Tragiški įvykiai, tokie kaip keturmečio berniuko žūtis Kėdainiuose, sukrečia visuomenę ir atkreipia dėmesį į opią smurto prieš vaikus problemą Lietuvoje. Ši nelaimė paskatino žmones nebetylėti ir netoleruoti jokių smurto apraiškų. Penktadienio vakarą Šilutėje, šalia Savivaldybės administracijos pastato, sužibo šimtai žvakučių už skriaudžiamus ir nužudytus vaikus. „Mylim tave, tu nuostabus“, „Ilsėkis ramybėj, angelėli“, - tarp žvakių gulėjo vaikų piešiniai su tokiais užrašais. Akcijos organizatoriai teigia, kad jei seimūnai nemato problemos, tai žmonės nori atkreipti dėmesį į bauginančią smurto artimoje aplinkoje statistiką.
Smurto prieš vaikus statistika Lietuvoje
Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad Lietuvoje nužudoma arba dėl nepriežiūros miršta, nusižudo daugiausia vaikų visoje Europoje. Nors užregistruojama kasmet apie 2 tūkst. vaikų sužalojimų, sumušimų, bet tai neturi nieko panašaus su realybe. Pagal mokslinius tyrimus, mes galime daryti realią, pagrįstą prielaidą, kad kasmet nuo tokių veikų nukenčia apie 70 tūkst. vaikų.
Oficiali statistika rodo nerimą keliančias tendencijas:
- 2016 metais pradėtas 1051 ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto prieš vaikus, 74 - dėl seksualinės prievartos, 114 - dėl psichologinės prievartos, dėl fizinio skausmo sukėlimo - 1100, išžaginimo - 48, seksualinio prievartavimo - 56.
- Pernai žuvo 17 vaikų.
- Šilutės rajono policijos komisariate pernai pradėti 12 ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje prieš mažamečius vaikus - 10 ikiteisminių tyrimų yra užbaigta (bylos perduotos į teismą arba baigtos proceso šalims susitaikius), 1 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d.
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM skelbiamais duomenimis dėl užregistruotų nusikalstamų veikų, vaikų iki 18 metų nukentėjo: 2017 m. per 4 mėn. - 1197 (lyginamoji dalis 8,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų), 2016 m. per 12 mėn. - 2788 (lyginamoji dalis 5,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų).
Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, per 2016 m. užfiksuotas 2681 atvejis, kada iš viso galimai nukentėjo 2474 vaikai (0,5 % visų Lietuvoje gyvenančių vaikų). Lyginant su metų 2015 m. duomenimis matyti, kad smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius per pastaruosius metus padidėjo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. ataskaitoje pabrėžiama, kad skirtingą smurtą galimai patyrusių vaikų (2474) ir galimo smurto atvejų prieš vaikus (2681) skaičius rodo, kad yra atvejų, kai vaikai ne vieną kartą galimai patyrė smurtą Lyginant su 2014-2015 m. duomenimis, matyti, kad per kelerius metus fizinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius kasmet didėja, seksualinio smurto atvejų skaičius kinta, o užfiksuotų psichologinio smurto atvejų - labai padidėjo.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
„Save the Children International“ atlikto tyrimo duomenimis, iš 1000 Lietuvos vaikų, penkerių metų nesulaukia apie 5 vaikus. Būtent vaikų iki 5 metų mirtingumas ir ankstyvas Lietuvos paauglių nėštumas yra pagrindiniai trukdžiai visiškai Lietuvos vaikų laimei.
Skaudžiausios 2017 m. tragedijos
Kasdienės naujienos, atrodo, neįsivaizduojamos be kriminalų. 2017 m. juodoji smurto akistata:
- Sausio 26 d. pranešta apie tėvų žiauriai sumuštą keturių metukų berniuką. Kitą dieną nuo daugybinių sužalojimų Matukas mirė.
- Vasario 1 d. Marijampolėje socialinė darbuotoja socialinės rizikos šeimoje rado kūdikį su mėlyne prie akies.
- Vasario 14 d. Marijampolėje kraupiai sužalotas trimetis - lūžo kaukolės pamatas.
- Vasario 17 d. Klaikus radinys sostinėje: maišelyje po lova rastas kūdikio lavonėlis.
- Vasario 25 d. Jonavos ligoninėje motina nužudė ką tik gimusį kūdikį.
- Vasario 27 d. Šiauliuose žiauriai motinos ir sugyventinio iki komos sumušta septynių mėnesių mergytė, po kelių dienų mirė.
- Kovo 8 d. Kauno klinikose merdi sumuštas penkiametis iš Vilkaviškio rajono: po smūgių - jis tapo neįgaliu, po poros mirė.
- Kovo 9 d. Tėvų Kovo 8-osios šventė kūdikiui tapo košmaru: rado jau bemėlynuojantį.
- Kovo 20 d. Vilniaus ligoninės medikai kaltinami sumušę aštuonmetį - jo kūnas nusėtas mėlynėmis.
- Kovo 22 d. Kraupi nelaimė Šilutėje: šuo mirtinai sukandžiojo naujagimį.
- Kovo 23 d. Širvintų rajone visiškai girta dvidešimtmetė motina, įtariama, smurtavo tol, kol skilo dukrytės kaukolė.
- Kovo 31 d. Kraupios žinios iš Skuodo rajono: moteris užkasė savo kūdikį.
- Balandžio 8 d. Mažeikių gydytojų rankose - narkotikais apsinuodijęs mažametis.
- Birželio 2 d. Alytuje jauni tėvai smurtavo prieš kūdikį, jam sulaužyta koja.
Vaiko teisių apsaugos sistemos spragos
Seimo narė Dovilė Šakalienė kritikuoja dabartinę vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje, teigdama, kad turime tik fasadą, bet ji realiai nefunkcionuoja. Pasak jos, neturime politinės valios, o vaikų saugumas per visus tuos nepriklausomybės metus niekada nebuvo svarbus klausimas mūsų politikams.
Apibendrindami šią baisią situaciją mes matome, kad nėra politinės valios, kad neturime įstatyminės, teisinės vaiko teisių apsaugos, nes šiuo metu įstatymuose apibrėžtos tik dvi smurto formos, tai yra fizinė prievarta ir seksualinė prievarta. Emocinė prievarta, psichologinis smurtas, nepriežiūra neapibrėžti, fizinių bausmių draudimo nėra. Būtent šie elementai sudaro tinkamą teisinę vaikų apsaugą nuo smurto. Taip pat svarbus yra sistemos požiūris. Daugumai vaiko teisių apsaugos darbuotojų, pareigūnų reikia aiškių teisinių gairių, jei jų nėra, jie nenaudoja metodikų, klausimynų ar rekomendacijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžia, kad problemų sukelia tai, jog vaiko teisių apsaugos specialistai apkrauti daugeliu funkcijų, o bendrų standartų, kurie būtų keliami jų darbui, iki šiol nėra. Taip pat, pasak ministro, ketinama centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Siekiamas Vaiko teisių apsaugos įstatymas
Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad Vaiko teisių apsauga yra kaip namas. Įstatyminis smurto draudimo reglamentavimas yra pamatai, kurie turi būti tvirti ir aiškūs, kad ant jų galėtume statyti kokybiškas sienas. Sienos - tai profesionalių, kokybiškų žinių turintys specialistai, jų apmokymai. O stogas - tai visuomenės informavimas apie tai, kas yra smurtas, kaip jį atpažinti, kaip elgtis jį pastebėjus, kur kreiptis. Visi šie elementai turi kalbėti viena kalba, būti paremti tais pačiais dalykais.
Taip pat svarbu, kad įstatyme būtų reglamentuotos fizinės bausmės, nes tai yra smurto forma, kurią patiria išskirtinai tik vaikai. Ji gali tuo metu neturėti didelių pasekmių, gali net mėlynių nelikti, bet vaikui tai padaro didelį kaupiamąjį poveikį. Tačiau smūgis vaikui jo neišmokys, kas yra blogai, su juo reikia kalbėtis, nes jei jis mažas patirs smurtą, užaugęs manys, kad jei kas nepatinka, problemas reikia spręsti jėga.
Dovilė Šakalienė teigia, kad įstatymu mes padedame pagrindą, kaip turi veikti visa sistema, - paslaugų tiekimas, specialistų darbas ir pan. Daugelis darbo priemonių jau yra parengta Jungtinių Tautų komiteto, Pasaulio sveikatos organizacijos, mūsų nevyriausybinių organizacijų. Per 12 mėnesių nuo įstatymo priėmimo yra realu, dirbant nacionaliniu ir savivaldybių lygiu, surengti praktinius mokymus vaiko teisių apsaugos specialistams, pareigūnams, su vaikais dirbantiems žmonėms, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Visuomenės požiūris ir atsakomybė
Akcijos „Žvakė už kiekvieną vaiką“ iniciatorė Rima Olberkytė-Stankus teigia, kad pas mus visi kratosi atsakomybės sakydami, kad tai ne jų pareiga, ne jų atsakomybė. Tada mes tuo visuomenės lygmeniu turime diskutuoti, ar vaiką galima mušti, bet neužmušti, ar negalima mušti visiškai.
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė įvardino esmines priežastis, kodėl situacija negerėja. „Vaikai yra žudomi, nepaisant mūsų kalbų, įstatymų pakeitimų, papildomų etatų. Nors ir specialistų kur kas daugiau įdarbinta. Ne vien darbuotojai, atsiradę šalia šeimų turi padėti ir užkirsti agresijai, smurtui ar žudymui kelią. Šeima yra pirmiausiai atsakinga ir negali teisintis depresijomis, sunkiu gyvenimu ar dar kažkuo, dėl ko nesusivaldo ir išsilieja ant vaikų. Esant socialinėms problemoms šeimoje, jas ir turi pirmiausia spręsti suaugusieji, šeimos galvos. O pas mus problema ir yra su tuo, kad galvos labai jaunos. Žmonės šeimas kuria neturėdami patirties, atsakomybės, brandos, tiesiog dar tam pasiruošę nebūna“, - tikino Seimo narė.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Pasak jos, tai aiškiai dar kartą parodo šeimos ir lytiškumo ugdymo programų stoką. Juolab, tam dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik mokyklose, bet ir kitose institucijose. Vis dėlto, R. Šalaševičiūtė labiausiai dėmesį atkreipia į pačias šeimas, o ne į aplinkines institucijas, kaip matoma dažniausiai.