Biografijos žanras, pasakojantis apie žmogaus gyvenimo istoriją, yra vienas seniausių literatūros žanrų. Šiame straipsnyje apžvelgsime žymių mokslininkų biografijas, atskleisdami jų gyvenimo kelią, pasiekimus ir įtaką visuomenei. Biografijos ne tik atspindi istorinius įvykius, bet ir įkvepia naujus atradimus bei parodo, kaip įvairūs sprendimai gali lemti reikšmingą indėlį į visuomenę.
Biografijos žanro raida
Biografijos ištakos siekia Antikos laikus, o Viduramžiais jos paplito kaip šventųjų gyvenimo aprašymai. Šviečiamajame amžiuje biografijos tapo enciklopedijų dalimi, o XIX amžiuje pradėtos leisti atskirų įžymių žmonių biografijos. XX amžiuje biografijos žanras išpopuliarėjo, sujungus faktografiją su psichologiniu traktavimu. Lietuvoje biografijos žanras pradėjo formuotis XIV-XVI amžiaus metraščiuose, o pirmosios mokslinės biografijos parašytos XIX amžiuje lenkų kalba.
Biografijos Lietuvoje
Pirmasis biografijų rinkinys lietuvių kalba - M. Valančiaus „Živatai šventųjų“ (1858-1868). Lietuviškos lietuvių veikėjų biografijos pradėtos skelbti tautinio atgimimo spaudai. J. Šliūpo knygoje „Lietuviškieji raštai ir raštininkai“ (1890) pateikta lietuvių rašytojų biografijų. Nepriklausomoje Lietuvoje dokumentinių biografijų parašė A. Jakštas, A. Merkelis ir kiti. Sovietinės okupacijos metais daugiausia buvo rašomos propagandinės biografijos, tačiau išleista ir objektyvių, dokumentiniais faktais pagrįstų biografijų. Atkūrus nepriklausomybę, parašyta daugiau biografijų apie Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjus.
Populiariosios biografijos
Populiariosiose biografijose faktografija derinama su išgalvota fabula, meninės prozos priemonėmis. J. Būtėnas panaudojo laiškų, atsiminimų, pokalbių su amžininkais medžiagą. V. Kuzmicko rašytoms biografijoms būdinga intriga. Emocingumu, psichologiniais bruožais pasižymi A. Sprindžio monografijos, R. Šaltenio kūriniai. Prie grožinių kūrinių priartėja T. Sakalausko knyga „Regėjimų naktis“ (apie V. Mačernį).
Įkvepiančios žymių žmonių biografijos vaikams
Serija „Little People, BIG DREAMS“ supažindina vaikus su žymių žmonių biografijomis įdomiai, suprantamai, neapkraunant per dideliu kiekiu informacijos. Kiekviena biografija prasideda nuo herojaus vaikystės, taip dar labiau įtraukdama mažuosius smalsuolius. Šios serijos knygelės pasakoja apie:
Taip pat skaitykite: Lietuvos istorija: birželio mėnesio apžvalga
- Frida Kahlo: Paauglystėje patyrusi autobuso avariją, Frida ėmė piešti ir tapo žymia menininke.
- Marie Curie: Negalėjusi studijuoti dėl to, kad buvo moteris, Marija Kiuri tapo mokslininke, kurios pasiekimai buvo pagerbti visame pasaulyje.
- Neilas Armstrongas: Dar nemokėdamas vairuoti, Neilas išmoko pilotuoti lėktuvą ir tapo astronautu.
- Stephenas Hawkingas: Mėgęs stebėti žvaigždėtą dangų, Stivenas tapo žymiu mokslininku.
- Albertas Einsteinas: Nors mažasis Albertas ilgai nepratarė nė žodžio, jo galvoje kirbėjo daugybė idėjų. Berniukas nepritapo mokykloje, bet ypač domėjosi fizika ir matematika. Savo pirmąjį mokslinį darbą jis publikavo dar būdamas paauglys! Albertas gyvenimą paskyrė ryšiui tarp visatos ir laiko tirti bei padėjo pamatus daugybei XX amžiaus išradimų, technologijų.
- David Attenborough: Dar būdamas mažas, Deividas tapo aistringu augalų ir fosilijų kolekcionieriumi. Didžiulis susidomėjimas viskuo, kas gyva, paskatino mokytis, o meilė žmonėms - kurti televizijos laidas.
- Coco Chanel: Po mamos mirties mažoji Gabrielė pateko į našlaičių namus, kuriems vadovavo griežtos vienuolės. Būtent čia ji išmoko siūti.
- Amelia Erhart: Kai Amelija Erhart buvo maža, ji dažnai žaisdavo išskleisdama rankas lyg sparnais, svajodama apie skrydžius.
- Ana Frank: Ana Frank gimė mylinčioje šeimoje Vokietijoje. Deja, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, šeima turėjo slėptis nuo nacių.
- Leo Messi: Mažasis Leo užaugo žaisdamas futbolą Rozarijo gatvėse Argentinoje. Savo mylimos senelės padrąsintas, jis siekė savo svajonės tapti profesionaliu futbolininku.
- Luisas Hamiltonas: Dar būdamas vaikas, Luisas dienų dienas leisdavo kartu su tėčiu žiūrėdamas „Formulės-1“ lenktynes.
- Diana: Nuo pat vaikystės Diana išsiskyrė iš kitų savo švelnumu ir noru padėti - net gyvūnams.
- Stivas Džobsas: Dar ankstyvoje paauglystėje Stivas susižavėjo nuostabiu prietaisu - kompiuteriu.
Visų šios kritikų išliaupsintos serijos knygelių pabaigoje rasite ir biografijos laiko juostą su realiomis nuotraukomis bei faktais.
Algirdas Julius Greimas: semiotikos mokslininkas
Algirdas Julius Greimas (1917-1992) - garsus kalbininkas, vienas iš semiotikos mokslo kūrėjų, lietuvių mitologijos tyrinėtojas, lingvistas, eseistas. 2017 metais minėtos jo 100-osios gimimo metinės.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
Julius Greimas, Algirdo Juliaus Greimo tėvas, gimė 1882 metais rugsėjo 2 dieną Šilavoto kaime, Liudvinavo parapijoje, Kalvarijos valsčiuje, Suvalkų gubernijoje. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją, jis mokytojavo Lenkijoje, Kupiškio krašte, Juodpėnuose, Kunigiškiuose. 1910 metais Julius Greimas susituokė su Konstancija Viktorija Mickevičiūte. 1917 metų kovo 9 dieną Tuloje gimė Algirdas Julius Greimas.
Gyvenimas Lietuvoje
1918 metais Greimų šeima grįžo į Lietuvą. Julius Greimas mokytojavo Kunigiškių pradžios mokykloje, vėliau Kupiškio pradžios mokykloje ir vidurinėje mokykloje. Algirdas Julius Greimas lankė pradžios mokyklą Kupiškyje, o vėliau mokėsi Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje ir Marijampolės Rygiškių Jono valstybinėje gimnazijoje. 1934-1936 metais studijavo teisę Kaune Vytauto Didžiojo universitete.
Studijos ir mokslinė veikla
1936 metais A. J. Greimas išvyko į Grenoblį (Prancūzija), kur studijavo prancūzų kalbą, dialektologiją, viduramžių istoriją. 1939 metais grįžo į Lietuvą ir atliko karinę tarnybą. Kurį laiką mokytojavo Šiauliuose, dirbo Valstybinės leidyklos redaktoriumi. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. 1949 metais Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Juliaus Greimo likimas
Būdamas Prienų burmistru, 1941 m. birželio 14 d. Julius Greimas kartu su žmona Konstancija buvo ištremtas į Sibirą. Julius Greimas mirė Rešiotų lageryje 1942 metų sausio 23 dieną. Konstancija Greimienė iš tremties pabėgo, bet buvo suimta ir vėl ištremta. Po Stalino mirties ji buvo paleista namo ir sugrįžo į Lietuvą, tačiau 1956-aisiais mirė.
Atminimo įamžinimas
Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje įamžintas Juliaus Greimo ir Algirdo Juliaus Greimo atminimas. Muziejuje eksponuojamas originalus Algirdo Juliaus Greimo laiškas. 2009 metais Kunigiškiuose buvo atidengta atminimo lenta, įamžinusi buvusius Kunigiškių pradžios mokyklos mokytojus ir mokinius.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
tags: #zymiu #mokslininku #gimimo #datos