Marija Remienė - išeivė iš Lietuvos, Širvintų krašto garbės pilietė, nuolatinė Musninkų miestelio ir gimnazijos globėja bei rėmėja, kurios gyvenimas yra neatsiejamas nuo Lietuvos istorijos vingių, kultūros puoselėjimo ir mecenatystės. Jos biografija - tai pasakojimas apie stiprią asmenybę, kurios likimą nulėmė sudėtingi istoriniai įvykiai, tačiau ji sugebėjo išlaikyti meilę Tėvynei ir skirti savo energiją bei išteklius Lietuvos labui.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Okupacijos Poveikis
Marijos Remienės vaikystė prabėgo Musninkų apylinkėse. Ji prisimena pradžios mokyklą Musninkuose ir dvejus metus Širvintų progimnazijoje. Tačiau šį idilišką laikotarpį nutraukė Sovietų Sąjungos okupacija. Šeimoje augo trys vaikai, kurių ateitį tėvai planavo nepriklausomoje Lietuvoje. Okupacija sugriovė šiuos planus ir privertė šeimą pasirinkti: tremtį į Sibirą ar savanorišką išvykimą į nežinią. 1944 m. tėvas nusprendė palikti viską - ūkį, namą ir turtą - ir išvykti su šeima, tikėdamasis sugrįžti po karo. Šis sprendimas kardinaliai pakeitė Marijos gyvenimą.
Marija dažnai susimąsto, koks būtų jos gyvenimas, jei ji būtų likusi nepriklausomoje Lietuvoje. Ji įsitikinusi, kad būtų pasirinkusi profesiją pagal savo pašaukimą ir būtų buvusi laiminga. Tačiau likimas susiklostė kitaip - jai teko augti, bręsti ir mokytis svetimame krašte, Vokietijoje.
Gyvenimas išeivijoje: Tautinė Savimonė ir Veikla
Vėliau, subrendusi, Marija pasirinko būti tarp lietuvių žmonių, dovanoti džiaugsmą ir lietuvišką kultūrą. Savo energiją ji nukreipė ne į nusiminimą ar neviltį, bet į gerus darbus, Tėvynės vargų skleidimą ir ideologinių organizacijų kryptį.
Marija save vadina „dipuke“, pabrėždama, kad ji nėra duoneliautoja. Ji, kaip ir daugelis kitų dipukų, turėjo įsisąmonintą tautinę ir religinę paskirtį bei pareigas gyvenime. Bažnyčia tapo svarbia išeivijos lietuvių bendruomenės dalimi. Bažnyčiose vyko jaunimo susitikimai, organizacijų sueigos, posėdžiai ir buvo sprendžiami socialiniai, politiniai, tautiniai, religiniai bei kiti klausimai. Lietuvės moterys, nepabūgusios audrų ir vėtrų, ypač skatino kurti tik lietuviškas šeimas, taip stiprindamos tautinį identitetą svetimoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: M. Remienės biografija
Prisiminimai apie Lietuvą ir Rūpestis Jos Gerove
Iš Tėvynės Marija išvažiavo būdama 14 metų. Ji prisimena pradžios mokyklą Musninkuose ir dvejus metus Širvintų progimnazijoje. Geriausi prisiminimai - lankymasis pas senelius Kaimynėliuose, vasaros obuoliavimai ir žiemos išdaigos seno namo palėpėje. Tačiau labiausiai jai įsiminė grybavimas su mamyte, anksti ryte prisikėlus ir bėgant į miškelį. Nuo to laiko lietuviški grybai ir grybavimas tapo jos mėgstamiausiu maistu ir užsiėmimu.
Marija atidžiai seka įvykius Lietuvoje ir mūsų rajone. Ji apgailestauja dėl didelio skirtumo tarp pasiturinčiųjų ir vargingai gyvenančių žmonių, dėl jaunimo bėgimo iš Tėvynės. Ji mano, kad viena iš pagrindinių priežasčių - tikėjimo stoka. Viešėdama Tėvynėje, ji mato žmones, sėdinčius prieš saulę ir rūkančius, bet nesitraukiančius į bažnyčią.
Parama Lietuvai: Mecenatystė ir Kultūros Puoselėjimas
Marija Remienė pradėjo remti įvairias įstaigas ir žmones Lietuvoje, tęsdama savo tėvų tradiciją. Jos šeima, patyrusi sunkumus Vokietijoje, visuomet stengėsi padėti kitiems. Atvykę į Ameriką, tėvai ėmė siųsti siuntinius giminėms ir pažįstamiems, remti kunigus Lietuvoje.
Eidama tėvelio pėdomis, Marija pradėjo remti Lietuvoje katalikišką spaudą, tokius leidinius kaip "XXI amžius", "Artuma", "Voruta" ir kt. Ji iš pagrindų atnaujino Musninkų Šv. Trejybės bažnyčią, įamžindama savo tėvelių vardus. Taip pat ji užsakė pas menininką Antaną Chmieliauską Šv. Mykolo granito skulptūrą, kuri stovi priešais bažnyčią.
Nepamiršta ir savo mokyklos Musninkuose, kurią ji remia finansiškai kiekvienais metais. Marija gerbia buvusį Kaišiadorių vyskupą Juozapą Matulaitį ir parėmė rožinio paslapties kelią buvusio kardinolo Slatkevičiaus tėviškėje Guronyse.
Taip pat skaitykite: Apie Mergelę Mariją
Savo turto dalį, ypač sukauptus meno kūrinius, Marija padovanojo Lietuvos muziejams. Ji teigia, kad viskas gimė iš patriotinės lietuviškos širdies.
Rūpestis Jaunimu ir Tautos Ateitimi
Marija Remienė ypač rūpinasi jaunimu, kuris, jos nuomone, yra tautos ateitis. Ji remia Lietuvos žvaigždę - dainininką iš Musninkų. Ji įsitikinusi, kad už jaunimą pirmiausiai yra atsakingi tėvai ir geros mokyklos, taip pat jaunimo organizacijos ir tikėjimas.
Marija apgailestauja, kad šiuo metu Lietuvoje ir ypač mokyklose sunkiai atsigaunama po okupacijos, kuri sugriovė patriotizmą ir tikėjimą. Ji teigia, kad jaunimo organizacijos, tokios kaip ateitininkai, skautai ar šauliai, gali sėkmingai ugdyti krikščioniškas, tautines ir patriotines vertybes.
Apdovanojimai ir Įvertinimas
Už nuopelnus Širvintų kraštui, aktyvią kultūrinę, dvasinę ir visuomeninę veiklą Marijai Remienei buvo suteiktas Širvintų krašto garbės piliečio vardas. Tai aukštas įvertinimas jos ilgametės veiklos, skirtos Lietuvos labui.
2005 m. LB Kultūros taryba įteikė premiją Marijai Remienei už pažintį su dr. Petro Joniko biografija per premijų įteikimo šventę.
Taip pat skaitykite: Kelias į Muzikos Olimpą: Monikos Marijos Paulauskaitės istorija