Viljamas Šekspyras: Gyvenimas, Kūryba ir Palikimas

Viljamas Šekspyras (William Shakespeare) - vienas žymiausių anglų ir pasaulio rašytojų, poetas ir dramaturgas, laikomas Anglijos nacionaliniu poetu, dažnai vadinamas "Avono bardu". Jis priklauso paskutiniajam Renesanso laikotarpiui, ištobulino dramos žanrus - tragediją, komediją, istorinę dramą - ir tapo naujųjų laikų dramaturgijos pradininku. Iki šiol yra išlikusios 38 Šekspyro pjesės, 154 sonetai, du eiliuoti epai ir keletas eilėraščių; kai kurie šių darbų gimė bendradarbiaujant su kitais rašytojais. Šekspyro kūriniai - labiausiai žiūrovų mėgstami ir dažniausiai teatruose rodomi. Daugelis jų įėjo į lietuvių teatro repertuarą.

Ankstyvasis Gyvenimas ir Mokslai

Klasikinis anglų rašytojas Viljamas Šekspyras gimė 1564 m. Stratforde prie Eivono. Viljamas Šekspyras (William Shakespeare) gimė 1564 m. (tais pačiais metais, kuriais mirė italų renesanso tapybos genijus Mykolas Angelas) Stratfordo miestelyje. Tiksli gimimo diena nežinoma. Krikštytas balandžio 26 d. Tokią pat dieną ir mirė, todėl buvo nuspręsta balandžio 23 d. laikyti ir V. Šekspyro gimtadieniu. Šekspyro gyvenimas nuo mažens nebuvo labai blogas, nes jo tėvas buvo pasiturintis. Tai buvo miestietis, pirštinių meistras ir kaip manoma, taip pat ir pirklys. V. Šekspyro tėvas buvo pasiturintis ir gerbiamas miestelėnas (pirštinių meistras; manoma, kad dar prekiavo odomis ir vilna). Taigi Šekspyras pirmiausiai mokėsi tuometinėje „Gramatikos mokykloje“, kurioje buvo dėstoma istorija, logika bei retorika ir kas be ko, lotynų bei graikų kalbos. Čia lankė gramatikos mokyklą, išmoko skaityti ir rašyti angliškai, taip pat pramoko lotynų ir graikų kalbų. V. Šekspyras, kaip ir kiti miestelėnų sūnūs, mokėsi pradžios mokykloje, kuri buvo vadinama „Gramatikos mokykla“. Čia jis mokėsi graikų ir lotynų kalbų, retorikos. Aukštesnio išsimokslinimo neįgijo. Be to, V. Šekspyras labai jaunas (būdamas 18 metų) vedė. Gali būti, kad mokytis universitete V. Šekspyrui sutrukdė „sušlubavę“ tėvo verslo reikalai. Dar visai jaunas, vos 18 m. Viljamas vedė kažkokią Oną Hathway, aštuoneriais metais už jį vyresnę. Teigiama, kad jis dirbo įvairius darbus Stratforde ir šio miesto apylinkėse (dirbo mokytoju, teisme, raštinėje, galbūt ir tėvo dirbtuvėje).

Apylinkės kalvos, apaugusios žaliomis giraitėmis, lygios lankos įdiegė Šekspyrui meilę gamtos, kurios paveikslus jis nupiešė savo „Žiemos pasakoje“, „Vasaros nakties sapne“ ir kt. Į jo sielą siurbėsi čia ir kaimo liaudies dainos, ir istorijos pasakojimai apie Baltosios ir Raudonosios Rožės kalvas, kurias priminė čia pat netoliese esanti Varviko garsioji pilis. O pats Stratfordo miestelis buvo skurdus, purvinas, nedidėlis, tik apie pusantro tūkstančio gyventojų.

Karjera Londone

1589 m. išvyko į Londoną. Nuo 1587 m., vadinas, nuo jo pirmųjų dienų Londone, lig 1592 m. beveik nieko apie jį nežinome. Apie 1587 m. atvyko į Londoną, 1590 m. pradėjo reikštis kaip dramaturgas. Pasakojama, kad jis vertęsis kuo galėdamas: palaikydavęs arklius svečių, kurie atjodavo ar atvažiuodavo į teatrą; dirbęs spaustuvej, buvęs režisieriaus padejėju. Būtent Londone Šekspyras daugiausiai rašė, taip pat ir vaidino. Londone išgarsėjo kaip aktorius ir dramaturgas. Tačiau visi šie pasakojimai susieja Šekspyro darbus su teatru, kur genealus vaikinas rrado dirvą savo jėgoms pritaikinti. Būdamas tokioje aplinkoje bei apskritai būdamas labai smalsus, manoma, kad Šekspyras savo noru išbandė labai daug įvairiausių profesijų, kaip kad scenaristo, suflerio ir kt. Tačiau jis vis vien galiausiai pasiliko prie draminių veikalų rašymo. 1592 m. Viljamui Šekspyrui nusišypsojo sėkmė ir šis iškeliavo į Londoną. Jau 1592 m. Šekspyras yra žinomas dramaturgas, kuris nustūmęs ankstesnius žymius kūrėjus. Nuo šio laiko imė kilti jo vardas. V. Šekspyras buvo ir aktorius, nors niekada nevaidino pagrindinių vaidmenų. Nuo 1594 m. jis susiejo savo veiklą su viena geriausių Londono trupių, kuri vadinosi Lordo Šambeliono žmonėmis. 1594 m. Šekspyras kartu su savo kolegomis subūrė naują trupę - „Lordo Šambeliono žmones“. Grupės populiarumą lėmė Šekspyro dramos. „Lordo Šambeliono žmones“ vertino karalienė Elžbieta I, jie kartais buvo kviečiami į jos rūmus vaidinti. 1598 m. trupė pasistatė Globe teatrą, kurio dalininku tapo ir V. Šekspyras. Šiame teatre pastatyti geriausios klasiko tragedijos. 1599 m. Šekspyras su trupe pastatė ir teatrą, pavadinimu „Globe“. Teatro fasadą puošė toks lotyniškas užrašas: TOTUS MUNDUS AGIT HISTRIONEM („Visas pasaulis - teatras“). Teatrą išlaikė ir jo pelnu dalijosi patys aktoriai, juos globojo lordas Šambelionas Handsonas.

Dramaturgo pasisekimas davė jam ir materialinės naudos. Nusipirko savo gimtajame mieste namus ir žemės; išsirūpino (1599) sau bajoro vardą. Į valdžią atėjus karaliui Jokūbui Pirmajam, „Gaublio“ teatro aktoriai tapo pavaldūs jam. Tuo metu Londono teatrų aktoriai pradėti persekioti, teatrai buvo uždarinėjami. 1613 m. kilus gaisrui, „Gaublio“ teatras sudegė. Manoma, kad kartu su juo sudegė ir V. Šekspyro rankraščiai - neišliko nė vieno. Galbūt todėl, metams bėgant, kilo ginčų, ar iš tikrųjų V. Šekspyro parašyti kūriniai priklauso būtent jam.

Taip pat skaitykite: Princas Williamas: gimimo data ir gyvenimas

Paskutiniai Gyvenimo Metai

Nors Londine praleido beveik 30 geriausių savo amžiaus metų, bet jame neužtruko. Šekspyrą traukė tylus provincijos, jo gimtojo miesto gyvenimas. Beveik prieš pat mirtį V. Šekspyras apsisprendė sugrįžti į gimtąjį miestą (Stratfordą), kuriame gyveno jo šeima. Keturiasdešimties dramaturgas vėl apsigyveno Stretforde, bet kurį laiką nenutraukė ryšių su teatru. Ten jį gerbė Stratfordo gyventojai kaip turtingiausią miesto žmogų, ten, gal, laukė jo žmona, jaunesnioji duktė Judita, 228 metų, dar netekėjusi mergina; vyresnioji duktė Zuzana jau buvo ištekėjusi, o vienintelis sūnus Hamnetas dar vaikas buvo miręs. Nuo 1609 m. jau jis gyveno Stratforde, palaikydamas santykius su Londonu. Paskutinės pjesės parašytos apie 1612 m. Per likusius savo gyvenimo metus V. Šekspyras nieko nebesukūrė.

Paskutiniuosius gyvenimo metus Šekspyras praleido gimtajame Stratforde. Teatrui, manoma, neberašė, tačiau ryšius su Londonu palaikė. Prieš mirdamas liepęs surašyti testamentą, kuriame neužmiršęs nei namiškių, nei žentų, nei jų vaikų, nei Stratfordo varguomenės, nei pagaliau savo trupės draugų artistų. Bet savo testamente nei žodžio nemini apie kūrinius. Mirė 1616 m. balandžio 23 d., tą pačią dieną, kurią buvo gimęs, tą pačią, dieną, kaip sakoma, kaip ir Servantes. Palaidotas Stratfordo bažnyčioje. Ant jo antkapio yra tokia epitafija: „Bijoki Jėzaus, eik savo taku, / Nedrįsk atkasti šitų palaikų. / Palaimintas, rimties man nesudrumstęs. / Prakeiktas bus, pajudinęs bent grumstą.“ Ši epitafija žmones baugino. Manyta, kad kape gali būti paslėptų rankraščių ar kokia ypatinga informacija.

Dabartinis Stratfordas visu kuo primena Šekspyrą: gatvių vardai, Šekspyro teatras, Šekspyro biblioteka. Sodai prisotinti tų gėlių, kurios yra minimos jo dramose. Net viešbučiuose, kur paprastai sustoja turistai, kambariai pavadinti Šekspyro dramų vardais: „Oleto“, „Vasaros nakties sapnas“. Geriausias vis dėlto Šekspyro atminimas - tai jo paties pastatytas paminklas - jo kūriniai. Jo testamente šalia artimųjų minimi ir trys aktoriai - Ričardas Berbedžas, Džonas Hemingas ir Henris Kondelas.

Kūryba ir Jos Bruožai

Per 24 metus V. Šekspyras sukūrė 37 dramas, 154 sonetus ir kelias dideles poemas. Taip pat jis dirbo teatre, dažnai vaidindavo spektakliuose. Žymiausios V. Šekspyro dramos - tragedijos: „Romeo ir Džuljeta“, „Otelas“, „Karalius Lyras“, „Makbetas“, „Hamletas“.

Kūrybos pradžioje Šekspyras daugiausiai rašė dramines kronikas bei komedijas. Vėlyvuoju Šekspyro kūrybos laikotarpiu, šis ėmė rašyti tragedijas bei dramas. Ankstyvojoje Šekspyro kūryboje dominuoja meilės jausmas, draugystės saitai, tad nenuostabu, kad pagrindinėmis herojėmis dažniausiai būdavo moterys. Tokiuose Šekspyro kūriniuose vyrauja žaismingumas, humoras. Taip pat neretai buvo skiriama dėmesio ir asmenybės bei aplinkos svarbiausiems kontrastams, tragiškiems gyvenimo įvykiams. Tad tikriausiai per šį laiką ir tokią kūrybos prizmę vėliau Šekspyras perlipo ir pradėjo vėlesnio laikotarpio kūrybos pamatus, kuriuose daugiausiai buvo vaizduojami įvairūs politiniai konfliktai, politinių asmenybių likimai, gyvenimai ir jų peripetijos. Tiesa kai kuriuose Šekspyro kūriniuose matomi ir fantastiniai elementai.

Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong

Šitoje jo kūrybos evoliujijoje skiria paprastai keturis periodus. Pirmajam, kuriame dar stipriai reiškėsi jo pirmtakų ir romėnų įtaka (1587-1592), priskiriami šie veiklai: “Andronikas”, pora istorinių dramų (“Henrikas VI” ir “Ričardas III”),4 komedijos (“Klaidų komedija”, “Tuščios meilės pastangos”, “Du Veroniečiai” ir kt.) tragedija “Romeo ir Džiuljeta”. Antrasis periodas yra jo darbas 1592-1609 m.; šiuo tarpu rašytojo talentas dar savarankiškesnis; jis rašo istorines dramas apie Lankasterius (“Henrikas IV,V,VIII”, “Karalius Jonas”), Valencijos Pirklį ir šešias komedijas ( “Vasaros nakties sapną”, “Daug triukšmo dėl nieko”, “Dvyliktąją naktį” ir kt.) Trečiasis periodas yra produktingiausi 1601-1609 metai; šiam laikotarpiui priklauso didžiausios tragedijos: “Cezaris”, “Hamletas”. “Oletas”, “Karalius Lyras”, “Makbetas”, “Antonijus ir Kleopatra” ir kt. Šito laikotarpio tragedijose vyrauja didžiausias pesimizmas. Į gyvenimo galą tas pesimizmas atslūgsta. Tamsieji debesys nuslenka, nors poeto pasaulio dangus ir nepragiedrėja. Dramaturgas ima daugiau skendėti gamtos peizažuos, o pesimizmo vietoi pasitenkina ttylia, rezignuojančia melancholija. Tai Šekspyro ketvirtas kūrybos periodas, kuriam tenka “Cimbelina”. Jau chronologiškai suminint Šekspyro kūrinius lengva buvo pastebėti, kad jo draminius veikalus galime suskirstyti tokiomis rūšimis: istorinės dramos, komedijos ir tragedijos. Bet paminėtina, kad Šekspyras yra palikęs dar pluoštą sonetų ir epinių kūrėlių. Istorinėmis dramomis Šekspyras sudėjo duoklę atgyjančiam anglų patriotizmui. Komedijų žanre randama daug renesanso laikų žaismo, muzikos, jausmų švelnumo. Tai duoklė epochai. Foną savo dramoms Šekspyras piešia iš pačios Anglijos praeities, iš kaimynų gyvenimo, iš antikinio pasaulio arba sukuria fantastišką pasaulėlį. Tačiau Šekspyro kūryboje svarbu ne paimtoji medžiaga, o žmonės, charakteriai. Jo charakteriai labai sudėtingi, tačiau kiekvienas vis kitoks. Niekas nemoka taip individualizuoti žmogų kaip Šekspyras. Nors Šekspyro charakteriai labai įvairūs, tačiau tame margume gali rasti ir bendrų bruožų, kurie charakterizuoja jų herojus ir kuriais jis skiriasi nuo kitų kūrėjų. Šekspyro veikėjai yra šios žemės žmonės. Jie rūpinasi tik šio gyvenimo reikalais. O kas bus po jo, per daug dėl to nesigraužia. aistrų katilas. Tos aistros ir valdo žmogų. Tokiu būdu Šekspyras įdeda žmogaus likimą į paties žmogaus širdį, tuo tarpu kai Safoklui likimas yra atskira, nuo žmogaus nepriklausanti būtybė. Žmogaus prigimtyje Šekspyras pastebi daugiau baisiųjų aistrų, ypač jį valdo garbėtroška ir valdžios noras, toliau eina pavydas, šykštumas, meilės aistra. Tokios prigimties žmonių ir tragizmas kitoks. Jame mažai kovoja aistra su protu, jausmas su pareiga. Jame dvylipumo mažai. Dorovės sumetimai Šekspyro herojų nevaržo, rodos, kad jiems visai neegzistuoja moralė. Jeigu kiti dramaturgai savo žmones stengias termozuoti, ir tų žmonių tragizmas kyla iš mėginimo suvaržyti aistras, tai Šekspyro žmogaus aistrai duota visiška laisvė nešti ten, kur jai patinka- iki ta aistra sunaikins patį žmogų, čia yra ir jo katastrofa. Kūrėjas Šekspyras nepaiso taisyklių, kurių laikėsi graikų dramaturgai. Jis žiūri tik, kad būtų panašu į gyvenimą, realu, natūralu. Šekspyras neranda gerų ir blogų žodžių dialoguose: visi jam lygūs; dėl to jis ir nevengia vulgarizmų. Tragišką ir komišką elementą jungia toje pačioje dramoje, ko niekada nebūtų padaręs nei antikinis Sofoklas, nei klasikinis Kornelis.

V. Šekspyras, kurdamas savo dramas, rėmėsi istoriniais siužetais. Komedijų parašė daugiau nei tragedijų. Žinomiausios iš jų: „Klaidų komedija“, „Užsispyrėlės sutramdymas“, „Daug triukšmo dėl nieko“. Tuo metu, kai gyveno ir kūrė V. Šekspyras, formavosi ir nacionalinė anglų drama. Pradėta domėtis Anglijos istorija, kai kurie jos epizodai atsispindi ir tuo metu sukurtose anglų dramose. „Gaublio“ teatre buvo suvaidintos visos žymiausios V. Šekspyro dramos.

Kūrybos laikotarpiai

• Pirmasis kūrybos laikotarpis (1590-1600): Šekspyras parašė geriausias komedijas ir dramines kronikas. Pirmuoju kūrybos dešimtmečiu Šekspyras rašė daugiausia dramines kronikas ir komedijas, po 1600 m. Draminėse kronikose „Henrikas VI“ (1590-1591), „Ričardas III“ (1592), „Ričardas II“ (1595), „Henrikas IV“ (1597), „Henrikas V“ (1598) vaizduojami daugiausia XIV-XV a. politiniai konfliktai. Monarchas vertinamas renesanso humanistinių idealų požiūriu. Pirmojo kūrybos dešimtmečio komedijose vyrauja meilės, draugystės temos. Daugelio jų pagrindinė herojė - energinga, sąmojinga ir kartu romantiška moteris. Komedijose „Klaidų komedija“ (1592), „Užsispyrėlės sutramdymas“ (1593) gaivališkas renesansinis optimizmas reiškiamas bufonados priemonėmis, situacijų komizmu.

• Antrasis kūrybinis laikotarpis (1601-1608): Brandžiausias Šekspyro kūrybos laikotarpis. Po 1600 m. Šekspyro kūryboje atsispindėjo humanizmo idealų krizės nuotaikos, sustiprėjo tragiškas gyvenimo suvokimas. Tragedijoje „Hamletas“ (1601) vaizduojamas taurus humanistas, tragiškai vienišas kovoje prieš visuomeninį blogį. Tragedijų „Otelas“ (1604) ir „Karalius Lyras“ (1605) pagrindiniai veikėjai skaudžiai išgyvena griūvantį tikėjimą aplinkiniais žmonėmis, bet lieka taurūs, moraliai nesužlugdyti. Tragedijoje „Makbetas“ (1606) vaizduojama garbėtroškos ir savanaudiškumo aistrų, vidinių prieštaravimų sužlugdyta asmenybė. Vėlyvosiose komedijose „Troilas ir Kresida“ (1602), „Viskas gerai, kas gerai baigiasi“ (1603), „Akis už akį“ (1604) ryškūs ironijos, skepticizmo elementai.

• Trečiasis laikotarpis (1609-1612): Paskutiniuoju savo kūrybos laikotarpiu Šekspyras sukūrė keletą romantinio pobūdžio dramų „Cimbelinas“. Paskutiniųjų kūrybinės veiklos metų dramose „Žiemos pasaka“ (1611), „Audra“ (1612) humanistiniai idealai jungiami su pasakų fantastikos elementais.

  Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija

Garsiausi Šekspyro kūriniai

• „Dvyliktoji naktis“
• „Romeo ir Džiuljeta“
• „Vasarvidžio nakties sapnas“
• „Hamletas“
• „Karalius Lyras“
• „Makbetas“
• „Otelas“
• „Antonijus ir Kleopatra“
• „Ričardas II“
• „Vindzoro šmaikštuolės“
• „Daug triukšmo dėl nieko“

Šekspyro Kūrinių Vertimai į Lietuvių Kalbą

Į lietuvių kalbą Šekspyro kūryba pradėta versti XIX a.

• Hamletas. Danijos karalaitis : penkių veiksmų tragedija / V. Šekspyras ; vertė K. Sąmojauckas. - Kaunas : S. Banaičio sp., 1909.
• Macbeth : tragedija penkiuose aktuose / William Shakespeare ; lietuviškai vertė ir komentarus pridėjo Kleofas Jurgelionis. - Chicago (Ill.) : spauda "Naujienų", 1915.
• Otelas : 5 veiksmų tragedija / Viljamas Šekspyras ; iš anglų k. vertė Marė Karužaitė. - Kaunas : Švietimo ministerija, 1924.
• Otelo : Venecijos mauras : 5 veiksmų tragedija : su V. Šekspiro biografija 300 m. sukaktuvėms paminėti / Viljamas Šekspiras ; vertė J. Kutra. - Šiauliai : "Kultūros" b-vė, 1924.
• W. Shakespeare'o Venecijos pirklys : 5 veiksmų dramos kūrinys / išvertė J. Talmantas. - Kaunas : Sakalas, 1928.
• Karalius Lyras : 5-v. tragedija / V. Šekspyras ; išvertė, įžangą ir komentarais aprūpino J. Talmantas. - Kaunas : Spaudos fondas, 1936.
• Hamletas / Šekspyras ; vertė A. Churginas. - Kaunas : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1946.
• Makbetas / Šekspyras ; vert. A. Churginas. - Kaunas : Valst. grož. lit. l-kla, 1947.
• Karalius Lyras : [5 veiksmų tragedija] / Viljamas Šekspyras ; vertė A. Churginas. - Kaunas : Valstybinė grožinės lititeratūros leidykla, 1948.
• Otellas / Šekspyras ; vertė A. Churginas. - Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1949.
• Romeo ir Džiuljetta : [tragedija] / V. Šekspyras ; vertė A. Churginas. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1950.
• Daug triukšmo dėl nieko : [5 veiksmų komedija] / V. Šekspyras. - Vilnius, 1952.
• Ričardas III / Šekspyras ; vertė A. Churginas. - Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954.
• Hamletas / Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - Kaunas : Valst. ped. lit. l-kla, 1958.
• Raštai : Tragedijos / V. Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - T. 1. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1961.
• Raštai : Tragedijos / V. Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - T. 2. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1961.
• Raštai : Komedijos / V. Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - T. 3. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1962.
• Raštai : Komedijos / V. Šekspyras ; vertė A. Miškinis ir K. Boruta. - T. 4. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1963.
• Raštai : [Ričardas III ; Antonijus ir Kleopatra] / V. Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - T. 5. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1964.
• Hamletas Danijos princas : tragedija / V. Šekspyras. - Chicago, 1964.
• Šekspyro Sonetai / vertė Alfonsas Tyruolis. - Chicago (Ill.) : [s.n.], 1964 (Chicago (Ill.) : M. Morkūno sp.).
• Raštai : [[Julius Cezaris ; Sonetai] / V. Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - T. 6. - Vilnius : Vaga, 1965.
• Sonetai / Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas ; iliustracijos S. Krasausko. - Vilnius : Vaga, 1967.
• Hamletas / Viljamas Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - Vilnius : Vaga, 1970.
• Koriolanas / Šekspyras ; iš anglų k. vertė Aleksys Churginas. - Vilnius : Vaga, 1973.
• Du veroniečiai ; Tuščios meilės pastangos : komedijos / Viljamas Šekspyras ; iš anglų k. vertė Antanas Danielius. - Vilnius : Vaga, 1983.
• Dramos ; Sonetai / Viljamas Šekspyras ; iš anglų kalbos vertė Aleksys Churginas. - Vilnius : Vaga, 1986.
• Romeo ir Džuljeta ; Hamletas ; Karalius lyras : tragedijos / V. Šekspyras ; iš anglų k. vertė Aleksys Churginas ; paaišk. parengė D. Judelevičius. - Kaunas : Šviesa, 1989. - 460, [2] p.
• Ričardas II : Drama / Viljamas Šekspyras ; Iš anglų k. vertė A. Danielius. - Vilnius : Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1994.
• Hamletas. Danijos princas / Viljamas Šekspyras ; iš anglų k. vertė A. Nyka-Niliūnas. - Vilnius : Baltos lankos, 1995. - 335 p.
• Romeo ir Džuljeta / William Shakespeare ; vertė Aleksys Churginas. - Vilnius : Baltos lankos, 1997. - 174 p.
• Karalius Lyras ; Timonas Atėnietis : [tragedijos] / Viljamas Šekspyras ; iš anglų kalbos vertė Antanas Danielius. - Vilnius : Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1997.
• Hamletas. Danijos princas : tragedija / William Shakespeare ; iš anglų kalbos vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas. - Vilnius : Baltos lankos, 1999 (Vilnius : Vilspa). - 196, [1] p.

tags: #williamas #shakespearas #gime