Vaikas auga neįtikėtinu greičiu, o 17 mėnesių amžius yra kupinas naujų atradimų ir iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie šio amžiaus vaiko raidą, į ką atkreipti dėmesį ir kaip padėti mažyliui sėkmingai ugdytis.
Fantazijos pasaulis ir motorikos tobulėjimas
17 mėnesių vaikas aktyviai plečia savo galimybes - lipa, stumia, bėga, traukia ir, atrodo, niekada nepailsta. Šiuo laikotarpiu itin suaktyvėja fantazija: vaikas valgo įsivaizduojamą maistą, gamina įsivaizduojamus patiekalus ir maitina kitus įsivaizduojamais kąsneliais. Taip pat, mažylis gali išmokti užsiropšti ant sofos ar kitų baldų.
Emocijos ir elgesys: iššūkiai ir sprendimai
Nors kiekvienas vaikas yra individualus, tam tikri elgesio modeliai yra būdingi šiam amžiui. Vienas iš jų - neigiamos reakcijos į tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, žiemą. Vaikas gali pykti ant pusnų, pirštinių ar užsnigtos žaidimų aikštelės ir norėti grįžti namo. Taip pat, gali atsirasti baimė tamsai.
Gaminant maistą, vaikas gali reikšti nepasitenkinimą, jei negali dalyvauti procese. Geriausias sprendimas - leisti jam būti šalia, duoti ką nors pamaišyti ar paplakti.
Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko emocijas ir tinkamai į jas reaguoti. Jei vaikas pyksta, svarbu identifikuoti jo emocijas, apie tai kalbėtis, kartu nusiraminti ir nukreipti dėmesį į kitas veiklas, mokant tinkamai reikšti savo emocijas.
Taip pat skaitykite: Vaikas 19 mėnesių
Mitybos ypatumai
Mityba taip pat gali tapti iššūkiu. Vaikas gali atsisakyti valgyti daržoves arba sumaišytą maistą. Tačiau gudrumas ir kantrybė gali padėti išspręsti šias problemas. Pavyzdžiui, daržoves galima suslapstyti kitame maiste. Taip pat, vaikas gali noriau valgyti iš tėčio lėkštės ar šaukšto.
Įrankių naudojimas valgant gali tapti nebeprioritetinis, grįžtant prie valgymo rankomis. Prieš valgį vaikas gali pasiimti savo valgymo drabužį, taip ruošdamasis valgymui.
Kalbos raida
Nors 17 mėnesių vaikas dar gali nesakyti "mama", jis priima kalbą daug imliau nei gestus. Dažniausia frazė gali būti "kas čia?". Svarbu kalbėti su vaiku paprastai, trumpai ir aiškiai, taip skatinant jo kalbos raidą.
Dantų priežiūra
Dantų valymas gali tapti iššūkiu. Vienas iš būdų - įduoti vaikui telefoną su dainelėmis ir paguldyti ant nugaros, kad būtų galima kruopščiai išvalyti dantis.
Raidos šuoliai ir tėvų reakcija
Šiuo laikotarpiu gali pasitaikyti raidos šuolių, kurie gali sukelti irzlumą, miego problemas ir didesnį dėmesio poreikį. Svarbu būti kantriems, skirti vaikui daugiau dėmesio, artumo ir švelnumo.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėveliams apie 5 mėnesių kūdikį
Psichologė Asta Blandė ir visuminio šeimos ugdymosi studijos „Family Lab Academy“ Kaune įkūrėja Jovita Starkutė pataria tėvams atkreipti dėmesį į vaiko raidos ypatumus ir tinkamai reaguoti į jo emocinius pokyčius.
Vaiko raida per pirmuosius trejus metus
Vaiko raida pirmaisiais gyvenimo metais yra itin sparti, todėl žinoti, kas vyksta kiekvienam amžiaus tarpsnyje, yra labai svarbu.
Pirmieji 6 mėnesiai
Kūdikis geba stebėti žmonių veidus, klausytis, bendrauti garsais, siekia artumo ir mokosi išgyventi nemalonius jausmus. Svarbu patenkinti ne tik kasdienius jo poreikius, bet ir užtikrinti įvairų bendravimą ir žaidimus.
6-12 mėnesių
Šis laikas yra apie tikrą fizinių kūno galimybių panaudojimo šuolį. Vaikas išmoksta atsisėsti, šliaužioti, ropoti, atsistoti ir nueiti. Tėvams svarbu kurti tyrinėjimui palankią aplinką ir leisti kaupti kuo daugiau įdomios patirties.
1-2 metai
Vaikai tampa „išmaniais“ pasaulio tyrinėtojais, nes jie vis geriau valdo savo kūną, kalbą, dalinasi savo mintimis, sprendžia tam tikras problemas, ima suprasti tikrąsias įvairių daiktų funkcijas. Svarbu nesugriauti vaiko iniciatyvumo ir motyvacijos veikti.
Taip pat skaitykite: 2 Mėnesių Kūdikio Priežiūra
2-3 metai
Vaiko savarankiškumo pojūtis tampa toks stiprus, kad daugeliui prašymų, vaikas sako „NE“. Tai laikas, kai svarbu kartu ieškoti tiek įdomių veiklos formų, priemonių, tiek kalbėti apie susitarimus ir brėžti ribas.
Tėvų įsitraukimo svarba
Nuo gimimo ir trejų metų vyksta ypač sparti vaiko fizinė, emocinė ir socialinė raida, ugdosi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau tampa sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena.
Svarbu žinoti, koks elgesys yra dažniausiai būdingas tam tikro amžiaus vaikams, kad neištiktų kaltės ar bejėgiškumo jausmas. Supratus, kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, galima mokyti, nukreipti, padėti įveikti neigiamas emocijas ir parodyti teigiamus elgesio raiškos būdus.
Pavyzdžiui, vaikas iki 1,5 metų reikalauja labai daug dėmesio, sunkiai atsiskiria ir palieka mamą, zyzia ir nuolatos prašo mamos dėmesio. Svarbu suvokti, jog šiuo laikotarpiu besivystantis vaiko saugumo jausmas lemia vaiko ateities galimybes pasitikėti artimiausiais žmonėmis.
1,5-3 metų amžiaus vaikas palengva pradeda atsiskirti nuo mamos ar tėčio ir pradeda suvokti save kaip kitą asmenį, mokosi savarankiškai patenkinti kai kuriuos savo poreikius, todėl aktyviai tyrinėja pasaulį. Svarbu pačiam vaikui rasti, atrasti, pasiekti ir paimti. Čia padeda tėvų įsitraukimas, paskatinimas bei kantrybė, palaikymas domėti bei pagalba tyrinėti saugiai, nes tai formuoja vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais.
Jei tėvai nuolat kartos, kad negalima, tikėtina vaikai atsakys tuo pačiu: pradės šaukti, griūti ant žemės ir kitokiais būdais reikalauti. Vaiko pyktis gali būti intensyvus ir gali būti išreikštas mušimusi ar kandžiojimusi, todėl svarbu identifikuoti jo emocijas, apie tai mėginti kalbėtis, kartu nusiraminti ir nukreipti dėmesį į kitas veiklas, o tuo pačiu mokytis tinkamai reikšti savo emocijas, nebijoti apie jas kalbėtis.
Pozityvios aplinkos užtikrinimas
Svarbu atkreipti dėmesį į šeimą ir tėvų emocinę būseną. Nuo to priklauso ir vaikų emocinė būsena. Jei nerimaujate ir turit klausimų - drąsiai kreipkitės, nelikite vieni.
Siekiant sukurti pozityvią aplinką namuose, svarbu:
- Džiaugtis vaiko pasiekimais ir konkrečiai juos įvardinti.
- Eksperimentuoti naujose aplinkose ir naudojant kuo įvairesnes priemones.
- Padėti išgyventi nesėkmes, tinkamai reaguojant į vaiko nemalonias emocijas.
- Kartu įsitraukti, ypač į žaidybinę veiklą.
- Sutarkite dėl svarbiausių taisyklių imantis veiklos.
Visuminio šeimos ugdymosi nauda
Šiuolaikinės visuminio ugdymosi metodikos leidžia atsižvelgti į skirtingus vaikų amžiaus tarpsnius ir įdomiai bei kūrybiškai organizuoti užsiėmimus su vaikais. Kūrybinės veiklos organizuojamos per žaidimą, patyrimą, tyrinėjimą ir eksperimentavimą, bandymus, spontanišką kūrybą ir improvizavimą apjungiant muziką, šokį, vaidybą ir vizualinę raišką siekiant sužadinti pojūčius.
Veiklų metu sukuriamos bendravimo ir bendradarbiavimo situacijos, kurių metu vaikai jau mokosi kantrybės, laukti savo eilės, rūpintis kitais, dalintis ir bendrauti, mokosi sukaupti dėmesį, lavina kūrybiškumą, vaizduotę ir fantaziją, ugdo gebėjimą žaisti, mokosi spręsti problemas, atrasti kompromisus dalindamiesi ir kalbėdamiesi žodžiais bei emocijomis, todėl lygiagrečiai ugdomas ir vaikų socialinis bei emocinis intelektas.
Visuminiam vaiko ugdymuisi itin svarbus praleistas kasdien kokybiškas „ypatingas“ laikas drauge su tėvais, rodomas tėvų dėmesys vaikui, pozityvus palaikymas ir kalbėjimasis. Tai tikriausiai efektyviausias ingredientas įveikti visus sunkumus ir pagrindinis įrankis tėvų ir vaikų pozityvių santykių kūrime.
Papildoma informacija apie 13-18 mėnesių vaiko raidą
Perkopęs pirmuosius metus mažylis jau mėgaujasi žaidimais lauke, aktyviai juda žinomoje aplinkoje ir savarankiškai domisi aplinka. Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais. Šiuo augimo laikotarpiu vaikai įprastai yra gerai nusiteikę, geba pastebėti, kai užsigauna ir patys nurimti.
Žaidimai ir žaislai
Mažylį labiau pradeda dominti įvairesni, turintys kitokią tekstūrą žaislai. Judantys, keičiantys spalvą, skleidžiantys garsus ar savo paviršiumi išsiskiriantys žaislai vaikui tampa vis labiau įdomūs. Žaislus vaikas ima pilnu delnu, perima juos iš rankos į ranką, juos bando sukinėti ir apžiūrėti iš visų pusių.
Kalbos raida
Tokio amžiaus mažylio klausa išlavėjusi tiek, kad jis jau atpažįsta nesudėtingą melodiją ar ritmą. Vaikas supranta paprastus klausimus ir paliepimus. Nuo pirmojo gimtadienio iki pusantrų metų žodžių skaičius vaiko žodyne išauga nuo 3-6, iki 10-20. Tačiau žodyne yra ne tik jie: žodžiais „dar“, „opa“ ir panašiais vaikas jau bando pasakyti, ko jis nori. Be to, vaikas pradeda naudoti įvardžius „aš“, „tu“, „mano“.
Kalbos patarimai:
- Kalbėkite paprastai, trumpai ir aiškiai tarkite žodžius.
- Sakinių struktūra turi būti paprasta - kad vaikui būtų lengva ją atkartoti.
- Neverskite vaiko pakartoti žodžio ar sakinio taisyklingai - tai gali būti dar ne jo jėgoms.
- Tiesiog „patikslinkite“ tai, ką jis pasakė.
- Pasistenkite daugiau naudoti įvardžių.
- Kai vaikas jau atpažįsta kokį objektą, apibūdinkite jį išsamiau.
- Kartu su vaiku vartykite knygeles ir prašykite parodyti paveikslėliuose esančius daiktus, gyvūnėlius arba klauskite jo „Kas čia?“.
- Šiuo raidos tarpsniu taip pat pravartu pradėti „treniruotis“ tarti sudėtingus garsus.
Miego regresija
18 mėnesių amžiuje vaikams gali kilti miego problemų. Tai visiškai normalu ir laikina. Ši regresija labai susijusi su tuo, kad Jūsų mažylis atrado naują dalyką - nepriklausomybę. Šiuo metu taip pat atsiranda išsiskyrimo nerimas. Galiausiai dantų dygimas taip pat gali būti svarbus veiksnys.
Regresijos trukmė kiekvienam vaikui labai skiriasi, tačiau ši paprastai trunka nuo 2 iki 6 savaičių. Kantrybė ir nuoseklumas bus Jūsų raktas įveikiant šią regresiją.
Raidos šuoliai
Dažnu atveju, tokie pokyčiai pernakt, gali būti raidos šuoliai. Ir nors atrodo, kad pokytis staigus, ne retą mažyli šiame periode lydi sunkesnis laikas - suprastėja miegas, didėja irzlumas, dėmesio poreikis, noras glaustis ar būti ant rankų.
Pastebite pokyčius mažylio elgesyje ar padidėjusį jautrumą - pasitikrinkite, galbūt artimame horizonte nusimato raidos ar augimo šuolis. Pasistenkite tokiu metu būti kantresni, skirti kūdikiui daugiau dėmesio, artumo bei švelnumo. Pasiūlykite jį tuo metu dominančias veiklas, nes tikėtina, atradęs naują dalyką, mažylis labai labai norės jį treniruoti.
Šiais raidos šuolių periodais vaikų smegenys staiga apdoroja didelius kiekius naujos informacijos, viskas aplink keičiasi itin greitai, jie bando tai perprasti, o rezultate pavargsta ir suirzta. Todėl ir jūsų dėmesio bei būti ant rankų nori dažniau, nes jūs esate jų saugumo uostas, kuriame mažylis gali prisiglausti, išsigandęs nežinios.
55 savaitė - programos
Šis raidos šuolis dovanoja mažyliams „programų“ suvokimą - jei iki šiol pavyko perprasti tik trumpas ir paprastas sekas, dabar mažyliams perprantamos sudėtingesnės ir ilgesnės mūsų veiksmų sekos - programos/scenarijai.
Tad žinodami tai, pasinaudokite mažylio susidomėjimu ir supažindinkite jį su „grįžus į lauką nusiplauname rankas“ arba „po valgio lėkštę nešame į kriauklę ir plauname“ ir pan. programomis.
64 savaitė - principai ir išdaigos
Perprasdami programas dabar vaikai mokosi ir daryti įtaką rezultatui, manipuliuodami eiga. Taigi, gali daugėti prašymų, pazirzimų, atsisakymų ar pabandymų daryti dalykus kitaip nei anksčiau. Dabar mažyliai ne tik supranta įvairias programas, bet jau suvokia, kad patys gali daryti įtaką ir jomis manipuliuoti. Taigi, gali daugėti „ne”, gali atsirasti meilinimasis prašant norimo dalyko. Taip pat, vaikai pradeda mąstyti kiek toliau į priekį, po truputį pradeda suvokti, kad jų veiksmai turi tam tikras pasekmės ir tai apgalvoti bei planuoti.
Šiame etape galite pastebėti, jog itin domisi praktinio gyvenimo veiklomis, pradeda žaisti rolių žaidimus - tvarkosi, migdo lėles, valo, plauna, kloja lovas ar pan. Taip pat, padidėja fizinis aktyvumas, ypač kontakto žaidimuose - nori žaisti gaudynių, laipioti, kartu voliotis.
74 savaitė - sistemos
Ilgas raidos šuolis, galintis trukti net 1-3 mėnesius užkuria mažylių sąmonę, po truputi atsiranda empatija. Vaikai vis aiškiau identifikuoja savo jausmus bei emocijas, mokosi jais bei savo elgesiu manipuliuoti skirtingose situacijose. Vis geriau įsisavindami įvairius principus bei naviguodami savo emocijas, jausmus bei veiksmus, mažyliai pradeda sąmoningai taikyti principus bei savo elgesį prie besikeičiančių aplinkybių. Čia pradeda ryškėti vaiko pirminės normos bei vertybės, kadangi po truputį vis sąmoningiau mažyliai renkasi kaip reaguoti į skirtingas situacijas. Vaikas gali pasirinkti būti švelnus, atjaučiantis bei draugiškas, lygiai taip pat gali pasirinkti ir atvirkščiai.
Mums, tėvams, svarbu suvokti, kad šiame etape daug ką vaikai daro bandymų-klaidų metodu. Skirtingose situacijose jie testuoja skirtingą savo elgesį taip tarsi pasitikrindami kas gi priimtina. Tad mūsų pagalba čia itin svarbi - ne tiek barti, kiek būti gidais ir pagalbininkais, primenančiais apie mūsų šeimos principus bei vertybes ir pasufleruojančiais koks gi elgesys pageidautinas. Žinoma, nepamiršdami to iliustruoti ir savo pavyzdžiu.
Sensorinė integracija
Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai:
- vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus.
- vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais
Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis:
- Taktiliniai;
- Klausos;
- Regėjimo;
- Propriorecepsijos;
- Vestibuliniai;
- Skonio.
Sensorinė dieta - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.
Seilėtekis
Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys. Iš kitos pusės - seilėtekis gali būti patologinis ir reikalauti mažesnės ar didesnės intervencijos.