Penktasis mėnuo - tai laikotarpis, kai kūdikis sparčiai tobulėja ir tampa vis sąmoningesnis. Jis aktyviai tyrinėja aplinką, mokosi naujų dalykų ir vis labiau bendrauja su artimaisiais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius 5 mėnesių kūdikio raidos etapus, pateiksime žaidimų idėjų ir naudingų patarimų tėveliams, siekiant paskatinti harmoningą mažylio augimą.
Fiziologiniai Pokyčiai ir Motorinė Raida
Penkių mėnesių kūdikis jau nebėra toks bejėgis kaip naujagimis. Jo raumenys stiprėja, judesiai tampa koordinuotesni ir tikslingesni. Svorio augimas šiek tiek sulėtėja, tačiau kūdikis vis dar sparčiai auga. Apytiksliai sakoma, kad kūdikis, kai jam sukanka 5 mėn., padvigubina gimimo svorį.
Pagrindiniai motoriniai pasiekimai:
- Gulėdamas ant pilvo: Remiasi delnais ar dilbiais, aukštai kelia galvą ir pečius, laisvai sukioja galvą į šalis, žvalgosi. Gali ištiesti rankas ir kojas į šonus („lėktuvėlis“), suptis ant pilvo. Atsispyręs kojomis gali šiek tiek pasislinkti ar suktis. Ant pilvo „plaukia“ - pakeldamas rankas, nustoja rėmęsis dilbiais ir tuo pačiu metu pakeltomis kojomis atlieka pakartotinius tiesimo judesius. Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens.
- Vartymasis: Paprastai jau moka apsiversti nuo pilvo ant nugaros, gali pradėti mokytis ar jau mokėti verstis ir nuo nugaros ant pilvo. Kai kurie 5 mėnesių kūdikiai įsigudrina persiversti nuo pilvo ant nugaros. Paguldytas ant pilvo vaikutis kurį laiką nebesisupa ant pilvo, o pasiremia viena ranka.
- Sėdėjimas: Prilaikomas už rankų ar liemens sėdi gana tvirtai, tiesia nugara, gerai laiko galvą. Pasodintas dar gali siūbuoti, bet galvą laiko tvirtai. Kai kurie gali trumpai pasėdėti patys, pasiremdami rankomis į priekį. Sėdėdamas siekia ir paima daiktus viena ar abiem rankomis. Sodinamas lenkia ir kojas. 5 mėnesių kūdikiui horizontali gulimoji padėtis patinka vis mažiau, galima sakyti, visai nepatinka. Būti sėdimoje padėtyje jam šventė, todėl įsikibęs į rankas ir sodinamas vaikutis iš visų jėgų stengiasi padėti: riečiasi pats. Sodinamas jis galvą lenkia į priekį, smakrą remia prie krūtinės.
- Stovėjimas: Lengvai prilaikomas už pažastų stojasi, tvirtai remiasi pėdomis (kartais dar pirštų galais), spyruokliuoja, kilnoja kojas, trypia. Laikykite mažiuką už pažastų ir leiskite kojytėms laisvai perimti viso kūno svorį.
- Kiti judesiai: Prisitraukia koją prie burnos ir gali čiulpti pirštą. Moka perimti daiktą iš vienos rankos į kitą. Laiko buteliuką (jei maitinamas iš jo). Tiesia rankytes į žaislą ir pasiekia tikslą. Pamatęs gražų daikčiuką kūdikis spurda, tiesia į jį rankas ir paliečia. Imant daiktą jo žvilgsnis klaidžioja nuo rankų prie daikto ir atgal. Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis.
Kalbos Raida ir Bendravimas
Nors žodžių dar nėra, kūdikis vis aktyviau „kalba“ savais būdais.
Kalbos pasiekimai:
- Garsai: Taria įvairias balses (a, o, u, i) ir dvibalsius (ai, ei), pradeda jungti juos su priebalsiais (d, b, l, m), kartoja skiemenis (ma-ma, te-te - dar be konkrečios reikšmės). Meiliai čiauška. Kūdikis mato aplinkinių artikuliacinius lūpų judesius ir stengiasi pats mėgdžioti. Taria balsius ir dvibalsius: i, a, ei, ou. Ištaria keletą priebalsių: d, b, l, m.
- Bendravimas: Čiauška norėdamas atkreipti dėmesį, „kalbasi“ pats su savimi žaisdamas. Aktyviai reaguoja į suaugusiojo kalbą - stebi veidą, lūpas, atsako savais garsais, bando mėgdžioti intonacijas. Žaisdamas kalbasi „pats su savimi“. Stengiasi įvairiai čiauškėti, kad atkreiptų dėmesį į save. Stebi suaugusiojo mimiką, išgirdęs kitus garsus, taria savuosius - „kalbasi“ su mama. Mėgdžioja grimasas, šypsosi žmogui, jį kalbina.
- Supratimas: Vis tiksliau reaguoja į kalbos garsą - atsisuka į kalbantįjį. Gali pradėti atpažinti ir reaguoti į savo vardą. Suka galvą į popieriaus šnaresį. Kūdikio klausa jau puikiai išlavėjusi.
Mąstymas ir Pažinimas
Penkių mėnesių kūdikis aktyviai tyrinėja jį supančią aplinką ir mokosi.
Pažinimo pasiekimai:
- Budrumas: Būdravimo laikas ilgėja, be pertraukos gali išbūti aktyvus 1-2 valandas. Budrus būdamas daug juda, dairosi.
- Daiktai: Sąmoningai siekia daiktų abiem ar viena ranka. Paimtą daiktą tyrinėja: liečia, suka, krato, stuksena, būtinai ragauja. Žvilgsnis klaidžioja nuo rankų prie daikto ir atgal.
- Objektų pastovumas: Pradeda suprasti, kad daiktai egzistuoja, net jei jų nemato. Pamatęs dalį daikto, atpažįsta jį visą. Gali pradėti ieškoti akimis nukritusio daikto (pasilenkia, žiūri žemyn). Gali patraukti nedidelę kliūtį (pvz., skarelę), kad pamatytų dominantį daiktą. Kūdikio dėmesį patraukia viskas, kas juda, skleidžia garsą ar šviesą. Vaikutis seka daiktus akimis į visas puses (į šonus ir aukštyn-žemyn). Stebi mažus ir tolimus daiktus.
- Dėmesys: Akimis tyrinėja greitai judančius ar toli esančius objektus.
Socialinė ir Emocinė Raida
Stiprėja kūdikio socialinis ryšys ir emocijų raiška.
Taip pat skaitykite: Vaikas 19 mėnesių
Socialiniai ir emociniai pasiekimai:
- Savi ir svetimi: Gerai atskiria tėvus ir artimus žmones nuo nepažįstamų. Gali rodyti nedrąsumą ar net pyktį, baimę pamatęs svetimą žmogų.
- Emocijos: Sąmoningai šypsosi žmonėms, juos „kalbina“. Gali parodyti ne tik džiaugsmą, bet ir baimę, pasišlykštėjimą, pyktį. Turi humoro jausmą. Mažylis turi savo „juoko kauliuką“, kurį pajudinus, iškart pradeda kvatoti.
- Bendravimas: Tiesia rankas, mosuoja, krykštauja pamatęs artimą žmogų, stengiasi prie jo priartėti. Paimtas ant rankų tvirtai įsikimba. Dažnai nustoja verkti, kai į jį kreipiamasi, kai yra paimamas ant rankų.
- Savarankiškumo pradmenys: Išreiškia nepasitenkinimą, kai bandoma atimti žaislą. Žįsdamas gali čiupinėti krūtį ar buteliuką. Gali pradėti imti į rankas kietesnį maistą (specialų kūdikių sausainį, duonos džiūvėsėlį). Kai kurie gali pradėti mokytis gerti iš puoduko (su snapeliu ar specialaus). Maitinamas tapšnoja krūtį ar buteliuką, judina liežuviu burnoje sutrintą maistą (jei jau pasiūlėte) ir jį nuryja. Kai kurie 5 mėnesių kūdikiai jau paragauja pirmo „tikro“ maisto.
- Savęs pažinimas: Domisi savo atvaizdu veidrodyje - šypsosi jam, liečia, kalbina. Mėgdžioja matomas grimasas.
Žaidimai ir Veiklos, Skatinančios Kūdikio Raidą
Šiame amžiuje geriausias lavinimas - tai saugi aplinka tyrinėjimams ir nuoširdus laikas kartu su Jumis.
Veiklos idėjos:
- Laikas ant grindų: Kuo daugiau laiko ant lavinamojo kilimėlio - tai skatina vartytis, ruoštis ropojimui, stiprina raumenis.
- Kalbėkite, skaitykite, dainuokite: Nuolat kalbinkite vaiką, pasakokite, ką darote, dainuokite daineles, skaitykite paprastas knygeles su aiškiais paveikslėliais.
- Žaiskite paprastus žaidimus: „Ku-kū“, žaisliuko slėpimas po skarele, veido išraiškų mėgdžiojimas.
- Suteikite įvairių pojūčių: Duokite pačiupinėti skirtingų tekstūrų saugių daiktų (minkštą kamuoliuką, medinę kaladėlę, šiugždantį popierių, šaltą metalinį šaukštą). Leiskite saugiai tyrinėti aplinką.
- Tyrinėjant daiktų savybes: Lavinamas mažylio rankų miklumas. Nuolat garsiai apibūdinkite, ką mažylis liečia arba mato, kokios spalvos, tekstūros, formos yra daiktas. Taip greičiau išmoks naujų žodžių, mokės juos apibūdinti.
- Skirtingos daiktų savybės:
- Tyrinėjant daikto svorį: Pasiimkite vienodai atrodančias mažas talpas. Į juos sudėkite skirtingą kiekį akmenukų, kad būtų lengvai jaučiamas svorio skirtumas. Paduodant po vieną garsiai vardinkite koks jis yra, sunkus ar lengvas. Leiskite mažyliui iš lėto pastebėti, pagriebti, pajausti daiktų skirtumą.
- Panaudokite ir skirtingo dydžio daiktus: Svarbu tik, kad jie atrodytų vienodai, tačiau būtų skirtingo dydžio. Galima panaudoti putplasčio arba veltinio kamuoliukus, šauktus, žaisliukus, buteliukus, dėžutes ar kt. Prieš naudojant įsitikinkite, ar daiktas yra saugus mažyliui.
- Įvairūs pojūčiai: Ypatingai svarbūs yra prisilietimai. Praplečiant jų įvairovę galite paruošti įvairių medžiagų atraižų arba drabužių, pavyzdžiui iš šilko, odos, su kailiuku, zomšo, mezginį, audinį su žvyneliais ir kt. Leidžiant vaikui tyrinėti, vardinkite, kokia tai medžiaga, kokias turi savybes, pvz.: šilkas yra lengvas, slidus, švelnus ir t.t. Vietoje medžiagėlių atraižų galime panaudoti įvairios tekstūros kamuoliukus ar tiesiog skareles, palaidines. Temperatūrą galime pažinti naudodami du vienodus balionus, tereikia vieną iš jų šiek tiek pripildyti šiltu, o kitą šaltu vandeniu.
- Garsai: Pabandykite kartu su mažyliu pasiklausyti įvairių stilių muzikos, stebėkite mimikas, kylančias emocijas. Besiklausant pristatykite kokia tai muzika, apibūdinkite jos nuotaiką, įvardinkite emociją, kurią pastebėsite kūdikio veide. Mažyliams ypač naudinga girdėti mamos dainavimą, niūniavimą.
- Veidrodis: Veidrodis mažyliui suteikia vaizdinį grįžtamąjį ryšį apie jo judesius, taip skatindamas daugiau judėti, padeda ilgiau sukoncentruoti dėmesį. Net nuo pirmų dienų veidrodis skatina mažylį daugiau laiko praleisti ant pilvuko ir kelti galvytę, norint gerai ištyrinėti aplinką.
- Skirtingos daiktų savybės:
Mityba ir Miegas
Penktą gyvenimo mėnesį kūdikis valgo 5 kartus per parą. Nors sakoma, kad pirmasis dantukas prasikala 6 mėnesių, tai gali atsitikti gerokai anksčiau. 5 mėnesių kūdikis naktį išmiega apie 11 valandų, o dieną - 3 kartus po 1-1,5 valandos. Maitinamas tapšnoja krūtį ar buteliuką, judina liežuviu burnoje sutrintą maistą (jei jau pasiūlėte) ir jį nuryja. Kai kurie 5 mėnesių kūdikiai jau paragauja pirmo „tikro“ maisto. Žinoma, jei mamos pieno pakanka, jis kūdikio poreikius visiškai patenkina iki 6 mėnesių. Nuo penktojo mėnesio vaikutį į lauką galima vežti sportiniu vežimėliu. Augimo tempai pamažu lėtėja. Penktą gyvenimo mėnesį vaikutis paauga apie 2,5 cm ir pasunkėja apie 600-700 g. Kuo kūdikis vyresnis, tuo svorio jis priauga mažiau.
Svarbūs Aspektai ir Patarimai Tėveliams
- Individualumas: Kiekvienas mažylis mokosi ir auga savu tempu, tad visad raginu stebėti būtent savo mažylį, atliepti jo poreikius ir mėgautis pažinimo kelione kartu su juo.
- Saugumas: Prieš duodami kūdikiui bet kokį daiktą, įsitikinkite, kad jis yra saugus ir neturi smulkių detalių, kuriomis mažylis galėtų užspringti.
- Gulėjimas ant pilvo: Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys.
- Nešiojimas: Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses.
Galimos Raidos Problemos ir Kada Kreiptis į Specialistą
Nors kiekvienas kūdikis vystosi individualiai, yra tam tikrų raidos etapų, kuriuos reikėtų stebėti. Jei pastebėjote, kad jūsų 5 mėnesių kūdikis neatlieka pagrindinių judesių, nereaguoja į garsus ar nerodo emocijų, pasikonsultuokite su gydytoju.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie 17 mėnesių vaiko raidą?
Taip pat skaitykite: 2 Mėnesių Kūdikio Priežiūra