Motinos pienas yra idealus maistas kūdikiams, turintis trumpalaikės ir ilgalaikės naudos tiek kūdikiui, tiek motinai. Šiame straipsnyje aptarsime žindymo trukmės rekomendacijas, remiantis naujausiomis mokslo žiniomis ir ekspertų nuomonėmis. Aptarsime, kodėl motinos pienas yra toks svarbus, kokios yra išimtinio žindymo rekomendacijos ir kada reikėtų pradėti primaitinti kūdikį kitu maistu. Taip pat panagrinėsime ilgalaikio žindymo naudą ir išsklaidysime dažnus mitus bei klaidingus įsitikinimus.
Motinos pieno svarba kūdikiui ir motinai
Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas dėl savo unikalios sudėties ir teikiamos naudos. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą, nes aprūpina energija, maistinėmis medžiagomis ir apsauginiais imunologiniais faktoriais. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip:
- Fizinis augimas
- Neurologinis vystymasis
- Skonio priėmimas
- Alergijos rizikos mažinimas
- Dantų sąkandžio formavimasis
- Ryšys tarp vaiko ir mamos
Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu.
Išimtinio žindymo rekomendacijos
Išimtinis žindymas - tai kūdikio maitinimas tik motinos pienu (motinos ar donorės), neduodant jokių kitų skysčių ar maisto (išskyrus oralinės rehidracijos skysčius, vitaminus, mineralines medžiagas ar vaistus, jeigu reikia).
Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ESPGHAN) rekomenduoja skatinti išimtinį žindymą mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas - išimtinis arba vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites). Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF taip pat rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn.
Taip pat skaitykite: Raudonos dėmės ant krūtinės priežastys
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2022 m. išleido papildytas Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas Lietuvos gyventojams, kuriose taip pat pabrėžiama išimtinio žindymo svarba.
Kada pradėti primaitinti kūdikį kitu maistu?
Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, vien motinos pieno dažnai nebepakanka patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto.
Laikotarpis, kada galima pradėti primaitinti, yra nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus. Teigiama, kad 4-6 mėnesių amžius yra „jautrusis laikotarpis“, per kurį galima pasiūlyti naujų skonių. Amžius yra vienintelis parametras, pagal kurį sprendžiama, kada pradėti primaitinti kūdikiui, neturinčiam su rijimu susijusių problemų.
Ankstyvas primaitinimas iki 4 mėnesių amžiaus gali kelti užspringimo riziką, padažnėti ūmių gastroenteritų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, sutrikti geležies ir cinko, gaunamų iš motinos pieno, biologinis prieinamumas, o pienas gali būti pakeistas kitais, ne tokiais maistingais maisto produktais.
Pavėluotas primaitinimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas primaitinimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką.
Taip pat skaitykite: Žindymo mitai
Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto, vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti.
Lietuvos dietologų draugija teigia, kad „jei sklandžiai augantis išimtinai žindomas kūdikis nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus (imtinai) ima aktyviai domėtis maistu“.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi primaitinimo produktai yra vienodai maistingi. Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis. Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos, nes jie gali paskatinti vėliau gyvenime vartoti daugiau cukraus. Mažiems vaikams skirtų komercinių maisto produktų pernelyg saldus skonis gali turėti įtakos vėlesniems skonio pasirinkimams ir įpročiams. Vaisių tyrė dažnai yra pagrindinė tokių maisto produktų sudedamoji dalis, ir net tariamai pikantiškuose ar daržovių pagrindu pagamintuose produktuose vaisiai nurodomi kaip pirmoji sudedamoji dalis pagal kiekį. Saldūs vaisių skoniai užgožia daržovių skonį, nors ne tokie saldūs produktai padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius.
Ar ankstyvas primaitinimas skatina ankstyvą nujunkymą?
Mokslininkai teigia, kad dauguma kūdikių pradedami primaitinti mėnesiu anksčiau, nei tuo metu rekomenduojamas laikas. Pavyzdžiui, kai rekomenduojamas primaitinimas nuo 4 mėnesių, dauguma kūdikių pradedami primaitinti nuo 3 mėnesių.
Taip pat kito maisto davimas kūdikiui dar nesulaukus 4 mėnesių susijęs su nujunkymu iki 6 mėnesių, o kito maisto davimas nesulaukus 6 mėnesių - su ankstyvesniu nujunkymu. Ankstesnis nei 6 mėnesiai primaitinimas taip pat nėra rekomenduojamas dėl alergijų prevencijos.
Taip pat skaitykite: Baltas triukšmas: nauda ir rizika kūdikiams
Šiuo metu atlikti tyrimai rodo, kad TIK vaikams su labai stipriu dermatitu galėtų būti naudinga paragauti TIK žemės riešutų penktojo mėnesio eigoje, ir tai pageudautina ne namuose, o medicinos įstaigoje, kur jam bus galima suteikti pagalbą, jeigu prireiktų.
Ilgalaikio žindymo nauda
Nėra nustatyta optimalios žindymo trukmės, kadangi nėra identiškų mamų ir vaikų. Vis dėlto, ilgalaikis žindymas turi daug naudos tiek kūdikiui, tiek motinai.
- Mityba: Ilgalaikis žindymas yra vertingas mitybos šaltinis ir saugo nuo ligų tol, kol žindote savo vaiką. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais. Motinos pienas yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą.
- Sveikata: Vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. 16-30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai. Antikūnių yra gausu mamos piene ir jų daugėja žindymo metu. Kai kurių imuninių veiksnių koncentracijos mamos piene padidėja antraisiais vaiko gyvenimo metais ir atjunkymo proceso metu.
- Intelektinis vystymasis: Ilgalaikis žindymas prisideda prie vaiko intelektinio vystymosi.
- Psichinė ir socialinė raida: Ilgalaikis žindymas prisideda prie vaiko psichinės ir socialinės raidos. Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius. Tai ne tik juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina jų nusivylimą, užsigavimus ir kasdieninį stresą jų ankstyvojoje vaikystėje. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę.
- Normalumas: Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja, kad žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m. Žindymo medicininė akademija ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma. Vidutinis atjunkymo amžius yra nuo 6 mėnesių iki 5 metų. Kaltinimai, kad ilgalaikis žindymas yra žalingas mamai ar vaikui visiškai neturi medicininio ar mokslinio pagrindo.
- Nauda mamai: Ilgalaikis žindymas mažina krūties vėžio riziką.
Žindymas ir dantų sveikata
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti kūdikį pagal poreikį kas valandą po gimimo iki 6 mėnesių ir iš dalies, įtraukiant papildomai maistą, tęsti žindymą iki 2 metų. Tačiau 2016 m. žurnale „Lancet“ buvo paskelbta apžvalga, kurioje aprašoma, kad dantų ėduonis buvo vienintelė neigiama sveikatos pasekmė, susijusi su ilgalaikiu žindymu.
Vienas svarbus veiksnys, į kurį nebuvo atsižvelgiama tyrimuose yra šeimos socialinė - ekonominė padėtis, kuri yra labai svarbi ir turi įtakos kūdikių maitinime ir ėduonies atsiradime. Be to, ilgalaikį žindymą taip pat lydi ir kitų maisto produktų, turinčių daug angliavandenių, vartojimas arba maitinimas iš buteliuko pieno mišiniu, saldinta arbata ar sultimis.
Įrodyta, kad žindymas pats savaime ir ilgalaikis maitinimas krūtimi yra naudingas daugeliui sveikatos pasekmių, tokių kaip antsvoris, diabetas ir infekcijos, tačiau ilgalaikis žindymas bei maitinimas iš buteliuko naktį yra susijęs su padidėjusia ėduonies rizika, nes nakties metu seilių kiekis burnoje sumažėja, dėl ko sumažėja ir dantų remineralizacijos procesai. Štai kodėl, maitinant krūtimi ar maitinant iš buteliuko, svarbu nuo pat pradžių rūpintis savo kūdikio dantimis.
Patarimai maitinančioms mamoms
- Pradėkite žindyti kuo anksčiau: Padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
- Reaguokite į kūdikio alkio požymius: Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno.
- Skaičiuokite sauskelnes: Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
- Venkite čiulptukų: Čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos.
- Rūpinkitės savo burnos higiena: Individualios burnos higienos trūkumas gali sukelti dantenų ligas bei paspartinti ėduonies atsiradimą. Svarbu nepamiršti, kad visos bakterijos esančios burnoje gali persiduoti ir vaikui kai ji bučiuojate, dalinatės šaukštu ir nulaižote jo čiulptuką.
- Saugokite save: Lėktuve, esant nelaimės atveju, deguonies kaukę pirmiausia turite užsidėti sau ir tik tuomet uždedame vaikui. Jei nesate sveikos, neturėsite pakankamai laiko ir energijos užtikrinti, kad jūsų vaikai taip pat būtų sveiki.