastangų viską atlikti už vaiką (iš geriausių paskatų) ir vaikas tuo naudojasi bei reiškia pretenzijas tėvams, kai yra paprašytas atlikti kažkokią veiklą, arba vaikai maištauja norėdami savarankiškumo ne pagal savo amžių.
Kaip Padėti?
Atpažinus maištaujančio vaiko elgesio priežastį ir padedant vaikui lavinti jo emocinį intelektą, nenustebkite, kad norimam rezultatui pasiekti reikės laiko. Nuosekliai naudojant susitarimus su vaikais, atsižvelgiant į jų nuomonę, įtraukiant į šeimos buitinį gyvenimą, vaikai turi unikalią progą pasijausti reikalingi, svarbūs ir mylimi.
Kreipkitės Į Specialistus
Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria tėvams jaučiant, kad patys nebekontroliuoja situacijos, nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą.
Kada Vertėtų Nerimauti?
Atskirais atvejais, itin aršus, dažnai pasitaikantis ir agresyvus užsispyrimas (nepaklusnumas) gali būti elgesio sutrikimo ženklas. Jei be nuolatinio priešgyniavimo pastebite ir kitų elgesio sutrikimo požymių, pavyzdžiui, agresiją, negebėjimą sutelkti dėmesio, hiperaktyvumą, reikėtų būtinai pasitarti su vaiko raidos specialistu ar psichologu.
Pozityvūs Aspektai
Gera žinia nepaklusnių, priešgyniauti linkusių vaikų tėvams: 2015-aisiais Amerikos psichologų asociacija (angl. Be kita ko, šis tyrimas atskleidė ir vieną kiek netikėtą koreliaciją: gerai besimokantys, tačiau nepaklusnūs, autoritetais abejojantys ir jų valiai aklai nepasiduodantys vaikai turėjo aukštesnį intelekto koeficientą (IQ), pasiekė geresnių akademinių rezultatų, užėmė aukštesnes pareigas bei uždirbo daugiau.
Papildomi Patarimai
- Suteikite pasirinkimo galimybę: Nepaklusnūs vaikai labai nori būti savarankiškais, tad suteikite jiems šią galimybę. Pavyzdžiui, jeigu kyla problemų dėl nenoro rengtis, pasiūlykite vaikui pačiam susidėlioti patinkantį aprangos derinį.
- Mokykite finansinio raštingumo: Pavyzdžiui, jei vaikas įsigeidė naujo mobilaus telefono, jūs vaikui galite pasakyti, kad tam šeima gali skirti dalį reikiamos sumos, tačiau likusią jis turi sukaupti iš savo kišenpinigių, galbūt atsisakyti kitų vaikui numatytų pirkinių (pavyzdžiui, naujo džemperio).
- Išbandykite trijų TAIP!: Su mažesniais vaikais psichologai siūlo pasinaudoti gudriu „Trys TAIP!“ metodu. Užduokite vaikui du lyg ir nesusijusius klausimus, į kuriuos jis tikrai atsakys teigiamai. Pavyzdžiui, vaikas nenori eiti praustis, paklauskite jo: „Klausyk, tau juk patinka žaisti su nauja lėle, TAIP?“. Vaikas sutiks. Tuomet užduokite kitą klausimą: „Būtų smagu praustis vonioje su ta lėle, TAIP?“. Vaikas ir vėl atsakys teigiamai.
- Suskaldykite užduotis: Vaikai dažnai priešinasi, kai tenka atlikti ilgas, nuobodžias, jiems nepatinkančias užduotis. Pavyzdžiui, atliekant namų darbus paprašykite vaiko parašyti tris eilutes žodžių, o tada tris kartus apibėgti aplink stalą. Suteikite vaikui tokią galimybę ir pasiūlykite susitvarkyti kuo greičiau, bet nedarant klaidų (t.y.
- Venkite Negatyvo: Su artimaisiais negaliu kalbėt, nes jie manęs negirdi, vis kartoja ko tu iš vaiko nori, tačiau esu palūžus, išsekus nuo dukrytės elgesio.
Meilė Ar Pataikavimas?
Visas auklėjimas dabar paremtas meile. Tačiau tai labai klaidina. Kaip atkirti meilę nuo pataikavimo? Ne visai taip. Visas mokymas paremtas pagarba. Meilė privaloma sąlyga, tačiau ji taip skirtingai interpretuojama, kad tėvams labai lengva nuklysti, kai jie mano, kad vaikus auklėja, remdamiesi savo meile.
Tikra Meilė
Štai vienam atrodys, kad jis myli savo vaikus, nes jiems jaučia šilumą, artumą, jų pasiilgsta, jam patinka jų gyvenimas, kūrybiškas savasties pasireiškimas, jam liūdna, kad vaikams liūdna, ir sunku, kai vaikams sunku. Tačiau jis supranta, kad vaikų ir jo gyvenimas yra atskiras, ir kiekvienas vystosi savo vaga.
Meilė Sau
Kitas irgi labai mylės savo vaikus, jų pasiilgs ir mėgs su jais leisti laiką. Ar abi šios meilės yra meilės? Na, jei atvirai, - tai ne. Pirmoji - tikra, besąlygiška meilė vaikams, o antroji - ne visai. Antrame pavyzdyje vaikais, vaikų laimėjimais tėvai naudojasi savo vertei pakelti ir įtvirtinti.