Įvadas
Vytautas Juozapaitis - žymus Lietuvos operos dainininkas (baritonas), solistas, pedagogas ir visuomenės veikėjas. Jo talentas ir atsidavimas menui pelnė jam ne tik daugybę apdovanojimų, bet ir publikos meilę Lietuvoje bei užsienyje. Šiame straipsnyje apžvelgiama V. Juozapaičio biografija, kūrybinis kelias, pedagoginė veikla ir indėlis į Lietuvos kultūrą.
Biografija
Gimimas ir studijos
Vytautas Juozapaitis gimė 1963 m. gruodžio 14 d. Radviliškyje, pedagogų šeimoje. Jo tėvai buvo rusų kalbos ir matematikos mokytojai. V. Juozapaičio giminėje yra ir itališkų šaknų - senelis iš mamos pusės buvo italas.
Mokydamasis vidurinėje mokykloje, V. Juozapaitis penkerius metus grojo būgnais mokyklos ansamblyje kaip perkusininkas. Vėliau pradėjo lankyti vokalo būrelį Mokytojų namuose. Būrelio vadovai paskatino jį studijuoti dainavimą. 1980 m. jis tapo „Dainų dainelės“ laureatu. 1981 m. baigė Radviliškio Gražinos vidurinę mokyklą.
1989 m. V. Juozapaitis baigė vokalo studijas Lietuvos muzikos akademijoje (tada - Lietuvos valstybinė konservatorija) prof. V. Prudnikovo klasėje.
Karjeros pradžia
1989 m. V. Juozapaitis debiutavo Kauno muzikiniame teatre Fredžio vaidmeniu F. Loewe operetėje „Mano puikioji ledi“ (My Fair Lady). 1990 m. debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) Volframo vaidmeniu R. Wagnerio operoje „Tanhoizeris“ (Tannhäuser).
Taip pat skaitykite: Bako biografija ir politinė veikla
1992 m. vykusiame Lietuvos vokalistų konkurse V. Juozapaitis pelnė I vietą. 1993 m. jam itin įsimintini - jis tapo Tarptautinio Luciano Pavarotti vokalistų konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomantu. Tais pačiais metais V. Juozapaitis stažavo Niujorke pas Marleną Malas (JAV) bei pas suomių baritoną Tomą Krause. 1992-1993 m. stažavo Europos operinio ir vokalinio meno centre Belgijoje.
Dar solinės karjeros pradžioje V. Juozapaitis paruošė vaidmenis (Don Žuanas, Eskamilijas ir Don Alvaras) Gento operoje (Belgija) ir Prahos nacionalinėje operoje (su šiuo teatru dainavo Don Žuaną Japonijoje).
Solisto karjera
Nuo 1990 m. V. Juozapaitis - LNOBT solistas, nuo 1996 m. - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Solinio dainavimo katedros docentas, o nuo 2010 m. - profesorius, nuo 2006 m. - dar ir Vilniaus kolegijos Menų fakulteto docentas. 1999-2001 m. buvo LNOBT direktorius.
V. Juozapaitis dainuoja beveik visuose pastarųjų metų LNOBT spektakliuose. Jo repertuare daugiau kaip dvidešimt vaidmenų, tarp jų - Enrikas (G. Donizetti „Liučija di Lamermur“), Baronas ir Žermonas (G. Verdi „La traviata“), Skarpija (G. Puccini „Toska“), Amonasras (G. Verdi „Aida“), Don Karlas ir Markizas Poza (G. Verdi „Don Karlas“), Rigoletas (G. Verdi „Rigoletto“). Vienas įsimintinų pastarojo meto V. Juozapaičio darbų - Guglielmo vaidmuo W. A. Mozarto operoje „Cosi fan tutte“, kuri, kaip tarptautinis projektas, buvo pastatyta specialiai „Vilniaus festivaliui '98“. Už šį vaidmenį atlikėjas 1999 m.
V. Juozapaitis dalyvavo festivaliuose Šlėzvige-Holšteine, Savonlinoje, oratorijų festivalyje Vroclave, Zalcburge, „Nauji ir seni keliai į Indiją“ Ispanijoje ir kitur. Dainininko biografiją puošia pasirodymai su puikiais dirigentais, tarp kurių - M. Rostropovičius, E. Mulleris, O. Dohnányj, P. Steinbergas, S. Sondeckis, J. Domarkas, J. Aleksa, V. Viržonis, G. Rinkevičius, L. Balčiūnas, I. Resnis, D. Agler, O. Getzy, J.
Taip pat skaitykite: Apie Vytautą Mackonį plačiau
V. Juozapaitis įvairiose scenose sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų, dainavo šimtus koncertų, dėsto dainavimą Lietuvos muzikos akademijoje, veda muzikines televizijos laidas.
Kamerinis repertuaras
V. Juozapaičio repertuarą svariai papildo ir visas pluoštas baritono partijų oratoriniuose veikaluose, tarp jų - C. Orffo „Carmina Burana“, J. Brahmso „Vokiškasis requiem“ (Ein Deutches Requiem), B. Britteno „Karo requiem“ (War requiem), F. Schuberto „Stabat Mater“, S. Gubaidulinos „Malda Akvariaus erai“ (Era di Aguarius). Pastarąjį kūrinį 1992 m.
Dainininkas koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų - gastroliavo Austrijoje, Olandijoje, Belgijoje, Čekijoje, Indijoje, Nepale, Japonijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, JAV, Ispanijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Kanadoje. Solistas bendradarbiavo su garsiais užsienio bei lietuvių dirigentais: Mstislavu Rostropovičium, Eduardo Muller, Davidu Agler, Pinchas Steinberg, Ch.
Vis dėlto toli gražu ne kiekvienas įžymus operos solistas gali didžiuotis turįs tokį sudėtingą ir intelektualų kamerinį repertuarą.
Įvertinimas ir apdovanojimai
Už pastarųjų penkerių metų vaidmenis (Don Žuano, Rigoleto, Grafo Šemetos, Žygimanto Augusto, Renato, Žilvino) ir lietuviškos muzikos sklaidą 2003 m. operos solistas Vytautas Juozapaitis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Taip pat skaitykite: Šerėno kelias į satyrą
2007 m. suteiktas Radviliškio Garbės piliečio vardas. 2009 m. vėl pripažintas Metų operos solistu.
Įspūdingi ir pastarųjų metų apdovanojimai: „Kristoforas“, Lietuvos kultūros ministerijos premija, „Operos švyturys“, metų operos solistas, Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžius. Kaip teatro artistas bei dainininkas, Vytautas Juozapaitis yra gavęs beveik visus įmanomus Lietuvos scenos apdovanojimus, taip pat yra tarptautinio Luciano Pavarotti vokalistų konkurso (kurio pagrindinis vertintojas buvo L. Pavarotti) diplomantas. Naujausias apdovanojimas - už Žermono (operoje „Traviata“) ir Arnoldo (operoje „Lietuviai“) vaidmenis 2009 m.
Politinė veikla
2012 m. spalio 14 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose V. Juozapaitis kandidatavo kartu su TS-LKD partija Radviliškio vienmandatėje rinkimų apygardoje ir po pirmojo rinkimų rato pateko į Seimą pagal konservatorių partijos sąrašo 9-ąjį numerį. Laimėjo 2016 m.
Pedagoginė veikla
V. Juozapaitis yra ne tik solistas, bet ir aktyvus pedagogas. Nuo 1996 m. jis dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o nuo 2006 m. - ir Vilniaus kolegijoje. Jo studentai sėkmingai dalyvauja konkursuose ir koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje.
Kiti projektai
2005 m. V. Juozapaitis įkūrė „Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centrą“ ir yra jo vadovas. Keletą metų buvo Tėvynės liaudies partijos nariu, tačiau 2001 m. 2008 m. kartu su prof. V. Prudnikovu, LTV muzikos laidų prodiuseriu J. Vilimu bei Lietuvos radijo ir televizijos vadovu A. V. Juozapaitis buvo pirmasis lietuvių operos solistas, pakviestas dalyvauti viename prestižiškiausių pasaulio muzikinių forumų - Pekino tarptautiniame muzikos festivalyje. 2008 m. 2009 m.
V. Juozapaitis taip pat veda muzikines televizijos laidas, yra muzikinių televizijos laidų vertinimo komisijų pirmininkas bei žiuri narys.
Kūrybinis portretas
Vaidmenys operose
V. Juozapaitis sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų įvairiose operose. Jo balsas ir aktorinis talentas leidžia jam įtikinamai įkūnyti įvairius personažus - nuo komiškų iki dramatiškų.
V. Juozapaitis yra ypač vertinamas už Don Žuano vaidmenį. Stebėdamas Vytauto Juozapaičio kuriamą Don Žuaną gali pamanyti, jog šis charakteris tiesiog yra jo savastis, tačiau su ta pačia įtaiga jis kuria visus personažus, kuriuos yra tekę matyti - ar tai būtų grafas Šemeta B. Kutavičiaus "Lokyje", ar Enrikas G. Donizetti "Liučijoje di Lamermur", ar Paganinis F. Lehįro operetėje "Paganinis"…
Nuo pat įžengimo į sceną po pasikėsinimo suvedžioti Vytas Juozapaitis buvo įtikinamai įspūdingas ir kaip gundytojas, ir kaip pavojų keliantis Don Žuanas - veržlus, išdidus, sąmojingas, turintis stiprų, žėrintį balsą. Vytauto Juozapaičio Don Žuanas - tiesiog nuostabus. Lieknas, guvus, seksualus lyg Zorro, jis tartum primena senamadį kino dievaitį, bet kartu it koks Johnny Deppas nėra atitrūkęs nuo tikrovės. Jo balsas patrauklus, lankstus ir stiprus, o gundydamas Cerliną jis pats yra švelnus lyg šilkas. Sudėtingoji Don Žuano partija, atrodo, nekėlė jokių sunkumų nuostabiam dramatiniam Juozapaičio balsui.
Taip pat V. Juozapaitis yra pripažintas kaip Rigoletas. Vytautui Juozapaičiui tai jau antrasis Rigoletas šiais metais (pirmasis - Klaipėdos muzikinio teatro festivalyje “Muzikinis rugpjūtis pajūryje”). “Tai labai sunkus, daug jėgų reikalaujantis vaidmuo, ne vien sudėtinga vokalinė partija; labiausiai išvargina, tiesiog išsunkia vidinis Rigoleto dramatizmas”, - pasakojo solistas. Vargu ar rasime operinėje literatūroje kitą tokį vaidmenį, tokį herojų, kurio charakteris, veiksmai, poelgiai, būsenos kūrinyje taip keistųsi; tokią asmenybę, kurioje būtų susipynę kardinaliai priešingi jausmai. Atrodo, kad V. Juozapaičiui nebėra viršūnių, kurių negalėtų pasiekti. Visa jo vokalinė interpretacija, balso jėga, šiluma, ištvermė, beribė emocijų amplitudė, aktorinė raiška pribloškia žiūrovą, o operos finale (“Tas balsas!.. Tai tik nakties iliuzija!..”) priverčia tiesiog fiziškai išgyventi į būties bedugnę krintančio Rigoleto katastrofą.
Padoraus ir sąžiningo konsulo paveikslą sukūrė Vytautas Juozapaitis. Jo Šarplesas viską pastebi, supranta ir jautriai reaguoja, be to, jis dar ir elegantiškas džentelmenas. Solistas savo partijai suteikė daug turtingų spalvų ir niuansų, jo replikos ir rečitatyvai buvo nuosekliai įprasminti.
Specialiai V. Juozapaičiui sukurti vaidmenys naujausiose lietuvių kompozitorių operose - Grafas Šemeta ir Mindaugas B. Kutavičiaus „Lokyje“ ir „Ugnyje ir tikėjime“ (Suomijoje UNDINE leidybos firma išleido operos „Lokys“ 2 CD albumą, operos įrašas su didžiausiu pasisekimu buvo transliuotas Euroradijo bangomis daugelyje Europos šalių, išskirtinių atsiliepimų sulaukė V. Juozapaičio sukurtas vaidmuo), Žygimantas Augustas G. Kuprevičiaus „Karalienėje Bonoje“, Žilvinas A.
Kamerinė muzika
V. Juozapaitis taip pat yra puikus kamerinės muzikos atlikėjas. Jo repertuare - įvairių epochų ir stilių kūriniai.
Žmogiškai tikri atrodė ir atlikėjai. Su K. Pendereckio Trimis dainomis į sceną jie įnešė ir vienintelę tokios muzikos sąlygą - subtiliai „ištarti“ tai, ką ištarė kompozitoriai ir poetai, suteikę atlikėjams teisę atverti ir savo sielos gelmes. Išgirdau kitokį V. Juozapaitį. Tokio nepamatysi jokiame operos spektaklyje ar televizijos šou - be Figaro bravūros ar Ūdrio mosto. Jis dainavo itin susikaupęs, įsijautęs, bet gana objektyviai perteikdamas romantiškąją nelaimingos meilės esė. Kažkada Stanislavskis yra pasakęs: „Kad dainuotum arijas, reikia būti aktoriumi-dainininku. Kad dainuotum kamerinį repertuarą, reikia būti režisieriumi-dainininku.“ Galbūt keleto mažyčių „režisūrinių“ štrichų ir pritrūko: įvairesnės raiškos, balso tembro atspalvių kaitos. Nors dainų tematika panaši, greta poezijos jose slypi skirtinga istorija ir emocinis užtaisas. Pavyzdžiui, G. Mahlerio „Keliaujančio pameistrio dainos“ alsuoja aistra, vokiečių lyrinės dainos sodrumu, jų kūryba buvo įkvėpta dramatiško kompozitoriaus meilės romano su sopranu Johana Richter. Tuo tarpu M. Ravelio „Trys Don Kichoto dainos Dulsinėjai“ dvelkia paslėptu liūdesiu, neišvengiamybės gaida, kadangi buvo rašomos kompozitoriui vos atsigavus po autokatastrofos ir tebekovojant su jos padariniais. Tai paskutinis M. Ravelio užbaigtas kūrinys, kuriame su nostalgija dar kartą sugrįžtama prie jam artimos ispaniškos temos.
Vytautas Juozapaitis (g. 1936 m.): Kompozitorius ir choro dirigentas
Svarbu paminėti, kad Lietuvoje yra ir kitas Vytautas Juozapaitis - kompozitorius ir choro dirigentas, gimęs 1936 m. Šis Vytautas Juozapaitis baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - Muzikos akademija) du kartus: 1962 metais prof. Juozo Barausko chorinio dirigavimo klasę, 1969 metais prof.
Vytautas Juozapaitis kurį laiką dėstytojavo Šiaulių pedagoginiame institute, dirbo Lietuvos radijo ir televizijos komiteto muzikos redaktoriumi, vėliau - garso režisieriumi. Svarbi kompozitoriaus veiklos sfera - vadovavimas liaudiškos muzikos ansambliams. Vytautas Juozapaitis - „Armonikos“ ansamblio įkūrėjas ir vadovas (1969-1978), taip pat „Laduto“ ansamblio įkūrėjas bei vadovas (1987-1992). Jis rūpinosi ansamblių koncertinės veiklos organizavimu (su jais aplankyta daug Lietuvos vietovių, koncertuota Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje), taip pat dalyvavo juose kaip atlikėjas. Vytautas Juozapaitis nuolat grįžta ir prie pirmosios savo specialybės - dirigavimo. Už įvairius kūrinius kompozitorius apdovanotas Juozo Naujalio, dviem Jono Švedo, trim Stasio Šimkaus diplomais.
Vytauto Juozapaičio kūryboje galima išskirti dvi skirtingas kryptis. Pirmoji - tai tradicinė profesionaliems atlikėjams skirta kūryba (sonatos, kvartetai, simfonijos ir kt.). Antroji kryptis - mėgėjams skirta muzika (dainos, liaudies dainų harmonizacijos, šokiai, instrumentinė muzika liaudies ansambliams ir kt.).
Vytautas Juozapáitis gimė 1936 12 03 Pykuoliuose (Šiaulių vlsč.) ir mirė 2025 04 07 Vilniuje. Jis buvo lietuvių kompozitorius, J. Juozapaičio brolis. Be dirigavimo ir kompozicijos studijų, jis taip pat mokėsi pas J. Juzeliūną kompozicijos.
Jis sukūrė operą „Čičinskas“ (1992), oratorijas „Žemė. Žmogus. Tėvynė“ (1980) ir „Tu, ąžuole, tu, vėtralauži“ (1985), kantatą „Odė Tėvynei ir taikai“ (1981), vokalinę choreografinę siuitą „Odė darbui“ (1946), 5 simfonijas, Lietuviškus šokius simfoniniam orkestrui (1977), 2 koncertus styginių orkestrui (1982, 1994), koncertą fleitai, obojui, violončelei ir klavesinui (1982), 8 styginių kvartetus, sonatų, 12 preliudų ir fugų fortepijonui (1983), vokalinių ciklų, tarp jų - „Gyvulėlių skraidymas“ (1968), „Nuostabus dalykas - gyvent!“. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų, A. Baranausko giesmių ir dainų chorui su akompanimentais (1995 išleista rinktinė Artojų giesmės šventos).
tags: #vytautas #juozapaitis #gimimo