Nėštumas yra ypatingas fiziologinis laikotarpis moters gyvenime, kai ypatingas dėmesys skiriamas jos ir būsimo kūdikio sveikatai. Tinkama medicininė priežiūra yra esminė sąlyga, užtikrinanti, kad kūdikis gimtų sveikas. Reguliarūs patikrinimai ir laboratoriniai tyrimai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sveiką nėštumą. Nors profilaktiniai tyrimai yra svarbūs, kartais jų nepakanka. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi tyrimai, kuriuos specialistai rekomenduoja nėščioms moterims, įskaitant šlapimo tyrimus, infekcinių ligų patikrą ir kitus svarbius rodiklius.
Šlapimo tyrimai nėštumo metu
Šlapimo tyrimai yra vieni iš dažniausiai atliekamų tyrimų nėštumo metu, nes jie suteikia vertingos informacijos apie motinos sveikatą. Jie padeda nustatyti įvairius sutrikimus, tokius kaip inkstų ligos, šlapimo takų infekcijos ir kiti sveikatai pavojingi pokyčiai organizme.
Bendras šlapimo tyrimas (BŠT)
BŠT yra laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų, inkstų, lyties organų ir kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo, mitybos, vartojamų vaistų ir žalingų įpročių.
Kada reikalingas šlapimo tyrimas?
Gydytojas gali rekomenduoti BŠT profilaktiškai arba esant įvairiems negalavimams, peršalimo ligoms, virusinėms infekcijoms ar uždegimams. Nėštumo metu šis tyrimas yra ypač svarbus, nes leidžia įvertinti įvairių organizmo sistemų veiklą. BŠT taip pat gali būti naudojamas tiriant pacientą dėl narkotikų ar lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti BŠT rekomenduojama dėl inkstų ligų profilaktikos, ypač nustačius didesnę jų riziką.
Kokie požymiai rodo, kad reikėtų sunerimti?
Kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Kada šlapimas pakeičia spalvą?
Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį. Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai.
Ką reikia žinoti prieš šlapimo tyrimo atlikimą?
Prieš atliekant šlapimo tyrimą, būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- Tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas.
- Mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis, kurį galima įsigyti vaistinėje.
- Prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudojant jokių higienos priemonių.
- Tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis.
- Šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Ką reiškia tyrimo atsakymai?
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, tačiau gavus atsakymus iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas. Štai pagrindiniai rodikliai:
- SG (specifinis tankis): parodo, kaip funkcionuoja inkstai.
- PH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra): gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
- LEU (leukocitai): didesnis kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją.
- NIT (nitritai): jų šlapime būti neturėtų.
- PRO (baltymų kiekis): padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio.
- GLU (gliukozės koncentracija): rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
- KET (ketonai): atsiranda dėl riebalų skilimo organizme, karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui.
- BIL (bilirubinas): atsiranda sutrikus kepenų veiklai.
- URB (uribilinogenas): padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
- ERY (eritrocitai): jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus įvertins gydytojas, atsižvelgdamas į rodiklių visumą.
Šlapalo tyrimas
Šlapalas yra vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių, galutinis baltymų apykaitos produktas. Jo koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greitai jį gamina kepenys ir kaip greitai jį išskiria inkstai. Šis parametras naudojamas inkstų funkcijai įvertinti kartu su kreatininu. Kai pažeidžiama inkstų funkcija, šlapalo koncentracija padidėja anksti. Šlapalo koncentracijai padidėjus daugiau nei 30mmol/l, beveik visada rodo inkstų pažeidimus. Šlapalo sumažėjimas būna kepenų funkcijos sutrikimo metu arba nėštumo metu. Šlapalo koncentracija kraujyje didėja vartojant baltyminės kilmės maisto produktus, o ilgai badaujant jo koncentracija mažėja.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Šlapimo pasėlis
Šlapimo pasėlio tyrimas skirtas nustatyti šlapime esančių bakterijų, grybų ar kitų mikroorganizmų buvimą ir jų jautrumą antibiotikams. Šlapimo pasėlis nėščioms moterims yra papildomas tyrimas, atliekamas nustatant nėščioms moterims būdingas infekcijas, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijas ar bakterinę vaginozę, kurios gali būti ypač svarbios nėštumo metu.
Šlapimo pasėlio procedūra:
Pacientas surenka šlapimą į specialų indą, kuris tada siunčiamas į laboratoriją analizei. Ten šlapimas išklojamas ant specialios augimo terpės, kuri leidžia mikrobams augti. Po kelių dienų laboratorijoje atliekamas mikroorganizmų identifikavimas ir jautrumo antibiotikams nustatymas. Gavus rezultatus, gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą, atsižvelgdamas į nustatytą infekcijos rūšį ir antibiotikų jautrumą.
Infekcinių ligų tyrimai nėštumo metu
Bakterijų ir virusų nešiojimas yra labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
Toksoplazmozė
Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplazmozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai.
Raudonukė
Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija
Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais. Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) arba lėtinė. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas.
Hepatitas B
Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
Gonorėja ir chlamidiozė
Gonorėja yra gonokokų sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Chlamidiozė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų, kuri dažnai būna besimptomė.
B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS)
Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.
Ureaplasma urealyticum ir Mycoplasma hominis/genitalium
Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Mycoplasma hominis ir Mycoplasma genitalium yra lytiškai plintančių ligų sukėlėjai, nustatomi PGR metodu.
Sifilis ir ŽIV
RPR ir TPHA tyrimai atliekami sifilio diagnostikai. Tyrimas dėl ŽIV yra svarbus, nes ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Kraujo grupė ir Rh faktorius
Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus. Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių.
Bendras kraujo tyrimas (BKT)
Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas, parodo mažakraujystę.
Glikemijos tyrimas ir gliukozės tolerancijos mėginys (GTM)
Glikemijos tyrimas leidžia įvertinti gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
ENG (eritrocitų nusėdimo greitis)
ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos. ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu.
Makšties tepinėlis
Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
PRISCA I arba II
Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
Skydliaukės funkcijos tyrimai
Skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs.
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai
ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsianti placentos nepakankamumą.
Privalomieji ir rekomenduojami tyrimai
Privalomieji tyrimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja įvairius tyrimus visoms nėščiosioms, atsižvelgiant į individualią situaciją.
Kiti tyrimai ir procedūros
- Odontologo patikra: Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę.
- Amniocentezė ir choriono gaurelių biopsija (CGB): Šios procedūros skirtos nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.