Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą - svarbus įvykis, formuojantis jo požiūrį į burnos priežiūrą visam gyvenimui. Neretai jaudinasi ne tik vaikas, bet ir jo tėvai. Tačiau, tinkamai pasiruošus, galima užtikrinti, kad vizitas praeis sklandžiai ir be baimės. Jei nuo mažų vaiko dienų remsitės odontologų rekomendacijomis, pirmasis ir visi kiti paskui sekantys vizitai nesukels jokio nerimo ar baimės. Šiame straipsnyje aptarsime dantų silantavimo procedūrą vaikams, jos naudą, galimą žalą, kada ją rekomenduojama atlikti ir kaip tinkamai prižiūrėti dantis po silantavimo.
Kodėl svarbi vaikų dantų priežiūra?
Pieniniai dantys atlieka svarbų vaidmenį vaiko vystymuisi. Jie užtikrina vietą nuolatiniams dantims, padeda tinkamai formuotis žandikauliui ir užtikrina taisyklingą kramtymą bei kalbos raidą. Pieniniai dantys yra jautresni kariesui dėl plonesnės emalio struktūros. Taip, pieniniai dantys reikalauja tokios pačios priežiūros. Negydytos infekcijos pieniniuose dantyse gali pažeisti po jais besiformuojančius nuolatinius dantis arba apsunkinti jų dygimą. Pažeisti dantys blogina estetiką, tai lemia psichologines problemas (mažina vaiko pasitikėjimą savimi, skatina neigiamą savęs vertinimą bei elgesio problemas).
Kada kreiptis į vaikų odontologą?
Pirmasis vizitas pas odontologą vaiko dantų priežiūros klausimais turėtų įvykti mamai dar laukiantis. Antras geriausias laikas - išdygus pirmiesiems dantims arba kuo anksčiau, kol burnoje dar nėra problemų. Rekomenduojama apsilankyti kas 6 mėnesius, net jei nėra akivaizdžių problemų. Svarbu niekada nelaukti, kol ims skaudėti. Taigi amžius labai varijuojantis - nuo 1 metukų iki 18-19 metų, kai baigiama mokykla. Gydytojo odontologo patikra prieš pradedant lankyti ugdymo įstaigą ar sugrįžtant į ją po vasaros atostogų yra privaloma, kaip ir vizitas pas šeimos gydytoją. Vaikų odontologo konsultacijos metu įvertinama vaiko burnos ertmės būklė, dantų sveikata ir sąkandžio formavimasis. Gydytojas kruopščiai apžiūri tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis, stebi jų dygimo eigą, emalio ir dantenų būklę, ieško galimų ėduonies požymių ar sąkandžio sutrikimų.
Kiekvieną kartą vykstant pas odontologą tėveliai turėtų paruošti vaiką namuose. Tėvai dažnai nežino, kada pirmą kartą vesti vaiką pas odontologą. Svarbu įsisąmoninti, kad už vaiko dantų priežiūrą atsakingi suaugusieji. Bent iki septynerių-devynerių vaiko gyvenimo metų, o kartais ir dar ilgiau, už dantų valymą turėtų būti atsakingi tėvai. Pasiruošimas labai priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Apskritai, pasiruošimas vizitui pas odontologą labai priklauso nuo vaiko asmenybės. Atkreipkite dėmesį, kaip mažylis geriausiai priima informaciją - ar jam užtenka žodinio papasakojimo, ar jam reikia vizualiai parodyti, kaip viskas vyksta. Juk galite net ir pasižiūrėti vaizdo įrašų, kaip atliekama dantukų patikra.
Patarimai, kaip paruošti vaiką vizitui:
- Skaitykite vaikams skirtas knygas apie vizitą pas odontologą. Tai padeda vaikui susipažinti su aplinka ir procedūromis.
- Vaikai gali turėti daug klausimų apie tai, kas vyksta pas odontologą. Atsakykite į juos ramiai ir suprantamai.
- Jei vaikas dar nebuvo pas odontologą, pirmąjį apsilankymą suplanuokite prevenciniais tikslais, kai dantukai dar sveiki. Tai padės sukurti teigiamą asociaciją su odontologu.
- Po vizito padėkokite vaikui už drąsą ir pasiūlykite nedidelį atlygį, pvz., lipduką ar mėgstamą užsiėmimą. Tai sustiprins teigiamą patirtį.
- Venkite detalių apie sudėtingas procedūras ar galimus nemalonumus. Tai gali sukelti nereikalingą baimę.
- Neperduokite vaikui savo baimių ir nemeluokite. Jeigu žinote, jog teks gydyti dantuką, nesakykite „Tau nieko nedarys“, nes daryti teks.
Geriausia visų procedūrų pristatymus palikti patiems vaikų odontologams ir tėveliams bei kuo mažiau pasakoti apie laukiančių procedūrų detales, nes vaikui kils tik dar daugiau klausimų, į kuriuos atsakyti gali pritrūkti žinių ar vaizduotės. Iš anksto negalite žinoti, kokios procedūros bus atliekamos vaikui, išgirdęs įvairiausius įrankių pavadinimus jis gali pats daug visko prisigalvoti ir veltui bijoti. Taip pat kaip ir nerekomenduojame sakyti vaikui, kad neskaudės. Nors tai ir teisingas faktas, dauguma procedūrų atliekamos nesukeliant skausmo, tačiau jis gali užfiksuoti tik žodį „skausmas“ ir galvoti, kad odontologinės procedūros gali sukelti skausmą. Jeigu neišsisukate nuo vaiko noro sužinoti, kas vyks pas odontologą, sakykite, kad gydytojas paprašys jo išsižioti ir suskaičiuoti, kiek dantukų jis turi. O apie konkrečias procedūras papasakos pats odontologas vizito metu. Daugelis vaikų odontologų turi specialų žodyną vaikų kalba, apibūdinantį visas gydymo procedūras.
Taip pat skaitykite: Dantų karunėlės: priežiūra ir gydymas
Pirmoji baimės profilaktika - kuo ankstesni vizitai pas odontologą. Nuo mažų dienų leiskite suprasti, kad odontologas - būtinybė, ne pasirinkimas. Dažnai pastebima tėvelių klaida yra vaikų gąsdinimai: „jeigu nesivalysi dantų, jie visi iškris“, „jeigu neleisi pažiūrėti dantų, iškviesim policiją“. Tokiais pasakymais tik dar labiau išgąsdinsite vaiką. Ruošdamiesi vizitui, nepasakokite vaikui, kad gali skaudėti, bet taip pat ir nekalbėkite pernelyg pozityviai, jeigu vis dėlto vaikui reikės gydymo ir jis pajus skausmą - galite prarasti jo pasitikėjimą. Geriausia apie gydymą kalbėti vaikų odontologui, jis žino, ką pasakyti vaikui ir kaip atsakyti į kiekvieną jo klausimą. Pasakymas „nebijok, tau nieko nedarys“ vaiką taip pat gali bauginti ir gluminti, nes jis tik labiau susimąstys, kas ten vyksta pas odontologą kabinete, kad turėčiau to bijoti. Geriausia, jog į tokį vizitą mažąjį atvestų mažiausiai stresą jaučiantis šeimos narys, kuris neperduotų savo nerimo vaikui.
Ką daryti vizito metu?
Apžiūra - dažniausiai pirmą kartą atvykus pas odontologą vyksta psichologinis vaiko paruošimas. Vaikas supažindinamas su aplinka, instrumentais, gydytoja, aptarnaujančiu personalu. Tėveliai apmokomi vaikų dantų priežiūros ypatumų primenant, kad neretai tenka padėti vaikams valytis dantis iki 7-8 metų amžiaus. Gydytojas apžiūrės vaiko burną, pakonsultuos burnos higienos priemonių klausimais, sveikos mitybos dantims aspektais, kurie gali padėti apsaugoti vaiko dantis nuo ėduonies. Pamokys, kaip geriau išvalyti vaiko burną. Jei bus reikalinga, kartu su gydytoju aptarsite galimą dantų ėduonies profilaktikos planą: suplanuosite dantų higienos vizitus, aptarsite dantų fluoravimo ir/ar silantavimo klausimus. Konsultacijos metu tėvai gauna išsamias rekomendacijas apie kasdienę dantų priežiūrą, mitybos įtaką burnos sveikatai, fluoridavimo ir silantų naudą.
Dantų gydymo ypatumai vaikams
Vaikų dantų gydymas skiriasi nuo suaugusių dantų gydymo, nes svarbiausias tikslas yra neišgąsdinti vaiko. Šiuolaikinėje odontologijoje pasitelkus įvairias modernias technologijas ir medžiagas, iš tiesų, yra įmanomas vaikų dantų gydymas be skausmo ir baimės. Skausmo valdymui labai svarbi yra efektyvi vietinė nejautra, kuri atliekama visų galimai nemalonių procedūrų metu. Gyd. Dantų gydymas - kai pieninis dantis yra nesmarkiai pažeistas ėduonies, per vieną vizitą išvalomi audiniai ir vainikas atkuriamas plombine medžiaga. Vaikams labai patinka įvairių spalvų užpildai (pvz., žalios, mėlynės, rožinės). Esant komplikuotam pieninio danties ėduonies gydymui, vieno vizito nepakanka.
Priežiūra - gydymo procedūrų metu yra aptariami pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti norint išsaugoti sveikus vaikučių dantis: geros burnos higienos įtaka, fluoridų nauda, dantų vystymosi etapai, tinkama subalansuota mityba. Pastaruoju metu padaugėjo klaidingų siuntimų dėl dantų šaknų kanalų gydymo (endodontijos). Pieninio danties kanalai gydomi retais atvejais, kai yra rimtas uždegimas ar infekcija, bet dantį vis dar būtina išsaugoti. Klinikoje konsultuojami pacientai iš visos Lietuvos dėl ankstyvos vaikystės dantų ėduonies, sudėtingų dantų traumų, nekariozinės kilmės dantų kietųjų audinių susirgimų, sergantys periodonto, burnos gleivinės ligomis. Taip pat konsultuojami pacientai, turintys retas genetines ligas, kurių išraiška burnoje pasireiškia įgimtomis dantų anomalijomis. Konsultuojami ir gydomi pacientai, sergantys sunkiomis bendrinėmis ligomis ir turintys burnos sveikatos sutrikimų.
Dantų priežiūros priemonės vaikams
- Dantų šepetėlis. Šepetėlis turi būti minkštas, ne per didelis, patogiai tilpti vaiko burnoje.
- Dantų pasta. Dantys turėtų būti valomi nuo pirmo dantuko su dantų šepetėliu ir pasta, kurią jums paskiria odontologas. Pagal Lietuvos Odontologų Rūmų rekomendacijas, vaikams nuo 0 metų iki 3 metų, esant sveikiems dantukams, reikėtų juos valyti dantų pasta su fluoru, kurio turi būti 500 ppmF-.
- Dantų siūlas. Būtina dantų priežiūros priemonė netgi vaikams, kadangi dantų šepetėlis niekaip neišvalo tarpdančių.
Kas yra dantų silantavimas?
Tėvai, siekdami užtikrinti vaikų burnos sveikatą, vis dažniau susiduria su odontologų rekomendacijomis dėl silantų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra silantai, kodėl jie svarbūs vaikams, kada juos rekomenduojama dėti, kaip vyksta procedūra, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pieninius dantis
Silantai - tai skaidri arba baltos spalvos medžiaga, užtepama ant nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių. Ji užpildo dantų vageles ir duobutes, kur dažniausiai kaupiasi maisto likučiai bei bakterijos. Tokiu būdu susidaro apsauginis sluoksnis, kuris neleidžia atsirasti ėduoniui. Silantai yra plombinė medžiaga, kuria užliejamos dantų vagelės. Tokiu būdu sukuriamas mechaninis barjeras, apsaugantis danties paviršių nuo žalingo burnos bakterijų poveikio.
Kodėl silantai svarbūs vaikams?
Dantų ėduonis - tai vaikų tarpe labai paplitusi liga, todėl yra ieškoma efektyviausių būdų, kaip su šia liga kovoti. Viena iš dantų ėduonies profilaktikos priemonių yra - dantų silantai. Silantai atlieka kelias svarbias funkcijas:
- Natūrali apsauga: Silantai veikia kaip barjeras, saugantis nuo bakterijų, sukeliančių ėduonį. Silantas - tai plastiškas skystis, galintis įsiskverbti į gilias vageles ir pripildyti tas sritis, kurių neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu. Sukietėjęs silantas sudaro mechaninę užtvarą tarp danties ir žalingų poveikių burnos bakterijų, jų gaminamų rūgščių.
- Profilaktika: Dantų vagelės yra gilios ir sunkiai išvalomos net su šepetėliu, todėl čia dažniausiai prasideda ėduonis. Nuolatiniai dantukai turi mažas vageles, kuriose kaupiasi apnašos ir maisto likučiai. Nepaisant to, kaip gerai tėveliai išvalo vaikams dantis, dėl jauno danties anatomijos, maistas gali užsilikti vagelėse ir atsiranda terpė plisti kariesui.
- Ilgalaikė nauda: Tinkamai prižiūrimi silantai gali saugoti dantis 3-5 metus. Silantais padengus vaikų dantis, galima tikėtis jog jie nenusitrins apie metus. Vėliau galima atnaujinti, tačiau dažniausiai nusitrina tik paviršiuje esanti medžiaga, o pačiose vagelėse ji gali likti ir dar apie devynis metus!
- Mažesnė baimė dantistui: Užsandarintus dantis mažiau reikia taisyti, todėl vaikai patiria mažiau nemalonių procedūrų ateityje.
Vilniaus Žalgirio klinikos interneto svetainėje nurodoma, kad laiku padengus vaikų dantis silantais galima išvengti apie 80 proc. dantų ėduonies atvejų. Tad, išdygus pirmiesiems krūminiams dantims, reikėtų atvykti pas vaikų odontologą, kuris apžiūrėtų dantų būklę, išvalytų prisikaupusius nešvarumus ir uždėtų silantus.
Kada rekomenduojama dėti silantus?
Silantai dažniausiai dedami vaikams, kai išdygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys - dažniausiai apie 6-7 metus. Taip pat juos galima dėti ir ant antrųjų krūminių, kurie išdygsta apie 11-13 metus. Svarbu suspėti vos tik dantys išdygsta ir dar nėra pažeisti ėduonies. Pirmieji krūminiai dantys išdygsta vaikams esant 6 metų amžiaus. Antrieji krūminiai dantys pasirodo apie 12-tus metus.
Silantai pieniniams dantims
Pieniniai dantys silantais paprastai nėra dengiami, nes jie neturi gilių vagelių, be to mažam vaikui sunku tinkamai atlikti procedūrą. Kartais silantais yra dengiamos ir kaplių vagelės.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir pasekmės: dantų netekimas
Kaip vyksta procedūra?
Dantų padengimo silantais procedūra yra greita, nesudėtinga, saugi ir visiškai neskausminga. Atliekant dantų vagelių padengimą silantais nėra reikalingas danties gręžimas. Procedūra yra visiškai neskausminga ir apima šiuos žingsnius:
- Dantis nuvalomas ir paruošiamas: Svarbiausia - gerai izoliuoti dantį nuo seilių. Pirmiausia danties paviršius nuvalomas pasta ir šepetėliu, apdorojamas specialiais skysčiais.
- Į vageles įtepama speciali medžiaga: Dantų paviršiuje esančios vagelės užpildomos silantu.
- Ji užtvirtinama šviesos pagalba: Tuomet liejamas silantas, kuris sukietinamas naudojant lempą.
Visa tai trunka vos keliolika minučių vienam dantukui. Po 3 mėnesių reikia atvykti pasitikrinti. Vėliau tikrintis reikia tiek kartų, kiek rekomenduoja gydytojas.
Ar silantai tinka visiems vaikams?
Silantavimas labiausiai rekomenduojamas vaikams, kurie turi gilias vageles ar didesnę ėduonies riziką. Odontologas įvertina, ar yra gilios nuolatinio danties vagelės. Jei vagelės nėra gilios, o paciento dantys gerai valomi, tai silantai nėra būtini.
Kontraindikacijos
Silantų negalima dėti vagelėje, kuri jau yra pažeista karieso, kad ir labai mažo.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kokio amžiaus vaikams silantai dedami? Silantai skirti vaikams, kuriems išdygsta pirmieji krūminiai dantys, t.y apie 6 metus. Juos galima dėti ir kai vaikui 8 metai - svarbiausia, kad dantis būtų nepažeistas karieso.
- Ar būna atvejų, kai silantai nerekomenduojami? Silantų negalima dėti vagelėje, kuri jau yra pažeista karieso.
- Ar uždėjus silantus galima atsipalaiduoti ir nebesirūpinti dantų priežiūra? Ne, reikia nepamiršti, kad dantį sudaro ne tik vagelės, dažnai dėl prasto dantų valymosi apnašos kaupiasi tarpdančiuose bei palei dantenas ir ten prasideda gedimai. Todėl vizitai, kad ir yra uždėti silantai, vis tiek būtini kas 3-4 mėn., mat kartu tikrinami ir silantai, ar jie neaptrupėjo. Jei silantas aptrupėjo, jis nebehermetiškas ir po juo gali kauptis bakterijos.
Galima žala ir kontroversijos
Internete galima rasti nuomonių, kad po silanto uždėjimo BPA (bisfenolis A) išsiskiria į seiles. Tačiau Lietuvos Odontologų rūmų Vilniaus teritorinio skyriaus vadovė odontologė A.Gerliakienė teigia, kad dėl šio tyrimo išvadų gąsdintis tikrai nereikia, nes pats tyrimas ir jo apimtis kelia klausimų. Europos Sąjungoje medžiagų kontrolė yra labai griežta, viršijančios leistinas koncentracijas medžiagos, preparatai ar vaistai nėra sertifikuojami. Lietuvoje visos odontologijoje naudojamos medžiagos turi ES sertifikatą, todėl pacientai gali jaustis saugiai.
Alternatyvos silantams
Jei vaiko burnos higiena gera, nėra jokių apnašų, kariozinių dantų ir ėduonies rizika labai maža, tai dėti silantus kaip ir nebūtina. Fluoras, esantis vandenyje ir pastose, taip pat labai efektyvios priemonės kovojant prieš dantų ėduonį. Silantai danties paviršių padaro lygų, o fluoras būtent geriau ir yra įsisavinamas ant lygių danties paviršių.
Vaikų dantų priežiūra
Vaikų dantų priežiūra prasideda nuo pirmo pieninio dantuko. Praėjus kelioms dienoms po gimimo, tėvams patariama pradėti valyti kūdikių dantenas naudojant švarų, sudrėkintą marlės tamponą. Valyti dantis du kartus per dieną, kai tik išdygsta pirmasis dantis. Vaikiškose dantų pastose yra labai mažai fluoro, o jį nurijus - organizmas puikiai absorbuoja ir neįvyksta mitinis „apsinuodijimas“. Vaikų dantų valymui naudokite pastą su fluoru, kuri turi ne mažesnę nei 500 ppm koncentraciją. Reikėtų nepamiršti, kad vaikai nuo dviejų metų jau gali patys išspjauti pastą.
Pirmas vizitas pas odontologą
Susipažinimas su gydytoju odontologu turėtų įvykti jau po pirmųjų pieninių dantų išdygimo. Tai greičiausiai nebus gydymas - tai bus tik apžiūra ir susipažinimas su odontologo kėde, aplinka ir savo gydytoju. Siekiant, kad vizitas būtų malonus ir vaikui paliktų gerą įspūdį, vaikų odontologas visuomet stengiasi šnekėti ramiai, atsižvelgti į vaiko norus, nesukelti jokio skausmo apžiūros metu ir ilgai neužtrukti.
Pirmas vizitas pas odontologą yra pats svarbiausias, todėl didelį vaidmenį atlieka ne tik gydytojas, bet ir tėveliai. Prieš vizitą tėveliai neturėtų šnekėti apie odontologo kabinete patiriamą skausmą (arba ne skausmą). Geras vaikų odontologas niekada negąsdina ir nebaugina vaiko. Patirtys odontologo kėdėje nulemia tolimesnį tiek vaiko, tiek suaugusiojo požiūrį į odontologus ir bendrą burnos priežiūrą.
Vaikų dantų gydymas su sedacija
Jeigu sunku su vaiku rasti kalbą arba jis yra įsibaiminęs ir neprisileidžia, tuomet visuomet yra išeitis - vaikų dantų gydymas su sedacija. Vaikų dantų gydymas su sedacija yra visiškai nepavojinga ir įprasta procedūra. Kartu su vaikų odontologu kabinete būna ir anesteziologas, kuris prižiūri vaiko būklę gydymo metu. Po gydymo vaikas prabunda 10 minučių laikotarpyje, o namo išleidžiamas po valandos.
Pieninių dantų svarba
Būtina saugoti pieninius dantukus. Sugedus pieniniams dantims, atsiradus šaknų uždegimui, pūlinys pažeidžia apačioje esančius nuolatinius dantis ir pastarieji išdygsta nesveiki. Tiek pieniniai, tiek nuolatiniai dantys formuojasi vaikui dar negimus. Nuolatiniai dantys formuojasi žandikaulyje po pieniniais dantukais, tad jų sąlytis neišvengiamas. Sugedęs ar pažeistas pieninis dantukas kenkia nuolatinio danties vystymuisi ir dygimui.
Tėvų klaidos ir kaip jų išvengti
- Per vėlai susirūpinama vaikų dantukais. Tada, kai šie sugenda ir pradeda skaudėti.
- Naktimis duodami įvairūs saldūs arbatėles arba sultys. Išdygus dantukams, nuo šių gėrimų reikia atpratinti - prieš miegą ar naktį pasiūlyti vandens ar čiulptuką.
- Manoma, kad pieninių dantukų gydyti neverta, nes jie vis tiek iškris. Visus dantukus reikia taisyti, nesvarbu ar tai pieniniai, ar nuolatiniai.
Kada vaikui taikyti anestezijos negalima?
Gydytojai sutinka, kad didžiausia problema vaikų odontologijoje - tai baimė. Anesteziologai, dirbantys su anestezijos aparatu, laikosi aukščiausių saugumo standartų ir niekada nerizikuoja vaiko sveikata. Tačiau tėveliai taip pat privalo laikytis gydytojų nurodymų, pvz., turi pasirūpinti, kad vaikas 6 valandas iki procedūros nieko nevalgytų. Tėvai turėtų bendradarbiauti ir nenutylėti apie neseniai persirgtas kvėpavimo takų ligas, alergi…
Vaikų dantų sveikatos statistika Lietuvoje
Naujausiais Higienos instituto duomenimis, sveikiausi vaikų dantys yra patenkančių į 0-6 metų amžiaus grupę - beveik 60 proc. turi sveikus dantis. Vyresnių vaikų dantų būklė prastesnė - tarp 7-17 metų mokinių šis rodiklis siekia tik apie 24 proc. Bendrai, Lietuvoje kas trečias vaikas turi dantų sveikatos problemų. Nors pastaruoju metu vaikų dantų sveikata po truputį gerėja, situacija vis dar kelia nerimą, rašoma klinikos pranešime žiniasklaidai. Pagrindinė vaikų dantų problema yra ėduonis ir dėl jo kilusios komplikacijos. Kadangi pieniniai dantys yra mažesni, o jų nervai dažnai yra proporcingai didesni nei nuolatinių, ėduonis greičiau pasiekia nervą. Dėl to gali prireikti gydyti pieninių dantų kanalus ar net atlikti dantų šalinimą. Šiandien dantų ėduonis tarp vaikų yra tarsi epidemija „Šiandien dantų ėduonis tarp vaikų yra tarsi epidemija. Rasti šešiametį be nė vienos skylutės - retenybė, nes beveik kiekvienas turi bent vieną pažeistą dantį. Tai tapo įprasta, nors iš tiesų taip neturėtų būti. Tinkama burnos higiena ir profilaktika gali padėti išvengti šios problemos, todėl svarbu nuo mažens formuoti sveikus įpročius”, - sako gydytoja J. Aleksiukienė.
Dažnai manoma, kad dantys genda dėl genetikos, tačiau ji lemia tik apie 20 proc. Nėra vienos priežasties, kodėl susiformuoja ėduonis, tačiau viena pagrindinių yra netinkama dantų priežiūra.
tags: #dantu #silantavimas #vaikams