Šis straipsnis skirtas aptarti 28 mėnesių vaiko raidos etapus, apimant įvairias sritis, tokias kaip judesiai, kalba, suvokimas, bendravimas ir emocijos. Taip pat bus aptariama, kaip tėvai gali padėti vaikui atsiskleisti ir kokias klaidas reikėtų vengti.
Vaiko raidos sritys
Kūdikio raida apima kelias sritis, kurios yra glaudžiai susijusios:
- Judesiai (motorika): Fizinis aktyvumas yra labai svarbus vaiko raidai, nes padeda lavinti ir pažinti savo kūną.
- Kalba: Vystosi gebėjimas suprasti ir vartoti žodžius, bendrauti su kitais.
- Suvokimas (kognityvinė raida): Vaikas domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos, mokosi naujų dalykų.
- Bendraavimas: Vaikas išreiškia savo poreikius ir emocijas, bendrauja su artimaisiais.
- Emocijos (socialinė ir emocinė raida): Vaikas reaguoja į kitų žmonių jausmus, išreiškia savo emocijas žodžiais, tampa savarankiškesnis.
Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, yra labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą.
Fizinė raida
Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos.
1,5-2 m. amžiaus vaikas lipa prisilaikydamas laiptais aukštyn, stumia žaislą, bėgioja po kambarį, užlipa, nulipa nuo kėdės, pats atsisėda ant kėdutės, pradeda šokinėti abiem kojomis.
Taip pat skaitykite: Vaikas 19 mėnesių
Socialinė ir emocinė raida
Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo.
Kognityvinė raida
Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.).
8 Mėnesių Vaiko Elgesys ir Sprendimai
Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“.
Tėvų rekomendacijos
Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Kineziterapeuto įvertinimas
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos Kineziterapijos skyriaus vadovė prof. dr. Inesa Rimdeikienė teigia, kad sveiko kūdikio augimas ir vystymasis neįsivaizduojamas be kineziterapeuto atliekamos raidos vertinimo. „Normali raida, atitinkanti vaiko chronologinį amžių - vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių“, - sako prof. dr. Inesa Rimdeikienė.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie 17 mėnesių vaiko raidą?
Kada kreiptis į kineziterapeutą?
Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančiais ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Kaip atliekamas raidos vertinimas?
Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius.
Tėvų klaidos
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą). Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
Augimo šuoliai ir raidos šuoliai
Ypač pirmieji vaiko augimo šuoliai tėvams gali sukelti daug nerimo ir pasimetimo, tačiau susipažinus su tuo artimiau, pamatysite, kad tai visiškai normali kiekvieno vaiko raidos dalis. Augimo ir raidos šuoliai mažylį aplankys net 16 kartų per 18 jo gyvenimo mėnesių, tad tinkamos žinios apie šiuos raidos etapus padės žengti per tėvystę su daugiau ramybės ir pasitikėjimo.
Augimo šuolis
Augimo šuolis - tai fizinio augimo laikotarpis. Kūdikių augimo šuoliai paprastai trunka 2-3 dienas (kai kuriais atvejais gali trukti ir iki 5-7 dienų). Šiuo metu tėvai gali pastebėti, kad mažylis daugiau nori valgyti arba žįsti, būna irzlesnis, gali daugiau arba kaip tik prasčiau miegoti ir po šio laikotarpio tėvai dažnai pastebi akivaizdų fizinį vaiko paūgėjimą ar svorio priaugimą.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėveliams apie 5 mėnesių kūdikį
Raidos šuolis
Raidos šuolis - tai protinio vystymosi laikotarpis, kuris paprastai trunka 1-5 savaites.
Vaiko raida pagal amžių: svarbiausi etapai ir iššūkiai
Vaiko raida pagal amžių - tai plati ir nuolat aptarinėjama tema, svarbi kiekvienam tėvui, globėjui ar pedagogui. Raida - tai nuoseklus augimo ir pokyčių procesas, kuris vyksta nuo kūdikystės iki paauglystės. Šiame skyriuje išnagrinėsime svarbiausius vaiko raidos etapus, uždavinius ir kylančius iššūkius, siekiant padėti jums suprasti, kaip geriausiai palaikyti savo atžalos augimą ir vystymąsi.
Kas yra vaiko raida?
Vaiko raida apima fizinių, pažintinių (kognityvinių), emocinių, socialinių, kalbos ir savarankiškumo įgūdžių pokyčius. Raidos etapai įvairiais amžiaus tarpsniais padeda tėvams suprasti, kaip tinkamai skatinti vaiką. Vaiko raida pagal amžių vyksta nuosekliai nuo kūdikystės iki paauglystės. Tai daugialypis procesas, priklausantis nuo daugybės skirtingų veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką ir individualų temperamentą.
Ankstyvoji raida: kūdikystė (0-2 metai)
Kūdikio raida pirmuosius tris gyvenimo mėnesius vyksta itin intensyviai. Tokio amžiaus kūdikis jau supranta garso šaltinį ir suka galvą jo link. Normalu, kai tokio amžiaus vaikas reaguoja į aplinkos stimulus. Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypatingai svarbūs kalbos vystymuisi, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus.
Pagrindiniai kūdikystės raidos aspektai:
- Emocinis ryšys: Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Saugus prisirišimas prie globėjų suteikia saugumo jausmą, todėl mažyliai gali drąsiai tyrinėti aplinką.
- Motorika: Smulkiosios motorikos įgūdžiai vystosi nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo, pavyzdžiui, paimant smulkius daiktus. Taip pat svarbus bendrųjų motorinių įgūdžių tobulinimas: šliaužiojimas, vėliau - vaikščiojimas.
- Sensorinis tyrinėjimas: Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį.
- Kalbos pradžia: Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
- Nepriklausomybės siekis: Net kūdikystėje vaikai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus. Atėjus laikui skatinkite mažylį valgyti pagal amžių tinkamais įrankiais, tai suteikia nepriklausomumo pojūtį.
Kaip skatinti kūdikio raidą:
- Saugios aplinkos kūrimas: Sukurkite saugią ir mylinčią aplinką, kurioje kūdikis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti.
- Sensorinės veiklos: Suteikite kūdikiui įvairių sensorinių patirčių - žaiskite su skirtingų tekstūrų žaislais, leiskite klausytis muzikos, tyrinėti spalvas.
- Bendravimas: Kalbėkite su vaiku kuo daugiau, skaitykite knygas, dainuokite daineles ir skatinkite jį kartoti žodžius.
- Fizinis aktyvumas: Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos.
Ankstyvasis amžius (2-6 metai): vaizduotė ir socialiniai įgūdžiai
Mažylio raida šiame etape ypač svarbi. Tokio amžiaus vaikai jau geba savarankiškai atlikti daugelį veiksmus ir aktyviai tyrinėja aplinką. Tėvams svarbu palaikyti vaiko raidą šiuo periodu, skatinant mokymosi įgūdžius ir savarankiškumą.
Pagrindiniai ankstyvojo amžiaus raidos aspektai:
- Kalbos plėtra: Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas. Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas. Tai labai svarbu ir naudinga sėkmingai kalbos raidai.
- Socialiniai įgūdžiai: Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis. Gerumo ir pagalbos kitiems skatinimas ugdo empatiją ir gebėjimą suprasti ir atsižvelgti į kitų jausmus.
- Vaizduotė ir kūrybiškumas: Ikimokyklinis laikotarpis - tai metas, kai vaiko vaizduotė klesti, jis noriai mokosi per žaidimus.
- Savarankiškumas: Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
Kaip skatinti vaiko raidą:
- Žaidimai: Suteikite vaikui galimybę žaisti įvairius žaidimus, kurie skatina kūrybiškumą, problemų sprendimą ir socialinius įgūdžius. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais.
- Bendraamžių interakcija: Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgauti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių.
- Lavinkite kalbą: Kalbėkite su vaiku, skaitykite knygas, skatinkite pasakoti istorijas.
Mokyklinis amžius (7-12 metų)
Šiuo laikotarpiu vaikai įgyja naujų žinių ir įgūdžių, mokosi bendrauti su bendraamžiais ir atsakingai elgtis.
Pagrindiniai mokyklinio amžiaus raidos aspektai:
- Pažintiniai gebėjimai: Vaikai pradeda mąstyti abstrakčiau, spręsti problemas, analizuoti informaciją.
- Socialiniai įgūdžiai: Formuojasi draugystės, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžiai.
- Atsakomybė: Vaikai mokosi atsakyti už savo veiksmus, laikytis taisyklių ir įsipareigojimų.
Kaip skatinti vaiko raidą:
- Mokymasis: Sudarykite sąlygas mokytis, domėtis naujais dalykais, lankyti būrelius.
- Atsakomybė: Skirkite vaikui namų ruošos darbų, leiskite priimti sprendimus.
- Socialiniai ryšiai: Skatinkite bendrauti su draugais, dalyvauti komandinėse veiklose.
Paauglystė (13-18 metų): identitetas ir savarankiškumas
Paauglystė - tai pereinamasis laikotarpis nuo vaikystės prie suaugusiųjų gyvenimo.
Pagrindiniai paauglystės raidos aspektai:
- Identiteto formavimas: Paaugliai ieško savo vietos pasaulyje, bando skirtingus vaidmenis, formuoja savo vertybes.
- Emocinis stabilumas: Paauglystė - tai emocijų audra, paaugliai gali būti impulsyvūs, jautrūs ir linkę į kraštutinumus.
- Nepriklausomybės siekis: Paaugliai nori būti savarankiški, priimti sprendimus patys, atsiskirti nuo tėvų.
Kaip palaikyti paauglį:
- Būkite kantrūs: Paauglystė - sudėtingas laikotarpis tiek paaugliui, tiek jo tėvams.
- Klausykite: Išklausykite paauglio nuomonę, net jei su ja nesutinkate.
- Gerbkite privatumą: Paaugliui reikia erdvės ir laiko sau.
- Būkite palaikantys: Palaikykite paauglio pomėgius, siekius ir svajones.
Raidos krizės: natūrali augimo dalis
Auginti vaiką - tai kelionė, kupina džiaugsmo, atradimų ir… krizių. Taip, krizės - neišvengiama augimo dalis. Vaiko raida pagal amžių šiame etape priklauso nuo daugelio veiksnių. Nuo garsiojo dvejų metų „ne!“ iki tyliai ištarto „nenoriu eiti į kiemą“ aštuonerių - kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savų iššūkių. Tačiau svarbiausia - suprasti, kad šie elgesio pokyčiai nėra blogas auklėjimas ar vaiko „užsispyrimas“, o natūralūs raidos etapai.
Ikimokyklinio amžiaus vaiko psichika vystosi netolygiai, šuoliais. Tarp šių šuolių būna momentų, kurie vadinami krize. Nors šis žodis mums kelia begalę neigiamų asociacijų ir skamba labai bauginamai, psichinio vystymosi krizė neturėtų būti suprantama kaip kažkas labai baisaus.
Kaip vaikas elgiasi prieš krizę arba jos metu?
Tėvelių akimis žiūrint, jis tampa neprognozuojamas: jeigu ankščiau mažylis buvo tylus ir nedrąsus, klusniai darė tai, kas jam liepta, buvo aišku, kaip su juo susitarti, ateina toks metas, kai viskas apvirsta aukštyn kojom: galima pamanyti, kad vaikas patyrė kokią nors psichologinę traumą, nes nebepadeda jokios bausmės, iki tol naudoti auklėjimo metodai pasirodo visiškai neveiksmingi, tai, į ką vaikutis anksčiau reagavo, jo nebeveikia.
Krizės požymiai:
Vaiko nebeveikia patikrintos auklėjimo priemonės, padaugėja konfliktų, skandalų, emocinių iškrovų (jeigu mažylis ekstravertas), arba atvirkščiai - pasineriama į save (jeigu intravertas). Tėveliai vaiko krizines apraiškas dažnai bando užgniaužti, padaryti taip, kad sūnelis arba dukrytė elgtųsi taip, kaip anksčiau: vėl klausytų, nešauktų (trumpai tariant - vėl būtų toks, koks buvo).
Populiariausios amžiaus krizės:
- 2 metų krizė: Garsusis „NE!“ Tai pirmasis vaiko „aš“ pareiškimas. Vaikas atranda savo valią ir nori ją išbandyti - viskam sako „ne“, net jei prieš minutę pats to norėjo. Priešgyniavimas, pykčio priepuoliai, verksmas viešose vietose - visa tai dažni šio amžiaus palydovai.
- 3-4 metų krizė: Mažasis maištautojas. Vaikas vis labiau išbando ribas, kyla daugiau konfliktų, dažnas žodis - „aš pats!“. Gali pasireikšti vaikiška agresija, brolių ar sesių erzinimas, noras dominuoti.
- 5-6 metų krizė: Mažasis filosofas. Vaikas pradeda daug klausinėti („kodėl dangus mėlynas?“, „kas yra mirtis?“), tampa jautresnis kritikoms, ieško taisyklių ir teisingumo. Gali pasireikšti didesnis nerimas, noras būti pirmu ar geriausiu.
- 7-8 metų krizė: Mažasis intravertas. Vaikas gali tapti tylesnis, labiau susimąstęs. Atsiranda nenoras bendrauti su draugais, nusivylimas savimi, kartais net sakoma: „Nenoriu į mokyklą“, „Man nesiseka“. Tai gali būti laikinas užsisklendimas, atsirandantis dėl vidinio augimo.
Kaip elgtis krizės metu:
- Išlaikykite ramybę: Jūsų emocinė būsena perduodama vaikui.
- Nustatykite aiškias ribas: Vaikams reikia žinoti, kas leidžiama, o kas ne - tai jiems suteikia stabilumo.
- Siūlykite pasirinkimus: „Nori vilkėti mėlyną ar raudoną megztinį?“
- Atsakykite į klausimus rimtai: Net jei jie atrodo juokingi.
- Skatinkite empatiją: Kalbėkite apie jausmus, ką jaučia kiti.
- Leiskite ilsėtis: Šiuo laikotarpiu vaikui svarbus ne tik mokymasis, bet ir saugi emocinė erdvė.
Kada kreiptis į specialistus?
Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, o individualūs vystymosi skirtumai yra normalūs. Tačiau tėvai, globėjai, pedagogai ir sveikatos priežiūros specialistai gali pastebėti tam tikrus galimus raidos sutrikimus. Jei vaikas nepradeda vaikščioti ar kalbėti iki tam tikro amžiaus, elgesys atrodo neįprastas arba pastebite regos ar klausos sunkumų, būtina kreiptis į specialistus.
Pirmieji vaiko metai: svarbiausi pasiekimai
Pirmieji kūdikio metai yra kupini nuostabių pokyčių ir pasiekimų. Aptarsime svarbiausius raidos etapus nuo gimimo iki vienerių metų.
Pirmieji trys mėnesiai
Per pirmąsias 28 gyvenimo dienas įvyksta ypač daug pokyčių. Šiuo raidos etapu labai svarbūs svorio ir ūgio pokyčiai.
- Pirmasis mėnuo: Kūdikis pradeda demonstruoti tokius raidos pokyčius, kaip mosikavimas rankutėmis, jų kėlimas prie veido, reakcijos į aplinkos garsus ir šviesas. Galbūt jis jau bandys guguoti, o paguldžius ant pilvuko - labai trumpam pakelti galvytę ir truputį ją pasukioti.
- Antrasis mėnuo: Vaikas gali pradėti reaguoti į garsus atsisukdamas ir dairydamasis po kambarį. Dviejų mėnesių kūdikiai pradeda atpažinti savo pačių rankas, todėl atsiranda valingi rankų judesiai, kuomet, pavyzdžiui, viena ranka gali sugriebti kitą ar susikišti jas į burną.
- Trečiasis mėnuo: Pradeda tobulėti kūdikio rega, tai leidžia jam atpažinti savus žmones, atsakyti į jų šypseną ir pradėti draugauti. Taip pat sustiprėja motorika ir vaikas pradeda laikyti galvytę, kas turbūt yra svarbiausias šio mėnesio pasiekimas. Gulėdamas ant pilvo mažylis taip pat noriai spardosi, seka akimis ir siekia įvairių daiktų. Kad fizinė raida būtų pastiprinta, nuo trečio mėnesio galima galvoti apie kineziterapiją, mankštas, masažus ar vandens procedūras kūdikiams. Nuo 3 iki 6 mėnesių vyksta svarbiausias kūno judesių ir motorikos formavimasis, todėl normalu, kad šiais mėnesiais kūdikiai priauga mažiau svorio.
Nuo 4 mėnesių iki pusės metų
- Ketvirtas mėnuo: Tėveliai turi pasiruošti nuolatiniam kūdikio vartymuisi, vadinasi, jo nebegalima palikti vieno ant vystymo stalo ar lovos. Iki šešių mėnesių mažylis jau tikrai išmoks apsiversti, tačiau kada tiksliai tai įvyks, priklauso nuo kiekvieno kūdikio. Ketvirtąjį mėnesį vaikas taip pat pradeda leisti labai aiškius garsus ir guguoti.
- Penktas mėnuo: Dovanos dar stipresnį ryšį tarp kūdikio ir tėvų, jis jiems jau atsako šypsena bei įvairiais garsais. Vaikas gerokai sustiprėja ir pradeda mokytis sėdėti, tačiau, jei tai neįvyksta, šeimos gydytojai ragina nesijaudinti.
- Šeštas mėnuo: Kūdikis norą sėstis jau turėtų rodyti. Iki septinto mėnesio vaikas turėtų gebėti pasėdėti kelias minutes varliuko poza, todėl leiskite jam mokytis sėdėti įvairiose vietose, ne tik maitinimo kėdutėje. Nuo šio mėnesio vaikas pradeda valgyti ir kietą maistą. Kadangi primaitinimo rekomendacijos yra griežtos, per šį etapą jus lydės šeimos gydytojas.
6-9 gyvenimo mėnesiai
Nuo pusės iki vienerių metų vaikas turi būti supažindintas su visais skoniais, bet kiekvieno produkto įvedimui yra paskirtas tikslus laikas. Kūdikį galima primaitinti daržovių ar vaisių tyrelėmis ir košėmis. Nuo devinto mėnesio mažuosius galima pradėti mokyti vieno svarbiausių įgūdžių - savarankiškai valgyti šaukštu.
Nuo šio meto vaikas pradeda atpažinti naminius gyvūnus ir į juos reaguoti. Ties 6-7 mėnesiu jis taip pat pradeda refleksiškai sugriebti aplinkoje pasitaikančius daiktus, tad gali griebti tiek naminį gyvūną, tiek mamos puodelį su karštu gėrimu. Pačiuptus daiktus vaikas meta, nes šiuo metu toks yra jo pagrindinis žaidimas.
9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti. Šiame etape kai kurie mažyliai prieš pradėdami vaikščioti atranda šliaužiojimą ir ropojimą, tačiau šie pokyčiai yra labai individualūs. Tiesa, pastarasis etapas nėra lengvas tėveliams, nes vaikams viskas tampa labai įdomu ir juos reikia nuolat stebėti.
Kūdikis atpažįsta savo daiktus, gali pradėti link jų tikslingai judėti ir jų nebeatiduoti. Taip pat šiuo laikotarpiu vaikutis pradeda bijoti žmonių. Jei iki tol visi galėjo jį paimti ant rankų, tai dabar vaikas gali nenorėti eiti ant rankų pas seniai matytą giminaitį ar nepažįstamą žmogų.
Atsisveikinant su kūdikyste ir pereinant į vaikystę
Vienerių metų sulaukęs kūdikis pereina į vaikystės etapą, tačiau prieš tai įvyksta labai svarbūs pasiekimai. Pasak raidos specialistų, dešimties mėnesių vaikas pradeda atkartoti dviskiemenius žodžius, nors tai daro nesąmoningai. Jis taip pat išmoksta sekti tėvų žvilgsnį, tad, jei šie žiūri pro langą, kūdikis gali irgi pradėti žiūrėti. Šiuo laikotarpiu svarbu kuo daugiau kalbėti su mažyliu ir įvardyti aplink esančių daiktų pavadinimus, kad vaikas pradėtų mokytis kalbėti.
Prieš tapdamas vaiku kūdikis yra daug savarankiškesnis ir smalsesnis, todėl tėvai turi nepamiršti uždaryti spintelių, stalčių, nes iš jų vaikutis pradeda traukti namų apyvokos daiktus, ypač tuos, kuriuos matė naudojant tėvus. Dauguma mažųjų jau ne tik stovi, bet ir geba eiti, pasilenkti ir pasiimti sudominusį daiktą bei laikyti pusiausvyrą. Vienerių metų vaikas jau turėtų lavinti ir smulkiąją motoriką - sugebėti paimti smulkius daiktus.