Šiais metais minime Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines. Ši sukaktis - puiki proga prisiminti šį prieštaringai vertinamą, tačiau reikšmingą valdovą, kurio gyvenimas ir valdymas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir Lenkijos istorijoje.
Žygimanto Augusto Gimimas ir Valdymas
Žygimantas Augustas gimė Krokuvoje 1520 m. rugpjūčio 1 d. Jis buvo Žygimanto Senojo sūnus. Valstybės reikalams skirdavo daug energijos, sunkias ir sudėtingas problemas spręsdavo savaip, atidėliodamas vėlesniam laikui, numatydamas galimus pasirinktų sprendimų padarinius. Jam valdant, LDK palaikė gerus santykius su Krymo Chanatu ir su jo globėja Turkija (nuo 1566 metų), o nuo 1568 m.
1544 m. Žygimantas Augustas pradėjo valdyti Lietuvą, o 1548 m., mirus tėvui, tapo ir Lenkijos karaliumi. Jo valdymas pasižymėjo Valakų reforma (1547-1557 m.), kuria siekta papildyti iždą, bei 1569 m. pasirašyta Liublino unija, sujungusia Lenkiją ir LDK į Abiejų Tautų Respubliką.
Žygimantas Augustas mirė 1572 m. Knyšine (Bialystoko vaivadija). Jis buvo paskutinis Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovas.
Meilės Istorija su Barbora Radvilaite
Viena ryškiausių Žygimanto Augusto gyvenimo detalių - meilės istorija su Barbora Radvilaite. Anot amžininkų, išvydęs Barborą Žygimantas Augustas pametė dėl jos galvą. Nors buvo vedęs Elžbietą Habsburgaitę, liepė suręsti slaptą galeriją iki Radvilų rūmų sodų, kurie beveik lietėsi su Žemutinės pilies sodais, ir slapčia lankė mylimąją.
Taip pat skaitykite: Žygimanto Augusto istorinis palikimas
Barbora Radvilaitė gimė Vilniuje, Vilniaus kašteliono ir Lietuvos etmono Jurgio Radvilos bei Barboros Kolos šeimoje. Šeimoje Barbora buvo jauniausia. Ji turėjo vyresnį brolį Mikalojų, vėliau pramintą Ruduoju, ir seserį Oną. Vaikystė prabėgo Vilniuje, gražiame ir prabangiame tėvų dvare ant Neries kranto. Barbora augo apsupta Vilniaus diduomenės - garsių išsilavinusių žmonių. Buvo uoli katalikė, bet atlaidi ir tolerantiška kitoms religijoms. Tam įtaką greičiausiai darė tai, jog Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvavo įvairios konfesijos: katalikų, stačiatikių, judėjų, totorių. Barborai buvo svetimas fanatizmas ir neapykanta, ji buvo energinga ir išsilavinusi mergina.
Ištekėjusi už Stanislovo Goštauto, po penkerių metų Barbora tapo našle ir su motina apsigyveno Vilniuje. Gedėjo neilgai: laiką leisdavo linksmai, apsupta jaunų garbintojų.
Slaptos Vestuvės ir Prieštaravimai
Barbora ir Žygimantas slapta susituokė 1547-ųjų vasarą. Žygimanto Augusto tėvas Žygimantas Senasis ir motina karalienė Bona Sforca šiai santuokai nepritarė. Tačiau Žygimantas Senasis po metų mirė, ir Žygimantas Augustas tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Lietuvos bajorijai naujoji karalienė buvo pristatyta 1548 m. balandžio 17 d. Lenkijoje ši žinia priimta daug blogiau. Lenkijos karalystės aukštuomenė šalia Žygimanto Augusto norėjo matyti Prancūzijos karaliaus giminaitę kunigaikštytę Aną, gražią ir gabią penkiolikmetę, arba Anglijos karaliaus Henriko VIII dukterį Mariją, arba kurią kitą karaliaus vertą svetimos šalies kunigaikštytę (su kuria būtinai bus susilaukta palikuonių), o ne abejotinos reputacijos didikę iš nekarališkos giminės.
Puolamas Žygimantas Augustas parodė tvirtą charakterį, nė neketino skirtis su mylima žmona. 1549 m. vasario 13 d. jis su savo naująja sutuoktine Barbora Radvilaite atvyko į Krokuvą.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Karūnacija ir Tragiška Mirtis
Barbora Radvilaitė buvo karūnuota Krokuvoje tik po poros metų - 1550-ųjų gruodžio 8 d. Karaliene Barbora buvo neilgai - vos penkerius metus. Ji mirė Krokuvoje 1551 m. Išsyk atsirado įvairiausių sąmokslo teorijų: vieni šnekėjo, kad ją nunuodijo anyta karalienė Bona Sforca, kiti - jog į kapus nuvarė prancūziška liga.
1551 m. gegužės 25 d. karstas su Barboros palaikais pajudėjo iš Krokuvos į Vilnių. Paskui karstą juodu arkliu jojo juodai vilkintis karalius, lydimas būrio dvariškių.
Po poros metų, paisydamas politinių tikslų, jis vedė pirmosios žmonos seserį Kotryną Habsburgaitę. Vaikų su ja nesusilaukė, abu gyveno atskirai. Barbora Radvilaitė nepagimdė Žygimantui Augustui taip trokštamo palikuonio.
Atminimo Įamžinimas
Žygimanto Augusto atminimas įamžintas įvairiais būdais. 2018 m. gruodžio 7 d. Vilniuje, skvere tarp pašto ir Muzikos mokyklos, buvo atidengtas paminklas Lenkijos karaliui ir LDK didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Paminklo autoriai - ukrainiečiai skulptoriai Olesius Sydoriukas ir Borisas Krylovas. Paminklas pastatytas verslininko dr. Prano Kiznio iniciatyva ir lėšomis.
Taip pat, 2020 m., minint 500-ąsias gimimo metines, Valdovų rūmų muziejui buvo padovanotas Žygimanto Augusto biustas.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus