Įvadas
Žindymas - tai natūralus ir nepaprastai svarbus procesas, turintis didelę įtaką tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai ir gerovei. Įvairių šalių tyrimai rodo, kad kūdikių sveikata tiesiogiai susijusi su motinos sveikata, mityba, elgesiu ir socialine padėtimi. Žindymas laikomas vieninteliu teisingu kūdikių maitinimo būdu, laiduojančiu normalų augimą ir vystymąsi. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime žindymo naudą motinai ir vaikui, remdamiesi moksliniais tyrimais ir ekspertų nuomone.
Žindymo nauda vaikui
- Mityba: Ilgalaikis žindymas yra vertingas mitybos šaltinis ir saugo nuo ligų tol, kol žindote savo vaiką. Tyrimai rodo, kad žindymas reikšmingai prisideda prie kūdikio mitybos. Pateikiami procentiniai duomenys, rodantys žindymo svarbą įvairiais aspektais: 29 proc., 43 proc., 36 proc., 75 proc., 76 proc., 94 proc., 60 proc.
- Sveikata: Ilgalaikis žindymas prisideda prie vaiko sveikatos. Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001) pabrėžia, kad vaikai, atjunkyti iki 2 metų amžiaus, turi didesnę riziką susirgti. Tyrimai parodė, kad 16-30 mėnesių žindyti vaikai serga rečiau ir greičiau pasveiksta. Motinos piene gausu antikūnų, kurių kiekis didėja žindymo metu (Hamosh 1991). Kai kurių imuninių veiksnių koncentracija piene padidėja antraisiais vaiko gyvenimo metais ir atjunkymo proceso metu (Goldman 1983, Goldman ir Goldblum 1983, Hamosh 1991). Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad net nedidelis žindančiųjų mamų skaičiaus padidėjimas gali užkirsti kelią iki 10 proc. visų vaikų mirčių.
- Intelektinis vystymasis: Ilgalaikis žindymas teigiamai veikia vaiko intelektinį vystymąsi.
- Psichinė ir socialinė raida: Ilgalaikis žindymas prisideda prie vaiko psichinės ir socialinės raidos. Tyrimai rodo teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos (Duazo 2010, Baumgartner 1984). Elizabeth N. Baldwin teigimu, žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius, raminantis nusivylimą ir kasdienį stresą. Sally Kneidel (1990) pažymi, kad tyrimų apie žindymo psichologinius aspektus trūksta.
- Normalumas: Žindyti vaiką yra normalu. Amerikos Pediatrijos Akademija (2005) rekomenduoja žindyti mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęsti tol, kol nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai bei vystymuisi. Žindymo medicininė akademija (2012) ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu. Vidutinis atjunkymo amžius yra nuo 6 mėnesių iki 5 metų. A. Eidelman, Žindymo medicininės akademijos prezidentas, teigia, kad kaltinimai dėl ilgalaikio žindymo žalingumo neturi medicininio ar mokslinio pagrindo. Pasaulinė gydytojų organizacija pabrėžia, kad motinos piene yra maistinių medžiagų, antikūnų ir vitaminų, kurių nėra mišiniuose ar karvės piene.
Žindymo nauda motinai
Fiziologiškai žindymas padeda mamai greičiau atsistatyti po gimdymo, nes kūdikio stimuliuojamas spenelis skatina hormono oksitocino išsiskyrimą. Šis hormonas stiprina gimdos susitraukimus ir mažina kraujavimo riziką, skatindamas gimdą greičiau grįžti į pradinę būklę. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas gali sumažinti krūties ir kiaušidžių vėžio riziką, padeda teigiamai kontroliuoti nėštumo metu priaugtą svorį bei mažina osteoporozės riziką vėlesniame gyvenimo etape. Jeigu moteris dėl vienokių ar kitokių priežasčių nežindo, šios rizikos didėja.
Žindymo nauda moteriai neapsiriboja vien fiziniais ar kitais teigiamais sveikatos būklės privalumais. Sklandus žindymas kuria ypatingą ryšį tarp mamos ir vaiko, padeda sumažinti pogimdyminės depresijos riziką (žindant išsiskiria hormonai, skatinantys gerą savijautą ir atsipalaidavimą). Šis procesas suteikia mamai pasitikėjimo savimi, padeda sukurti emocinį saugumą ir stiprina jausmą, kad ji gali patenkinti savo vaiko poreikius. Iš moteris-gyvybės davėja pereinama į kitas stadijas: mamos gimdytojos ir mamos maitintojos etapą. Giliai širdyje to trokšta didžioji dauguma moterų, kurios neseniai tapo mamomis.
Kad žindymas būtų sėkmingas ir teiktų visus šiuos privalumus, mamai labai svarbu jausti artimųjų palaikymą. Dažnai dėl aplinkos spaudimo ar neigiamų komentarų moteriai gali kilti abejonės dėl savo gebėjimo gaminti pieną ir žindyti, o tai gali tapti viena iš priežasčių, kodėl žindymas kelia nerimą ir tampa tikru iššūkiu. Todėl labai svarbu, kad šeima, draugai ir specialistai būtų šalia ir padėtų mamai jaustis užtikrintai dėl savo pasirinkimo, palaikytų ar nukreiptų tinkama linkme, iškilus problemai.
Kauno klinikų patirtis ir donorinio motinos pieno bankas
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė teigia, kad motinos pienas kūdikiui lyg sveikatos eleksyras, tačiau mažyliams, gimusiems iki 34-osios nėštumo savaitės, sunkiau žįsti krūtį - jie neturi brandaus kvėpavimo centro, nemoka derinti čiulpimo, rijimo ir žindymo vienu metu, gali užspringti. „Pirmosios dienos po gimdymo yra pačios svarbiausios, nes tada išsiskiria įvairūs hormonai, užsiveda laktacija, skatiname mamas iškart pradėti bandyti žindyti savo kūdikius“, - sako prof. dr. R. Tamelienė. Neonatologijos klinikos slaugos vadovė Natalija Skorobogatova priduria, jog kūdikio glaudimas prie savęs padeda išlaikyti laktaciją ir stiprina artumo jausmą tarp mamos ir vaiko. „Žindymo sėkmė priklauso ir nuo sveikatos priežiūros specialistų, kurie padeda mamoms atpažinti ženklus, rodančius, kad jų vaikas išalkęs, - priduria N. Skorobogatova. - Džiaugiamės, kad Kauno klinikos turi naujagimiams palankios ligoninės vardą. Čia dirba laktacijos konsultantai, kurie padeda moterims išmokti žindyti savo kūdikį.“
Taip pat skaitykite: Raudonos dėmės ant krūtinės priežastys
Lietuvoje moterys nusprendžia žindyti vis dažniau, apie žindymą domisi ir savarankiškai dar prieš gimdymą. Net 98 proc. Tiems kūdikiams, kurie negali žįsti motinos pieno, atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. „Tai yra pirmasis pieno bankas Lietuvoje, išpildęs klinikos darbuotojų svajonę suteikti mažiesiems pacientams, kurių mamos neturi pieno, pačią geriausią gyvenimo pradžią“, - džiaugiasi prof. R. Neišnešiotų naujagimių motinoms pieno pirmomis dienomis gali nebūti arba būna labai mažai dėl patiriamo streso. „Donorinio motinos pieno bankas skirtas anksčiau laiko gimusiems ir sergantiems naujagimiams. Mamos pienas yra pats geriausias maistas naujagimiui, o anksčiau laiko gimusiems yra netgi gyvybiškai būtinas dėl jų žarnyno ir imuninės sistemos nebrandumo. Mažieji pacientai gauna sveiką bei patikimą maistą, o mamos jaučiasi emociškai geriau“, - sako prof. dr. R. Tamelienė.
Žindymo savaitė ir visuomenės palaikymas
Rugpjūčio 1-7 dienomis minima jau 30-toji Pasaulinė žindymo savaitė, kurios tikslas - skatinti žindymą ir gerinti kūdikių sveikatą visame pasaulyje. Jeigu paklaustume bet kurios žindančios mamos, kas ją paskatino sėkmingai žindyti, dažna atsakytų, kad tai buvo artimųjų, draugų, specialistų palaikymas ir supratimas. Žindymas yra natūralus, tačiau kartu ir sudėtingas procesas, kuriam įtaką daro ne tik moters fiziologija, bet ir emocinė bei socialinė aplinka. Jis yra labiau panašus į mokymąsi vaikščioti (veiksmas, kurį reikia išmokti) nei į kvėpavimą (didelių pastangų nereikalaujanti, automatinė organizmo funkcija).
Normos ir rizikos aspektai
Nagrinėjant žindymo naudingumą, neretai aptariami vienų ar kitų rizikų mažinimo aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne pats žindymas savaime pagerina mamos sveikatos būklę, bet nežindymas dalį tų sveikatos rizikų padidina. Viskas priklauso nuo to, ką laikysime norma ir standartu. Sveikai funkcionuojančioje visuomenėje žindymas ar mamos gebėjimas savo pienu maitinti mažylį yra laikoma biologine norma.
Nepasisekęs žindymas: nežindymo trauma ir pagalbos nebuvimas
Nepaisant daugybės žindymo privalumų, kai kurioms moterims žindymas tampa neįmanomas dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti sveikatos problemos, medicininės komplikacijos ar intervencijos, nepakankama pieno gamyba (dėl anatominių priežasčių) ar psichologiniai barjerai. Nesėkmingas žindymas mamoms dažnai sukelia didelį stresą ir nusivylimą, ypač jei nepavyko pasiekti savo žindymo tikslų. Šis išgyvenimas vadinamas nežindymo trauma - tai emocinė žala, kurią moteris gali patirti dėl nepasisekusio žindymo ar neišpildytų lūkesčių.
Labai svarbu paminėti, kad nežindymo trauma dažnai kyla ne tik dėl paties fakto, kad žindymas nepavyko, bet ir dėl aplinkos reakcijos bei paramos trūkumo. Jei mama nesulaukia tinkamos pagalbos ir supratimo iš šeimos ar specialistų, ji gali jaustis izoliuota, kalta ar nepilnavertė. Deja, visuomenėje kartais vyrauja nuostata, kad tik žindanti mama yra gera mama, o tai gali dar labiau pabloginti moters emocinę būklę.
Taip pat skaitykite: Žindymo mitai
Todėl itin svarbu suprasti, kad kiekvienos mamos kelionė yra unikali. Jeigu žindymas yra ne toks, kokio tikėtasi, tai nereiškia, kad mama nesirūpina savo vaiku ar jį myli mažiau. Priešingai, mamos, kurios susiduria su žindymo sunkumais, dažnai daro viską, kas tik įmanoma, kad kuo ilgiau galėtų savo pienu maitinti vaikelį. Net jei kalbama tik apie Meilės lašus, kurie nors ir nepatenkina visų vaikelio maisto poreikių, tačiau atspindi milžiniškas mamos pastangas, kad bent lašelį savo pieno galėtų duoti mažyliui.
Kaip mes galime padėti?
Kadangi žindymo sėkmė dažnai priklauso nuo aplinkos paramos, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie to, kad mamos jaustųsi palaikomos. Štai keletas būdų, kaip tai padaryti:
- Būkime empatiški ir supratingi: klausykitės mamų be išankstinių nuostatų ir nesmerkite jų pasirinkimų, nesvarbu, ar jos žindo, ar maitina alternatyviais būdais. Kiekviena situacija yra unikali, ir visos mamos nusipelno paramos. Nėra blogo ar gero maitinimo būdo, bet yra būdas, kuris geriausiai tinka konkrečiai šeimai.
- Palaikykime ir padėkime: jei pastebite, kad mamai sunku žindyti, suteikite jai konkrečią pagalbą, pavyzdžiui: pasirūpinkite ir prižiūrėkite vaikelį, kol mama ilsėsis arba intensyviai dirbs nusitraukinėdama pieną. Taip pat galite pasisiūlyti padėti surasti žindymo konsultantą ar kitą specialistą, kuris suteiktų profesionalią pagalbą ir palaikymą.
Nepriklausomai nuo to, ar moteris nusprendžia žindyti, ar maitinti dirbtiniu pieno mišiniu, svarbu gerbti jos sprendimą ir palaikyti šiame kelyje. Svarbiau, nei mūsų įsitikinimai ar norai, yra informuotas ir sąmoningas mamos pasirinkimas, kuris dažnai yra pagrįstas geriausiais ketinimais ir siekiais dėl savo ir vaikelio gerovės.
Karolinos istorija: ankstyvas gimdymas ir žindymo iššūkiai
Karolinos naujagimis netikėtai gimė 33-ąją nėštumo savaitę. „Ruošiausi atostogoms, šventėms, kai staiga vaikelis į pasaulį nusprendė ateiti anksčiau nei buvo planuota“, - prisimena ji. Moteris, pagimdžiusi kūdikį, iškart bandė žindyti jį pati. „Kurį laiką sūnus buvo su zondu burnoje, kuris jam pradėjo kvėpuoti, tačiau norėjau pabandyti jį pamaitinti motinos pienu. Intuityviai jaučiau, kaip jį paimti ant rankų, kaip nukreipti galvytę, kaip padėti jam lengviau žįsti, - sako Karolina. Ši istorija iliustruoja, kaip svarbu ankstyvo gimdymo atveju užtikrinti tinkamą pagalbą ir palaikymą mamai, norinčiai žindyti.
Taip pat skaitykite: Baltas triukšmas: nauda ir rizika kūdikiams