22 nėštumo savaitė - tai svarbus etapas, kai būsimoji mama jaučia vis stiprėjantį ryšį su savo kūdikiu. Šiuo metu vyksta intensyvus vaisiaus vystymasis, o moters organizme - reikšmingi pokyčiai. Aptarkime, kas svarbu žinoti šią savaitę.
Vaisiaus Dydis ir Vystymasis 22 Nėštumo Savaitę
Vaikas jau visai nemažas, dabar jis maždaug 27-28 centimetrų ir sveria apie 450 gramų. Pagal dydį, Jūsų vaikelis pilvelyje - lyg kokoso vaisius. Vaisiaus svoris 22 nėštumo savaitę siekia 500-600 g, ūgis - 26-27 cm. Kūno proporcijos susilygina, galva nebeatrodo per didelė kūno atžvilgiu.
Šiuo metu intensyviai vystosi klausa ir gebėjimas suvokti aplinką, todėl vaikas vis labiau reaguoja į Jūsų balsą. 22-ąją nėštumo savaitę susiformuoja visi vaisiaus vidaus organai. Dirba širdis, žarnynas ir inkstai. Tęsiasi aktyvus vaisiaus nervų sistemos vystymasis. Smegenyse jau yra tų neuronų, kurie liks visą gyvenimą. Dabar tik didės bendra smegenų masė. 22-ąją nėštumo savaitę galutinai susiformuoja stuburas, tęsiasi vaisiaus kaulų stiprėjimas ir nusėda poodiniai riebalai.
Šiame etape kūdikis per dieną atlieka apie 200 judesių. Ne visi vaisiaus judesiai yra pastebimi būsimai mamai, nes jie vis dar atrodo gana silpni, o ne kiekvieną vaiko judesį pavyksta pagauti. Judesiai juntami apatinėje pilvo dalyje - lyg sklandūs tremorai. Geriausiai juos jausti gulint ant nugaros, ramioje aplinkoje ir prieš miegą.
Manoma, kad šiuo metu gimęs kūdikis galės egzistuoti už motinos įsčių, jei jam bus suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Šiuo laikotarpiu vaikui susiformuoja ir gali funkcionuoti visi vidaus organai, pakankamai pasirengusi nervų sistema.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Moters Kūno Pokyčiai 22 Nėštumo Savaitę
Nėštumo metu odoje kaupiasi vanduo, todėl atrodote itin graži ir jauna. Kadangi greitėja kraujotaka, oda atrodo rausva. Būtent todėl dauguma būsimų mamų nėštumo metu švyti. Nėštumo metu dėl hormonų pokyčių oda gamina daugiau sebumo, todėl gali atsirasti inkštirų. Pakankamas sebumo kiekis suteikia odai elastingumo, tačiau per didelis jo išsiskyrimas užkemša poras, oda tampa riebi, atsiranda juodų taškelių. Jeigu nėštumo metu atsirado spuogų, reguliariai valykite odą švelniomis valymo priemonėmis ir naudokite drėkinamąsias priemones be aliejų. Netrinkite odos ir nenaudokite kompresų, taip pat nenaudokite gydomųjų kremų nuo spuogų be gydytojo patarimo.
Nėštumo metu oda tampa jautri ne tik dėl pasikeitusių hormonų, bet ir todėl, kad ji pati yra minkštesnė. Jeigu jūsų oda sausa ir jautri, nebūkite ilgai saulėje ir naudokite apsauginį kremą nuo saulės. Nepamirškite, kad odą būtina drėkinti aliejais, skirtais naudoti vonioje. Rinkitės drabužius iš natūralių audinių, pavyzdžiui, medvilnės arba lino. Jeigu jaučiate dirginimą, išsiaiškinkite, kas jį sukėlė.
Kadangi papildomoms kraujo atsargoms, kurias jūsų organizmas gamina vaiko augimui, reikia daug vandens, galite jausti, kad organizmui trūksta vandens, net jei einate į tualetą kelis kartus per dieną.
22 nėštumo savaitę pastebimi pieno liaukų pokyčiai. Net nuo ankstyvųjų stadijų jų dydis didėja, tačiau tik antrojo trimestro viduryje iki pabaigos iš jų lašas po lašo pradeda išsiskirti pirminis pienas - priešpienis. Tai balkšvai gelsvas skystis, be specifinio kvapo ir šiek tiek saldaus skonio. Priešpienis gali nutekėti iki gimimo. Priešpienio atsiranda ne visoms nėščiosioms, o jei atsiranda, tai skirtingu metu. Vienos besilaukiančios mamos tai pastebi jau antrojo trimestro pabaigoje, kitos - tik prieš gimdymą.
Bendras svorio padidėjimas 22 nėštumo savaitę yra 4-5 kg. Pilvas vis dar beveik nematomas, o būsimoji mama gali gyventi įprastą gyvenimo būdą be didelių apribojimų. Neatsitiktinai ginekologai šį laikotarpį vadina nėštumo medaus mėnesiu. Ankstyvosios toksikozės apraiškos jau slūgsta, organizmas pripranta prie naujų egzistavimo sąlygų, tačiau didelis pilvas dar netrukdo.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Galimos Problemos ir Jų Sprendimo Būdai
- Nepakankamas svorio padidėjimas: Daugelis moterų nekantriai laukia akimirkos, kai jų kūnas įgaus nėštumui būdingas formas. Mažas pilvukas kartais gąsdina - o jeigu vaikas vystysis neteisingai? Paprastai nerimauti nėra pagrindo - nors gimda jau pasiekia bambos lygį, figūros apvalėjimas dar nėra toks pastebimas.
- Per didelis svorio padidėjimas: Yra ir priešinga problema - kai svoris auga per greitai. Priežastys gali būti įvairios - mitybos įpročiai, nejudrus gyvenimo būdas, edema.
- Padidėjęs gimdos tonusas: Kita dažna antrojo nėštumo trimestro problema - padidėjęs gimdos tonusas. Tai nėra liga. Gimda yra raumeningas organas, kuris laikas nuo laiko gali susitraukti ir atsipalaiduoti, ir tai yra normalu. Būsimai mamai padidėjęs gimdos tonusas gali sukelti diskomfortą, tačiau tai natūralus procesas, nereikalaujantis medicininės intervencijos. Kartais užtenka pakeisti padėtį ir pailsėti, kad atsikratytum nemalonių pojūčių.
Mityba 22 Nėštumo Savaitę
22-ąją nėštumo savaitę turėtumėte skirti ypatingą dėmesį savo mitybai. Būsimos mamos mityba turi būti subalansuota. Kasdieniame meniu turėtų būti mėsos ir pieno produktai, švieži vaisiai ir daržovės, grūdai. Valgyti reikia dažnai, mažomis porcijomis, nepersivalgyti ir neleisti jausti alkio. Nepamirškite egzotiškų maisto produktų - nėštumo metu jie dažnai sukelia alergiją, net jei anksčiau nebuvo jokios reakcijos. Taip pat rekomenduojama vengti griežtų dietų.
Medicininiai Tyrimai 22 Nėštumo Savaitę
22-ąją nėštumo savaitę įprastinis tyrimas neatliekamas. Ultragarsinė patikra turėjo būti atlikta anksčiau - 18-21 savaitę. Jei taip neatsitiko, turite gauti gydytojo siuntimą ultragarsu. 22 nėštumo savaitę būsimoji mama ir toliau reguliariai lankosi pas gydytoją - bent kartą per dvi savaites. Kiekvieno susitikimo metu gydytojas ginekologas atlieka bendrą apžiūrą, matuoja pulsą ir kraujospūdį, įvertina gimdos dugno aukštį ir pilvo apimtį.
Gimdos Dugno Aukščio Kreivė
Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės. Visoms nėščiosioms gimdos dugno aukštis matuojamas nuo 18-20 nėštumo savaitės per kiekvieną apsilankymą.
Metodika: Ant nugaros gulinčiai nėščiajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį. Matuojama kas 1-4 savaites.
Klinikinė testo interpretacija: Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje:
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
- kai kreivė kyla greitai, įtariamas daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, didelis vaisius, gimdos navikas;
- kai gimdos dugnas kyla per lėtai (nepakankamai), įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas, oligohidramnionas, žuvęs vaisius;
- nustačius patologinę gimdos dugno aukščio kreivę, atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas;
- gimdos dugno aukščio kreivė gali būti įvertinta netiksliai, kai yra netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje, gimdos navikai, nėščioji nutukusi.
20-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas yra per du pirštus žemiau bambos, 24-ąją savaitę - siekia bambą, 28-ąją - esti per du pirštus virš jos. 36-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas siekia kardinę krūtinkaulio ataugą. Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).
Hormoninė Diagnostika
Nėštumo laikotarpiu placenta ir vaisius gamina hormonus: chorioninį gonadotropiną, estrogenus, progesteroną, alfa fetoproteiną ir kt.
- Chorioninis gonadotropinas (hCG): pagal cheminę struktūrą - glikoproteidas, kurį pradeda gaminti sincitiotrofoblasto ląstelės po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos. Didžiausia koncentracija motinos kraujyje - apie 60-ąją nėštumo dieną. Nuo 80-osios dienos jo produkcija mažėja ir išlieka nedidelė iki nėštumo pabaigos. hCG skatina estrogenų sintezę placentoje, progesterono gamybą geltonkūnyje, hormonų steroidogenezę vaisiaus antinksčiuose, vaisiaus kiaušidžių raidą. Apie 10 proc. cirkuliuojančio hormono išsiskiria su šlapimu. Ankstyvieji nėštumo testai pagrįsti šio hormono nustatymu moters šlapime. Pirmuoju nėštumo trimestru jo kraujyje būna 40-60 mU/ml, o su šlapimu išsiskiria 3 000-40000 mU/ml. Sergant trofoblastine liga, Dauno liga hCG produkcija ryškiai padidėja.
- PAPP-A (angl. pregnancy associated plasma protein-A): tai specifinis nėštumo glikoproteinas, kurį sintetina trofoblastas. Šis baltymas aptinkamas motinos serume nuo 28-os pastojimo dienos. Maža jo koncentracija nustatoma, kai vaisius serga Dauno liga ar kita trisomija.Chorioninis gonadotropinas (hCG) ir su nėštumu susijęs plazmos proteinas A (PAPP-A) tiriami nuo 11-os nėštumo savaitės iki 13-os savaitės + 6 d. (dvigubas testas).
- Estrogenai: gaminami placentoje ir vaisiaus antinksčiuose. Jie sukelia fiziologinę gimdos raumenų hipertrofiją ir hiperplaziją, minkština gimdos kaklelį, veikia jungiamąjį audinį, pieno liaukas. Estriolio koncentracija nėštumo pabaigoje - 350-1900 ng/ml. Jis išsiskiria su šlapimu.
- Progesteronas: gaminamas placentoje. Šio hormono produkcija didėja nuo 9-osios iki 32-osios savaitės (10-100 kartų). Progesteronas svarbus kiaušinėlio implantacijai, mažina gimdos tonusą, skatina augti gimdą, vešėti pieno liaukas.
- Alfa fetoproteinas (AFP): glikoproteinas, gaminamas trynio maišelyje, o vėliau - vaisiaus kepenyse ir virškinimo trakte. Vaisiaus kraujyje ir vandenyse jo koncentracija didėja iki 13- osios nėštumo savaitės, vėliau mažėja. Motinos kraujyje alfa fetoproteino galima aptikti nuo 10-osios nėštumo savaitės, jo koncentracija didėja iki 32-osios nėštumo savaitės. Motinos kraujyje AFP koncentracija padidėja esant vaisiaus nervinio vamzdelio, virškinimo sistemos raidos ydų, daugiavaisiam nėštumui ir kt. Dauno liga sergančio vaisiaus kepenyse AFP sintezė sulėtėja. 14-21-ąją nėštumo savaitę gali būti atliekamas trigubas („triple“) testas: nustatoma chorioninio gonadotropino, estriolio ir alfa fetoproteino koncentracija motinos kraujyje. Biocheminių nėščiosios kraujo serumo žymenų tyrimas (dvigubas ir trigumas testai) naudojamas atrinkti nėščiąsias su padidinta rizika vaisiaus nervinio vamzdelio raidos ydoms, chromosominei patologijai, ypač Dauno ligai (jautrumas - 60-75 proc.). Joms atliekami invaziniai prenatalinės diagnostikos metodai.
Vaisiaus Judesiai
Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius 20- ąją pirmojo nėštumo savaitę, o kartotinio nėštumo - 18-ąją savaitę. Nuo 30-osios nėštumo savaitės galima aiškiai išskirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus. Vaisiaus judesiai būna įvairūs: spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Paskaičiuota, kad vaisius per vieną ciklą miega vidutiniškai apie 23 min. Vaisiaus judesiai skaičiuojami nuo 30-osios nėštumo savaitės. Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją.
Vertinimas: Vaisiaus judesių dažnis ir jų pobūdis atspindi vaisiaus būklę gimdoje. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę. Judesiai būna reti, silpni ar visai išnyksta dažniausiai dėl įvairių patologinių nėščiosios ar vaisiaus būklių, vaisiaus hipoksijos.
Vaisiaus Širdies Auskultacija
Vaisiaus širdies veikla akušeriniu stetoskopu arba rankiniu doplerio aparatu vertinama nuo 18-20 nėštumo savaitės visoms nėščiosioms.
Metodika: Moteriai gulint ant nugaros ar ant šono (kai esti v. cava sindromas), akušerinis stetoskopas glaudžiai prispaudžiamas prie nėščiosios pilvo sienelės ir klausančiojo ausies, nelaikant jo ranka. Skaičiuojamas vaisiaus širdies ritmas tarp sąrėmių, t. y. bazinis ritmas per 1 minutę. Vieta, kur geriausiai girdima širdis, pasirenkama priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje. Lyginamas vaisiaus širdies ritmas su motinos a. radialis pulsu.
Klinikinė interpretacija: Normalus bazinis vaisiaus širdies ritmas yra 110-115 širdies susitraukimų per minutę (spm).
- Tachikardija: vadinamas dažnesnis nei 150 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 10 minučių. Vaisiaus tachikardija, karščiavimas, medikamentai ir kt.
- Bradikardija: - retesnis nei 110 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 3 minutes. Bradikardija esti sunki, kai vaisiaus širdis susitraukinėja rečiau nei 100 spm. Tai rodo nepatenkinamą jo būklę gimdoje.
Nustačius vaisiaus tachikardiją, bradikardiją ar aritmiją, būtina užrašyti kardiotokogramą, įvertinti vaisiaus ir placentos kraujotaką ir kt.
Akušerinė Echoskopija
Akušerinė echoskopija atliekama vaisiaus ir akušerinės patologijos, vaisiaus raidos ydų diagnostikai. Nėra duomenų apie žalingą diagnostinio ultragarso poveikį vaisiui. Jam kontraindikacijų nėra.
Ultragarsinė patikra: Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Moksliniais įrodymais pagrįstais duomenimis, ultragarsinis tyrimas antrąjį nėštumo trimestrą yra svarbus vaisiaus anomalijoms, nėštumo trukmei nustatyti, vaisiaus biometrijai atlikti. Ultragarsinio tyrimo vertė trečiuoju nėštumo trimestru yra diskutuotina. Lietuvoje ultragarsinė nėščiųjų patikra atliekama 18-20 savaitę.
Pirmojoje nėštumo pusėje, 16-20-ąją savaitę, nustatoma:
- nėštumo lokalizacija;
- daugiavaisis nėštumas;
- nėštumo laikas;
- nėštumo raida;
- apsigimimai;
- gimdos ir kiaušidžių navikai.
Antroje nėštumo pusėje, 32-34-ąją savaitę, nustatoma:
- vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas;
- vaisiaus biometrija, svoris;
- placentos lokalizacija, storis, sandara;
- vaisiaus vandenų tūris;
- apsigimimai;
- vaisiaus augimo sutrikimai;
- kraujavimas iš gimdos.
Papildomų ultragarsinių tyrimų nėštumo laikotarpiu indikacijos:
- kraujavimas iš gimdos;
- įtariamas negimdinis nėštumas;
- gimdos dydžio ir nėštumo laiko nesutapimas;
- gimdos anomalijos;
- gimdos ir kiaušidžių dariniai;
- nėštumas ir spiralė;
- daugiavaisis nėštumas;
- įtariamas žuvęs vaisius;
- įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas;
- įtariama vaisiaus hipoksija;
- netaisyklinga vaisiaus padėtis;
- polihidramnionas;
- oligohidramnionas;
- Rh izoimunizacija;
- invazinės procedūros (choriono biopsija, amniocentezė, kordocentezė);
- nepalanki genetinė anamnezė.
Metodika: Ultragarsinis tyrimas atliekamas realaus laiko režimu:
- pro pilvo sieną - naudojant sektorinį ar linijinį 3,5 mHz ir didesnio dažnio daviklį;
- pro makštį - naudojant 6,5-7,5 mHz daviklius.
Pacientės paruošimas: Šlapimo pūslė turi būti pilna tiriant pro pilvo sieną - pirmąjį nėštumo trimestrą bei antrąjį ir trečiąjį trimestrą - vertinant gimdos kaklelį, įtariant placentos pirmavimą. Tiriant pro makštį, šlapimo pūslė turi būti tuščia.
Vertinimas:
- Echoskopija pirmuoju nėštumo trimestru:
- gemalinė pūslė (GS, angl. gestational sac): apvalios ar ovalios formos echonegatyvi struktūra; matoma nuo 4-osios nėštumo savaitės, 2 mm dydžio; sienelė 3 mm storio, ryškiai echopozityvi; didėja 1 mm per parą;
- trynio maišas: plonasienė cistinė struktūra tarp amniono ir choriono membranų; matoma nuo 4-5-osios nėštumo savaitės; dydis - 3-6 mm;
- embrionas (CRL, angl. crown-rump length): matomas nuo 5-osios nėštumo savaitės arba kai GS > 18 mm; auga 10 mm per savaitę; kai CRL > 5 mm, 6-ąją nėštumo savaitę matomas širdies plakimas (100-160 k./min.). Matuojant CRL, nėštumo laikas nustatomas 3-5 dienų tikslumu.
- Būtina įvertinti gimdą, gimdos kaklelį, kiaušides.
- Sprando raukšlės storis vertinamas 10-14-ąją nėštumo savaitę (norma < 3 mm).
- Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai:
- Atliekama vaisiaus biometrija:
- BPD (angl. diameter biparietalis) - tarpmomeninis matmuo;
- FO (angl. diameter frontooccipitalis) - pakaušio- kaktos matmuo;
- HC (angl. head circumference) - galvos apimtis;
- ABD (angl. diameter abdominalis) - pilvo matmuo;
- AC (angl. abdomen circumference) - pilvo apimtis;
- Fe (angl. femur) - šlaunikaulio ilgis.
- Remiantis vaisiaus biometrijos duomenimis, nustatomas nėštumo laikas (tiksliausiai 18-20- ąją savaitę), apskaičiuojamas vaisiaus svoris.
- Vertinama vaisiaus anatomija:
- galva - kaukolės kontūras, forma, vidurinė linija, skaidriosios pertvaros ertmė, gumburas, užpakalinė duobė;
- stuburas - sagitalinėje ir koronarinėje plokštumose;
- krūtinės ląsta;
- širdis - „keturių kamerų“ vaizdas;
- skrandžio pūslė;
- kepenys, blužnis;
- pilvo siena, virkštelės prisitvirtinimo vieta;
- inkstai;
- šlapimo pūslė;
- lyties organai;
- galūnės;
- virkštelės kraujagyslių skaičius.
- Vertinama placentos lokalizacija, storis, sandara.
- Apskaičiuojamas vaisiaus vandenų indeksas, AFI amniotic fluid index, - vaisiaus vandenų „kišenių“, matuojamų centimetrais keturiose nėščiosios pilvo kvadrantuose, suma (norma - 8-20 cm). Vaisiaus vandenų tūris, AFV amniotic fluid volume, - vertinamas matuojant vertikaliai giliausią vandenų „kišenę“ (norma - 2-8 cm).
- Taip pat vertinama gimdos ir kiaušidžių struktūra, jų dariniai. Kai yra rizikos veiksnių, matuojamas gimdos kaklelio ilgis, vidinių gimdos kaklelio žiočių išsiplėtimas.
- Atliekama vaisiaus biometrija:
Kardiotokografija
Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. Dabar KTG yra plačiausiai naudojamas vaisiaus būklės tyrimo būdas.
Indikacijos kardiotokografijai nėštumo laikotarpiu:
- įtariama vaisiaus hipoksija;
- sulėtėjęs vaisiaus augimas;
- pernešiojimas;
- hipertenzinės nėščiųjų būklės;
- gresiantis priešlaikinis gimdymas;
- vaisiaus vandenų patologija;
- daugiavaisis nėštumas;
- diabetas;
- Rh izoimunizacija.
Indikacijos KTG gimdymo metu: vaisiaus būklei stebėti ir vertinti. KTG gali būti registruojama nuo 26-28-osios savaitės, tačiau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios nėštumo savaitės.
Metodika: Netiesioginė (išorinė) KTG registruojama ant šono gulinčiai nėščiajai, uždėjus kardiotokografo daviklius, registruojančius vaisiaus širdies ritmą ir gimdos susitraukimus. Vertinami vaisiaus širdies ritmo kitimai, susiję su gimdos susitraukimais. Jei nėra gimdos susitraukimų, tiriama 10-30 min., kol sulaukiama ne mažiau kaip 2 vaisiaus judesių. Vertinami vaisiaus širdies ritmo kitimai, susiję su vaisiaus judesiais. Tai nestresinis testas (žr. NST).
Klinikinė interpretacija: Pagrindiniai KTG elementai:
- bazinis dažnis: - tai vyraujantis momentinis dažnis (norma - 110-150 k./min.):
- tachikardija: - vaisiaus širdies ritmas dažnesnis kaip 150 k./min., ryški tachikardija - > 170 k./min. Ją sąlygoja prasidėjusi vaisiaus hipoksija, chorioamnionitas, motinos karščiavimas, vaistų (beta mimetikų) poveikis;
- bradikardija: - vaisiaus širdies ritmas mažesnis kaip 100 k./min., trunkantis ilgiau kaip 3 min. Kai ritmas < 100 k./min., gali būti vaisiaus hipoksijos požymis, ypač kai sumažėjęs variabiliškumas;
- vaisiaus širdies ritmo variabiliškumas: - tai momentinis širdies ritmo kitimas, apibūdinamas amplitude (10-25 k./min.) ir svyravimų dažniu (norma - 6-15 k./min.). Sumažėję svyravimų amplitudė ir svyravimų dažnis yra blogas prognozinis vaisiaus būklės požymis, rodantis progresuojančią hipoksiją;
- laikinieji širdies ritmo kitimai:
- akceleracija (padažnėjęs širdies ritmas),
- deceleracija (sulėtėjęs širdies ritmas).Jie atsiranda veikiant dirgikliams - vaisiaus judesiams ar gimdos susitraukimams. Jei vaisiaus širdis reaguoja į dirgiklius akceleracija, tai jo būklė gera. Deceleracija dažniausiai yra sutrikusios virkštelės (variabili deceleracija) ar placentos (vėlyvoji deceleracija) kraujotakos ir vaisiaus hipoksijos požymis. Ankstyvoji deceleracija būna dėl vaisiaus galvutės suspaudimo sąrėmių metu. Pasibaigus sąrėmiui, širdies ritmas normalizuojasi.
Nestresinis testas (NST):
- Reaktyvi KTG: dvi ir daugiau akceleracijų per 20 min., amplitudė - 15 k./min., 15 sek. Trukmės po vaisiaus judesių. Kartojama pagal indikacijas.
- Nereaktyvi KTG: motorinių vaisiaus judesių yra mažiau kaip 2 per 20 min., nėra akceleracijų. Kai yra nereaktyvi ar abejotina KTG, kreivės registruojamos iki 30-40 min. Atliekamas stimuliavimo testas (pvz., Hono mėginys - vaisiaus sujudinimo testas). Nesikeičiant kreivei, registruojama kartotinai po 2 val., atliekama doplerometrija, vertinamas biofizinis vaisiaus profilis. Kai yra patologinė KTG, žali vaisiaus vandenys- nėštumas užbaigiamas pagal akušerinę situaciją.
Amniocentezė
Amniocentezė - vandenmaišio punktavimas pro nėščiosios pilvo sieną kontroliuojant ultragarsu. Komplikacijų rizika: 0,5-1,0 proc. Procedūra gali būti atliekama ambulatoriškai.
Indikacijos:
- Rh izoimunizacija;
- vaisiaus plaučių brandumui vertinti;
- polihidramnionas;
- vaisiaus kariotipui nustatyti;
- įtariama intrauterinė infekcija;
- įtariamos vaisiaus medžiagų apykaitos ligos.
Kontraindikacijos:
- reguliari gimdymo veikla;
- infekcinės pilvo organų ligos.
Metodika: Amniocentezė atliekama nuo 14- 16-osios nėštumo savaitės stacionare ar ambulatoriškai. Tiriant ultragarsu, parenkama punkcijos vieta ir 20-22 G storio bei 9-15 cm ilgio adata su mandrenu įkišama į amniono ertmę nepažeidžiant placentos ir vaisiaus. Vietinė anestezija dažniausiai netaikoma. Tirti imama 15-30 ml vaisiaus vandenų. Diagnostinė amniocentezė kartojama po 7-14 dienų atsižvelgiant į indikacijas. Kai yra polihidramnionas, atliekama gydomoji amniocentezė. Su švirkštu ištraukiama vidutiniškai 500-1000 ml vaisiaus vandenų. Procedūra gali būti kartojama kas 1-3 dienas. Rh(-) nėščiosioms po amniocentezės skiriama anti-D imunoglobulino.
Darbų Sąrašas 22 Nėštumo Savaitę
- Pasisverkite ir kiekvienos savaitės svorį užsirašykite, kad galėtumėte stebėti prieaugį.
- Jeigu fotografuojatės kas savaitę, metas šešioliktai pilvelio nuotraukėlei.
- Vartokite geležies turinčių maisto produktų: špinatai, petražolės, dilgėlės, rukola, kopūstai, grikiai, lęšiai, pupelės, burokėliai, jautiena, aviena, džiovinti vaisiai, kepenėlės ir kt.
- Ar juda vestuvinis žiedas? Daugeliui moterų patinsta rankų pirštai, tad vėliau jos nebegali nusiimti vestuvinio žiedo.