Vaiko kalbos raida yra sudėtingas ir nuoseklus procesas, prasidedantis dar prieš gimstant ir tęsiasi visą vaikystę. Tėvams labai svarbu suprasti šio proceso etapus ir žinoti, kaip tinkamai skatinti vaiko kalbos vystymąsi. Straipsnyje aptarsime kalbos raidos etapus nuo gimimo iki vienerių metų, taip pat patarimus, kaip tėvai gali padėti savo vaikui sėkmingai įveikti šį svarbų etapą.
Kalbos raidos etapai
Kūdikio kalbos raida vyksta keliais etapais. Kiekvienas etapas yra svarbus tolimesniam kalbos vystymuisi.
Prenatalinis laikotarpis
Dar būdamas įsčiose, vaisius pradeda reaguoti į garsus. Jau 4-5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garsinius dirgiklius, o 7-tą mėnesį įsimena motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Tai rodo, kad kalbos raida prasideda dar prieš gimstant.
0-3 mėnesiai: pirmieji garsai ir reakcijos
Vaiko gebėjimas bendrauti nuo gimimo iki 3 mėn. sparčiai keičiasi. Pirmasis garsinės kalbos etapas prasideda riksmu (verkimu). Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. Vaikai pastebi, kad suaugusieji reaguoja į verksmą ir „mokosi“ įvairių intonacijų. Pirmojo mėnesio pabaigoje pagal verkimo pobūdį galima atspėti jo priežastį (pavyzdžiui, vaikas alkanas, šlapias ar nori bendrauti). Vaikutis pradeda tarti garsus esant maloniai situacijai. 1 mėn. mažylis, išgirdęs balsą, nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį. 2 mėn. - atkreipia dėmesį į triukšmą skleidžiantį daiktą, adekvačiai šypsosi. Sulaukęs 3 mėn. Naujagimio garsinė saviraiška apsiriboja verkimu ir neapibrėžtais garsais. 2 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas. Trijų mėnesių kūdikis jau sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi. Trijų mėnesių kūdikis jau turėtų pradėti „guguoti“. Jei jis to dar nedaro, nereikėtų nieko laukti ir pasisakyti apie tai šeimos gydytojui. Gal nukreiptų į ankstyvosios raidos centrą, gal reikėtų tik konsultacijos, kaip kalbinti vaiką, kaip žiūrėti į akis, kaip išlaikyti kontaktą.
4-6 mėnesiai: gugavimas ir čiauškėjimas
Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau - tarti įvairius garsų junginius. Keturių mėnesių kūdikis moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Sulaukęs 4 mėn. kūdikis gali nepertraukiamai „aguoti“ apie 15 min. Pradeda mėgdžioti savo ir kitų tariamus garsus (gebėjimas pamėgdžioti ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą). Šis kalbos vystymosi etapas vadinamas čiauškėjimu. Nuo 6 mėn. reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi. Pirmiausiai vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus. Svarbu paminėti, kad iki 6 mėn. visų tautybių vaikai „kalba“ vienodai. Įdomu, kad iki šeštojo mėnesio įvairių tautybių vaikai čiauška vienodai.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
7-9 mėnesiai: garsų įvairovė ir supratimas
Septintą mėnesį mažylis pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „kū-kū“. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus jų nematydamas. Pradeda bendrauti gestais: mojuoja atsisveikindamas, kelia rankytes norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Sulaukęs 8 mėn. Akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje. 9 mėn. vaikas gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Mažylis pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą. Čiauškėjimas vis įvairesnis, besikeičiantis nuo tylaus niurnėjimo iki riksmo. Tardamas garsus išreiškia pasitenkinimą. 7-9 mėn. vaikutis taria ypač daug įvairių garsų. Tai lemia anatominiai pakitimai (pirmieji dantukai), kūno padėties pasikeitimas (sėdėjimas), sudėtingesni kalbos organų judesiai (ne tik čiulpia, ryja, bet ir kramto).
10-12 mėnesiai: pirmieji žodžiai ir supratimas
Sulaukęs 10 mėn. vaikutis atlieka paprastus nurodymus („imk“, „duok“), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus, už kuriuos yra giriamas. 11-12 mėn. pastebimai keičiasi vaiko gebėjimas suprasti aplinkinių kalbą. Vaikutis žino daugelį aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimų. Nuo 10 mėn. nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius. Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais. Metukų vaikas jau turėtų ištarti „mama“ arba „tėtė“. 12 mėn. Taigi baigiant pirmuosius metus kūdikio tariami garsai ir žodžiai tampa bendravimo priemone.
Kaip skatinti kalbos raidą
Yra daug būdų, kaip tėvai gali padėti savo vaikui lavinti kalbą.
- Kalbėkite su kūdikiu nuo pat gimimo. Net jei kūdikis dar nesupranta žodžių, jis girdi jūsų balsą ir mokosi iš jo.
- Naudokite įvairias intonacijas ir išraiškas. Tai padeda kūdikiui atkreipti dėmesį ir suprasti emocijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu.
- Įvardinkite aplinkos daiktus ir veiksmus. Tai padeda kūdikiui susieti žodžius su objektais ir veiksmais. Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus.
- Skaitykite knygas kūdikiui. Tai plečia jo žodyną ir skatina domėjimąsi kalba.
- Žaiskite su kūdikiu ir kalbėkite apie tai, ką darote. Vaikas lavėja ir bręsta žaisdamas. 0 -6 mėn. vystosi rega, klausa, lytėjimas. Svarbiausia, kad vaikas girdėtų aplinkinių kalbą ir gautų pakankamai kinestetinių pojūčių, jaustų įvairių faktūrų medžiagos prisilietimą. Iki 3 mėn. vaikas iš visų aplinkoje esamų daiktų geriausiai fiksuoja žmogaus veidą. Jam įdomu stebėti besikeičiančią veido išraišką, todėl su vaikučiu reikėtų žaisti jį kalbinant, juokinant, čiūčiuojant. Pirmasis žaislas galėtų būti plastikinis žiedas (apie 3 mėn.). Iš pradžių vaiko rankos judesiai yra nekoordinuoti, jis tik manipuliuoja žaisliuku, vėliau mokosi jį perimti iš vienos rankos į kitą. Kitas naudingas žaislas - veidrodis. 6-12 mėn. įvyksta daug pasikeitimų kūdikio gyvenime: jie išmoksta sėdėti, ropoti, pradeda valgyti įvairesnį maistą. Lavėjanti koordinacija, motorinis aktyvumas, leidžia atlikti sudėtingesnius judesius ir žaisti įvairesnius žaidimus. Nuo 6 mėn. galima duoti barškučius, „piramides“. Kai vaikas pradeda sėdėti, galima žaisti su kamuoliu (ridenti ir skatinti stebėti, kur jis juda). Apie 7 mėn. vaikučiai susidomi smulkiais daiktais. Jų dėmesį patraukia megztinio sagos, siūleliai, kuriuos jie bando imti dviem pirštais. Maždaug 9 mėn. vaikams patinka veikla, kai galima spausti, sukti, traukti. Lavėja rankos riešo judesiai, erdvės suvokimas. Kai vaikui sukanka 12 mėn., daugelis tėvų pastebi, kad jis nustoja domėtis žaislais. Taip atsitinka todėl, kad mažylis pradeda mėgdžioti tai, ką mato darant kitus. Labiausiai patinka indai, įrankiai, telefonai ir kiti realūs daiktai. Svarbu, kad toks žaidimas būtų saugus. Ridena kamuolį ir t.
- Atsakykite į kūdikio gugavimus ir čiauškėjimą. Tai skatina kūdikį toliau eksperimentuoti su garsais. Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų.
- Bendraukite su kūdikiu akimis. Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu. Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas). Kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas.
- Skatinkite smulkiąją motoriką. Smulkioji motorika yra labai svarbi kalbos vystymesi. Pati turiu du sūnus. Vienas gimė po natūralaus gimdymo, kitas - po Cezario. Pastarojo, kai gulėjome ligoninėje, kumšteliai buvo pastoviai sugniaužti. Be abejo, per prievartą, per jėgą to daryti nereikia.
- Ribokite trintą maistą, čiulptuką ir buteliuką. Trintas maistas neturi būti pastovus vaiko valgiaraštyje, nes tada nesimankština artikuliacinio aparato raumenys. Aš manau, kad nuo 6 mėnesių prie mamos pieno jau reikia pradėti duoti košeles ir po truputį įvedinėti kietą maistą. Kitas labai svarbus dalykas - čiulptukas ir buteliukas. Nuo metų reikėtų šių dalykų atsisakyti. Galima užmigdyti su čiulptuku, bet paskui reikėtų jį išimti. Dėl čiulptuko deformuojasi dantys, lenda tarp dantų liežuvis, pasikeičia lūpų forma.
- Neskubėkite taisyti vaiko kalbos. Dėl žodžių pataisymo visada tėvams sakau, kad labai dažnai negalima taisyti - daugiausiai dešimt kartų per dieną. Duodu tėvams namų darbų, pavyzdžiui, paprašyti vaiko pakartoti žodį „rožė“.
Kada kreiptis į specialistą
Jei tėvai nerimauja dėl vaiko kalbos raidos, svarbu kreiptis į specialistą. Jei į daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pasitarkite su pediatru ar šeimos gydytoju. Svarbu įsitikinti, ar vaikutis normaliai girdi, įvertinti jo psichomotorinę raidą.
Štai keletas požymių, rodančių, kad gali prireikti specialisto pagalbos:
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
- 3 mėnesių kūdikis neguguoja.
- 12 mėnesių vaikas netaria nė vieno žodžio.
- Vaikas nesupranta paprastų nurodymų.
- Vaikas sunkiai taria garsus.
- Vaikas švepluoja. Dėl šveplavimo labai svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus kaip kad liežuvio kišimas tarp dantų, tariant S, Š. Jei trijų metų vaikas taip daro, reikėtų kreiptis pas logopedą, pamokins mankštos pratimų.
- Vaiko klausa vystosi nuo trečio nėštumo mėnesio. Daugelio mokslininkų teigimu, patys svarbiausi yra pirmieji penkeri vaiko metai, kuomet mažylis kaupia žodyną ir mokosi išreikšti save. Todėl būtina, kad kūdikiui su sutrikusia klausa diagnozė būtų nustatyta kuo anksčiau, nes ankstyva diagnostika ir reabilitacija yra ypatingai svarbūs tolimesniam vaiko kalbos bei mąstymo vystymuisi. Savo mažylio klausos sutrikimą gali pastebėti ir patys tėveliai. Girdintis naujagimis turėtų nuo stipraus garsinio dirgiklio krūptelėti, suklusti, 4 mėnesių amžiaus - pasukti galvą į garso pusę, maždaug 7 mėnesių - ieškoti ir surasti garso šaltinį, 10 mėnesių mažylis turėtų kreipti žvilgsnį į pažįstamus objektus: kur lempa? kur šuo?, apie 12 mėnesių amžiaus - vykdyti prašymus: ,,duok man lėlę, mašiną”. Beje, visi vaikai guguoja - girdintys ir kurtieji, tačiau girdintys vaikai guguoja tol, kol prasideda suprantamų garsų ir žodžių formavimasis, o kurtieji nustoja guguoti, nes negauna grįžtamojo ryšio klausai. Girdintis vaikas jį gauna iš savo ir aplinkinių žmonių balso, visi girdimi garsai inspiruoja jį toliau eksperimentuoti su savo balso daromu garsu, tuo tarpu kai kurčias vaikas po truputį praranda susidomėjimą vokalizavimu. Tėvai gali suprasti, kad su jų vaiku kažkas ne taip, jei turi vyresnių girdinčių vaikų. Tačiau nereikia pamiršti - kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl galima ir laiko paklaida.
Specialistai gali padėti nustatyti kalbos raidos sutrikimus ir parengti individualų gydymo planą.
Ugdymo įstaigos pasirinkimas vaikams su klausos sutrikimais
Sutrikusios klausos vaikui augant, vis aktualesnis tampa ugdymo įstaigos pasirinkimo klausimas. Vaiko klausa prieš patenkant vaikui į ugdymo įstaigą būna nustatoma ir dokumentiškai patvirtinama audiograma. Tai grafinis asmens klausos jautrumo pavaizdavimas. Tačiau amerikiečių tyrėjai Cramer ir Erber (1974) mano, kad audiograma pilnai neatspindi tikrų funkcinių vaiko gebėjimų. Ji parodo, kaip kurčiasis girdi švarius tonus, joje nėra informacijos apie tai, kaip gerai tiriamasis supranta sakytinę kalbą komunikavimo kontekste. Juk yra kurčiųjų su labai žymiu neprigirdėjimu, bet gerai kalbančių, yra ir tokių, kurių klausa nežymiai sutrikusi, bet kalbiniai gebėjimai nėra aukšto lygio. Svarbiausia atsižvelgti į kurčio vaiko individualius poreikius ir gebėjimus bei išmokyti jį klausyti, išgirsti, suvokti ir kalbėti.
Besidairant darželio ar grupės, kuri optimaliausiai atitiktų sutrikusios klausos vaiko poreikius ir šeimos lūkesčius, svarbu atsižvelgti į keletą faktorių. Pirmiausia, tai vaiko klausos sutrikimo laipsnis, t. y. jam diagnozuotas neprigirdėjimas ar kurtumas.
- nežymus neprigirdėjimas (26-40dB) - mažylis turėtų augti tarp girdinčių bendraamžių natūralioje kalbinėje aplinkoje bendrojo ugdymo darželyje ar namuose, pagal pačių tėvelių pageidavimą. Tik reikia atsiminti, kad kartais jam gali iškilti sunkumų, suvokiant kitų asmenų negarsią kalbą ar kalbėjimą didelėje ir triukšmingoje aplinkoje, tad mažylis gali pradėti netaisyklingai tarti kai kuriuos garsus.
- vidutinis neprigirdėjimas (40-55dB) - būtinas individualus klausos aparatas(ai) ir FM sistema. Bendrojo ugdymo darželyje vaikui bus tinkamesnė kalbinė aplinka, tarp girdinčių bendraamžių greičiau lavės bendravimo įgūdžiai, plėsis žodynas. Tėveliai turėtų išsamiau informuoti grupės pedagogus apie vaiko negalią.
- žymus neprigirdėjimas (56-70dB) - taip pat būtinas individualus klausos aparatas(ai) ir FM sistema. Reikalingos individualios tarties, kalbos ir klausos lavinimo pratybos, kurias veda surdopedagogas. Kur būtų palankesnės ugdymosi sąlygos konkrečiam vaikui - sutrikusios klausos vaikų ar girdinčių vaikų ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje - vienareikšmiškai atsakyti sunku, reikalinga specialistų konsultacija konkrečiu atveju.
- labai žymus neprigirdėjimas (71-90dB) - prioritetas yra darželis, skirtas sutrikusios klausos vaikams. Būtina naudotis individualiu klausos aparatu(ais) ir FM sistema. Būtina specialistų - surdopedagogų - pagalba.
- kurtumas (91dB ir daugiau) - naudoti klausos kompensacinę techniką, ugdymas -sutrikusios klausos vaikų darželyje.
Lietuvoje kurtieji ir neprigirdintieji ugdomi, remiantis 3 pagrindiniais metodais: totaliosios komunikacijos, žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus bei tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
- Žodinis metodas yra pagrindinis ugdymo metodas, ugdant neprigirdinčius vaikus. Jį taikant, vartojamas visos žodinės kalbos formos (sakytinė, rašytinė ir daktilinė).
- Dvikalbio kurčiųjų ugdymo metodas - kurčiųjų mokymo būdas, kai ugdymo procese vartojamos dvi kalbos: lietuvių gestų kalba kaip pirmoji kalba ir žodinė lietuvių kalba (dažniausiai rašytinė jos forma), kaip antroji kalba ir jos mokoma kaip valstybinės.
- Totalioji komunikacija - lietuvių kalba besiremiančių komunikacijos būdų - kalbėjimo, skaitymo iš lūpų, skaitymo, rašymo, klausos likučių naudojimo, kalkinės gestų kalbos - visuma.
Vaiko ugdymas sutrikusios klausos vaikų darželyje, kaip ir girdinčiųjų darželyje, orientuotas į vaiko prigimtinių, kultūros, taip pat etninių, socialinių, pažintinių poreikių tenkinimą, tik dar tenkinami ir specialieji ugdymosi poreikiai. Klausos sutrikimų turintys ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi, remiantis sutrikusios klausos vaikų ugdymo įstaigos ugdymo programa.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Daugelis mano, kad ugdymo įstaigos pasirinkimo dilema aplenkia kochlearinius implantus (KI) turinčius vaikus: jiems, esą, visada atviros bendrojo ugdymo darželių durys. Taip, turintiems kochlearinius implantus, prioritetinė yra girdinčiųjų kalbinė aplinka. Tačiau žymi rusų prof. I. Koroliova pastebi, kad ne mažiau svarbu, kad jie taip pat gautų specialiąją surdopedagoginę pagalbą - individualias tarties, klausos bei kalbos lavinimo pratybas. Juk kochlearinis implantas kurčio vaiko nepadaro girdinčiu, neprigirdintis vaikas ir toliau lieka turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių vaiku. Praktikoje tai įgyvendinti nėra paprasta: surdopedagogų trūksta, ypač rajonuose, nekalbant apie kaimo vietoves. Vaikus su KI rekomenduojama leisti į bendrojo ugdymo lopšelius-darželius (vedami muzikiniai ritminiai užsiėmimai), tik juose būti trumpesnį laiką. Ankstyvuoju laikotarpiu individuali surdopedagoginė pagalba būtina. Tačiau ne visi bendrojo ugdymo darželių logopedai žino sutrikusios klausos vaikų klausos bei kalbos suvokimo lavinimo metodikas. Prieš priimdami sprendimą dėl ikimokyklinės įstaigos, tėvai būtinai turėtų pasikonsultuoti su ilgametę praktiką turinčiais surdopedagogais. (8~5) 215 49 56, el. (8~5) 212 07 63, el.