Utėlės - tai nedideli, krauju mintantys parazitai, kurie apsigyvena žmogaus galvos plaukuose ir sukelia daug diskomforto. Nors ši problema dažniau pasitaiko vaikams, utelėmis gali užsikrėsti ir suaugusieji. Galvos utėlės plinta ten, kur žmonės dažnai būna arti vieni kitų: mokyklose, darželiuose ar stovyklose. Užsikrėtę žmonės nerimauja ir klausia, kaip išnaikinti uteles galvoje bei kokios priemonės yra veiksmingiausios. Efektyvus utėlių naikinimas - tai ne tik galvos plaukų gydymas specialiais preparatais, bet ir kruopšti higiena, kad būtų sunaikintos visos glindos ir užkirstas kelias pakartotiniam užsikrėtimui.
Nors mintis apie utėles daugeliui kelia nemalonius jausmus ar net gėdą, svarbu žinoti, kad galvos utėlės (pedikuliozė) yra labai dažna problema, ypač tarp vaikų, lankančių darželius, mokyklas ar vasaros stovyklas. Tai nėra susiję su higiena ar socialine padėtimi - užsikrėsti gali bet kas. Svarbiausia - laiku pastebėti problemą, ją tinkamai spręsti ir apie tai ramiai kalbėtis. Išvysti ropojančius gyvius vaiko galvoje - menkas malonumas, tačiau nereikia išsigąsti ir panikuoti. Utėlių turi ne tik socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai, kaip buvo manoma anksčiau. Šie parazitai vienodai mėgsta tiek nešvarias, tiek ir švarias galvas.
Kaip atpažinti uteles?
Dažnai užsikrėtimas pastebimas tik tada, kai niežulys tampa nepakeliamas, tačiau atidi apžiūra gali padėti diagnozuoti problemą anksčiau. Pagrindiniai simptomai:
- Intensyvus galvos niežėjimas, ypač už ausų, smilkiniuose ir pakaušyje. Dėl utėlių įkandimų atsiranda niežulys, todėl gali būti nusikasymų smilkinių, kaktos ir pakaušio srityje. Besimaitindama, utėlė 1-8 kartus per dieną praduria odą su mažu adatą primenančiu maitinimosi organu ir išskiria seiles, kurios sukelia niežulį.
- Odos paraudimas ir sudirgimas dėl nuolatinio kasymosi. Dėl nuolatinio kasymosi gali vystytis odos uždegimas.
- Smulkios baltos arba gelsvos glindos - utėlių kiaušinėliai, tvirtai prilipę prie plauko, dažniausiai 1-2 cm atstumu nuo galvos odos. Apsikrėtimo galvinėmis utėlėmis pagrindinis požymis - glindos (utėlių kiaušinėliai) plaukuose. Jų gausa didesnė nei suaugusių utėlių, jos nėra aktyvios, sunkiai nuimamos nuo plauko. Glindos yra 1,0-1,5 mm dydžio, kiaušinio formos, baltos spalvos, todėl plaukuose jas pastebėti nesudėtinga.
- Gyvos utelės - smulkūs (2-4 mm ilgio), gelsvai pilki vabzdžiai, greitai judantys tarp plaukų. Suaugusios galvinės utėlės - mažos (1-3mm), plokščios, besparnės būtybės. Jų spalva pilka, tačiau po maitinimosi, suvartojusios kraujo, būna rausvos.
Esminis skirtumas tarp glindų ir pleiskanų yra tas, jog glindos tvirtai laikosi ant plauko ir nenusikrato, o pleiskanos lengvai pašalinamos, jos laisvai juda tarp plaukų. Tušti glindų kiautai, negyvos glindos ar utėlės gali būti įvardijamos kaip buvęs užsikrėtimas. Gyvos, judančios utėlės ar gyvos glindos, esančios arti plauko šaknies, patvirtina aktyvų užsikrėtimą. Pleiskanos gali būti klaidingai priskiriamos glindoms.
Tam, kad patikrinti ar turit utėlių, naudokite šukas smulkiais dantukais (galite įsigyti specialias šukas nuo utėlių). Patikrinimą atlikite gerai apšviestoje vietoje, plaukus skirstydami sruogomis. Jei įmanoma, pasikvieskite į pagalbą kitą žmogų - savarankiškai pamatyti uteles gali būti sunku. Norint aptikti gyvas utėles, reikia kruopščiai šukuoti visą galvos odą tankiomis šukomis.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Kaip patikrinti, ar vaikas turi utėlių?
Pasirinkite gerai apšviestą vietą.
Kruopščiai, sruoga po sruogos, apžiūrėkite plaukus, ypač arti galvos odos (pakaušyje, už ausų). Ieškokite:
- Gyvų utėlių: Jos mažos, pilkšvos ar rusvos spalvos, greitai juda, todėl pamatyti gali būti sunku.
- Glindų: Jos atrodo kaip mažyčiai taškeliai, tvirtai prilipę prie plauko (skirtingai nuo pleiskanų, kurios lengvai nubyra). Gyvos glindos paprastai būna arčiau galvos odos (iki 1 cm atstumu), tamsesnės spalvos. Tuščios glindos (perišėję lukštai) būna baltos ar gelsvos ir lieka ant plauko toliau nuo odos, vaikui augant.
Šlapias šukavimas: Patikimiausias būdas aptikti utėles - šukuoti drėgnus plaukus (galima naudoti įprastą kondicionierių, kad būtų lengviau) labai tankiomis, specialiomis metalinėmis utėlių šukomis. Šukuokite nuo šaknų iki galiukų, po kiekvieno perbraukimo šukas nuvalydami į baltą popierinį rankšluostį ar servetėlę - taip lengviau pamatysite iššukuotas utėles ar glindas.
Rekomenduojama profilaktiškai vaikų galvas tikrinti reguliariai, pavyzdžiui, kartą per savaitę ar dvi, ypač jei darželyje ar mokykloje yra paskelbta apie utėlių protrūkį.
Kaip plinta utelės?
Utėlės yra itin prisitaikę parazitai, kurie gali plisti labai greitai, ypač aplinkoje, kur žmonės artimai kontaktuoja. Todėl svarbu suprasti jų plitimo būdus, kad būtų galima veiksmingai užkirsti kelią naujam užsikrėtimui.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Dažniausias perdavimo kelias - tiesioginis kontaktas, pavyzdžiui, galvos prisilietimas prie galvos. Tai dažnai nutinka vaikų žaidimų metu, sportuojant ar tiesiog apsikabinant. Galvinės utėlės gali išplisti artimo kontakto (galva į galvą su užsikrėtusiu asmeniu) metu, pvz., draugiško apkabinimo ar žaidimų metu. Pagrindinis utėlių plitimo kelias - iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu. Nors utėlės neskraido ir nešokinėja, jos greitos ir judrios savo aplinkoje. Galvos utėlės plinta tiesioginio kontakto (ypač galva su galva) metu su užsikrėtusiuoju. Utėlėmis dažniausiai užsikrečia 3 - 13 m. amžiaus vaikai ir jų šeimos. Mergaitės užsikrečia 2- 4 kartus dažniau negu berniukai.
Pavojų užsikrėsti taip pat sukelia dalijimasis asmeniniais daiktais. Šepečiai, šukos, plaukų gumelės, kepurės, šalmai dviračiams - visa tai gali tapti tarpininkais perduodant uteles. Net ir trumpalaikis daikto naudojimas gali būti pakankamas užsikrėsti.
Be to, pavojai slypi ir namuose bei bendro naudojimo patalpose. Patalynė, pagalvės, antklodės ar rankšluosčiai gali turėti gyvų utėlių ar glindų, jei juos neseniai naudojo užsikrėtęs žmogus. Minkšti baldai, automobilio sėdynės ir kitos tekstilinės dangos taip pat gali tapti laikina utėlių “stotele”.
Tačiau žmonių utelės yra specifinės žmogui - jos negyvena ir nesidaugina ant naminių gyvūnų, todėl augintiniai nėra infekcijos šaltinis.
Ar įmanoma galvinėmis utėlėmis užsikrėsti nuo naminių gyvūnų?
Ne. Jos yra žmogaus parazitas ir maitinasi žmogaus krauju.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Ar galvinė utėlė platina ligas?
Ne, nėra žinoma, kad galvos utėlės perduotų ligas. Tačiau dėl nuolatinio kasymosi gali vystytis odos uždegimas.
Kaip ilgai utėlė gali išgyventi iškritusi iš plaukų (aplinkoje)?
Suaugusi galvinė utėlė, pašalinta iš asmens galvos plaukų, negali išgyventi ilgiau kaip 24 valandas.
Ar galima galvinėmis utėlėmis užsikrėsti nuo pagalvės ir baldų?
Paprastai galvinė utėlė nepersikelia ant negyvų objektų, nes jos linkę pasilikti ten, kur yra patenkinami išgyvenimo poreikiai (šiuo atveju šiluma, maistas). Jei utėlė buvo palikta ant pagalvės ar baldo - ji paprastai ropoja atgal į galvos plaukus, kur yra šilumos, maisto.
Ar galvinė utėlė šokinėja, skrenda, plaukia?
Ne. Galvinės utėlės neturi stiprių užpakalinių kojų šokinėjimui. Jos taip pat neturi sparnų ir negali skristi. Utėlės plinta žmonėms kontaktuojant, perropodamos.
Kaip išnaikinti uteles galvoje - pagrindiniai metodai
Norint atsikratyti utėlių, būtina taikyti kompleksinį požiūrį: sunaikinti suaugusias uteles, pašalinti glindas ir užkirsti kelią naujam užsikrėtimui.
Veiksmingiausi yra specialūs preparatai nuo utėlių. Vaistinėse parduodami specialūs losjonai, šampūnai ar purškikliai, skirti utėlių naikinimui. Efektyviausios medžiagos: dimetikonas (mechaninis utėlių uždusimas), permetrinas, pavyzdžiui, PEDEKS, ar kiti insekticidai. Preparatus reikia naudoti griežtai pagal instrukciją, pakartojant procedūrą po 7-10 dienų, kad būtų sunaikintos iš likusių glindų išsiritusios utelės.
Taip pat svarbus ir mechaninis šukavimas. Naudojamos specialios metalinės šukos smulkiais dantukais. Šukuoti reikia švarius, kondicionieriumi suminkštintus plaukus, sruogą po sruogos, pradedant nuo galvos odos. Procedūrą geriausia kartoti kas 2-3 dienas bent dvi savaites. O specialaus preparato naudojimas kartu su intensyviu šukavimu užtikrina geriausią rezultatą. Taip sunaikinamos tiek suaugusios utelės, tiek jų kiaušinėliai. Patikrintas būdas naikinti utėles ir glindas - šukuoti ypač tankiomis šukomis, kuriomis jos efektyviai pašalinamos iš plaukų. Plaukus galima sudrėkinti acto tirpalu ir šukuoti ne trupiau nei 30 min., kol iš galvos pašalinamos visos utėlės.
Žinoma, vien tik galvos gydymas nepadės, jei nebus išvalyta aplinka. Patalynę, rankšluosčius, kepures ir drabužius reikia išskalbti aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. O šepečius ir plaukų aksesuarus išmirkyti karštame vandenyje bent 10 minučių arba apdoroti specialiu dezinfekciniu purškikliu.
Kaip atsikratyti galvinių utėlių?
Jas galima iššukuoti tankiomis šukomis. Iššukuotas utėlės būtina sunaikinti, o šukas kruopščiai išplauti karštu vandeniu, išvalyti ir pusvalandžiui pamerkti į 4-5 proc. acto tirpalą.
Šeimoje ir kolektyvuose taip pat svarbios higienos priemonės: reguliarus plaukų kirpimas, kasdieninis plaukų šukavimas, plaukų ir kūno prausimas specialiu šampūnu ar losjonu, patalynės ir apatinio trikotažo keitimas, skalbimas, išorinių drabužių, lovų, aplinkos valymas.
Utėles naikinantys medikamentai (pedikuliocidai) naudojami tik išaiškinus utėlėtumą ir pasitarus su vaistininku ar gydytoju. Šiam tikslui skirti medikamentai perkami vaistinėje ir naudojami griežtai laikantis medikamento vartojimo aprašymo, pateikto informaciniame lapelyje. Jei panaudojus medikamentą galvos plaukuose pastebima gyvų utėlių, procesą būtina kartoti pasirenkant kitą medikamentą.
Utėlės turi būti naikinamos visų šeimos narių pastangomis. Visiems užsikrėtusiems asmenims šeimoje ar kolektyve turi būti taikomi tie patys utėles naikinantys medikamentai tuo pačiu metu.
Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, pagalvės (jei skalbiamos) turi būti kruopščiai išplaunami karštesniame nei 60ºC vandenyje, šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5 proc. acto tirpale 30 min.
Kaip man žinoti ar glindos yra žuvusios ar gyvos?
Glindos, esančios per 1 cm nuo skalpo, yra šviežiai sudėtos ir gyvos. Glindos, kurios aptinkamos toliau nuo skalpo (pagal plauką) bus išperėtos arba žuvusios.
Ar atsikračius utėlių vėliau dar reikėtų tikrinti vaiko galvą?
Kadangi glindos išsirita per 7 dienas yra svarbu patikrinti vaiko plaukus bent kartą per 7 dienas po gydymo, siekiant užtikrinti ir įsitikinti, kad naujų galvos utėlių nėra. Jei naujų galvos utėlių randama - būtinas antras gydymas. Tikrindami plaukus kartą per savaitę, galite utėlių aptikti anksti ir taip apriboti jų plitimą.
Ar turėčiau kam nors pasakyti, kad mes turime galvinių utėlių šeimoje?
Užsikrėtus galvinėmis utėlėmis nereikia slėpti to ar gėdytis. Galvinės utėlės yra labai paplitusios, todėl dauguma žmonių galvinėmis utėlėmis užsikrečia bent kartą per gyvenimą. Svarbu apie užkrėtimą informuoti mokyklos, vaikų centro ar darželio, kurį jūsų vaikas lanko, sveikatos priežiūros specialistus. Tai leis jiems patikrinti visus glaudžius vaiko kontaktus ir organizuoti gydymą, jei tai būtina.
Plaukų priežiūra po utėlių naikinimo
Utėlių naikinimo priemonės, nors ir veiksmingos, gali sausinti plaukus bei dirginti galvos odą. Todėl po gydymo svarbu skirti laiko atstatomajai priežiūrai, kad plaukai ir oda greitai atsigautų. Naudokite švelnų šampūną ir kondicionierių. Rinkitės priemones be sulfatų ir stiprių kvapiklių, kad nedirgintų jautrios odos. Gintarinėje vaistinėje rasite įvairių plaukų atstatomųjų šampūnų su pantenoliu, alaviju ar ramunėlių ekstraktu, kurie ramina ir drėkina.
Taip pat naudingi gali būti įvairūs purškikliai. Pavyzdžiui, purškikliai su ramunėlių, alavijo ar arbatmedžio ekstraktu padeda sumažinti niežėjimą bei paraudimą. Jie taip pat gali turėti antibakterinį ir priešgrybelinį poveikį, kuris saugo nuo antrinių infekcijų. Be to, veiksmingos ir aliejinės priemonės plaukams. Kokosų, argano ar makadamijų aliejus atkuria plaukų blizgesį, drėkina juos ir saugo nuo lūžinėjimo. Aliejus galima naudoti kaip kaukes 1-2 kartus per savaitę. Plaukų šaknis ištepkite kokosų ar alyvuogių aliejumi ir kuo ilgiau palaikykite.
Nepamirškite ir tolesnės priežiūros ir profilaktikos. Net jei utelės jau pašalintos, dar 2-3 savaites tikrinkite plaukus kas kelias dienas. O profilaktiniai purškikliai, parduodami Gintarinėje vaistinėje, pavyzdžiui, TOOFRUIT apsauginis purškiklis plaukams nuo utėlių gali padėti išvengti pakartotinio užsikrėtimo, ypač jei vaikas lanko darželį ar mokyklą.
Kaip išvengti pakartotinio užsikrėtimo?
Net ir sėkmingai pašalinus visas uteles bei glindas, pavojus dar nesibaigia - visada išlieka rizika, kad problema atsinaujins. Tai gali nutikti tiek dėl kontakto su užsikrėtusiais žmonėmis, tiek dėl nepakankamos aplinkos higienos. Todėl prevencinės priemonės yra tokios pat svarbios kaip ir pats gydymas.
- Reguliarus galvos plaukų patikrinimas. Bent kartą per savaitę reikėtų vizualiai patikrinti vaikų ir kitų šeimos narių plaukus. Labai naudinga turėti specialias šukas su tankiais metaliniais dantukais - jos leidžia ne tik pastebėti, bet ir iššukuoti pavienes glindas, kurios gali likti nepastebėtos.
- Asmens higienos taisyklės. Svarbu griežtai laikytis higienos: nešioti tik savo kepures, šalikus, šalmo įdėklus ar plaukų aksesuarus. Negalima dalintis šukomis, šepečiais ar plaukų gumelėmis su kitais žmonėmis, nes tai vienas dažniausių utėlių plitimo būdų.
- Prevencinės priemonės. Gintarinėje vaistinėje galima įsigyti specialių purškiklių su augaliniais ekstraktais kurie padeda atbaidyti uteles. Tokie purškikliai tinka kasdieniam naudojimui - ypač vaikams, prieš einant į darželį ar mokyklą, kur rizika užsikrėsti yra didžiausia.
- Aplinkos priežiūra. Norint visiškai užkirsti kelią pakartotiniam užsikrėtimui, būtina pasirūpinti ir aplinka. Patalynę bei rankšluosčius reikia skalbti ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje. O daiktus, kurių negalima skalbti, galima užšaldyti plastikiniuose maišeliuose 48 valandoms - tokiomis sąlygomis utelės žūsta. Taip pat rekomenduojama išsiurbti minkštus baldus, automobilių sėdynes ir kilimus, kur galėjo patekti plaukų su glindomis.
- Kolektyvinių užsikrėtimų prevencija. Užsikrėtus bent vienam vaikui, būtina informuoti mokyklą ar darželį, kad būtų patikrinti ir kiti vaikai - taip galima užkirsti kelią masinei problemai. Jei utelės randamos šeimoje, patikrinti reikėtų visus kartu gyvenančius asmenis, o prireikus - gydyti juos vienu metu.
Mitai apie utėles
Vis dar gajus mitas, kad utėlės atsiranda tik dėl nešvaros ar prastos higienos. Tai netiesa! Utėlėms visiškai nesvarbu, ar plaukai švarūs, ar nešvarūs. Kai kurie specialistai net teigia, kad joms lengviau įsikibti į švarius plaukus. Galvines utėles susieti su nešvariais plaukais yra klaidinga. Jos nėra smulkmeniškos ir taip pat gyvena švariuose plaukuose.
Todėl aptikus utėlių, nereikėtų jausti gėdos ar kaltės. Tai tiesiog nemaloni, bet įveikiama problema, su kuria susiduria labai daug tvarkingų šeimų visame pasaulyje. Svarbu ramiai priimti situaciją ir imtis veiksmų.
Pedikuliozės epidemiologinė priežiūra ir kontrolė
Viena iš tokių priemonių yra pedikuliozės epidemiologinė priežiūra ir kontrolė. Tai atliekama remiantis galiojančiais įsakymais, higienos normomis bei pedikuliozės epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinėmis rekomendacijomis (2007-06-20, ULPKC raštas Nr. Pagal galiojančius higienos normos HN 75:2010 „įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (Žin., 2010, Nr. Siekiant užkirsti kelią pedikuliozės plitimui, vaikų ugdymo įstaigai rekomenduojama suformuoti utėlėtumo profilaktikos tvarką, kurios nuostatos turėtų būti įrašytos į vaikų ugdymo įstaigos veiklos planus ir vidaus tvarkos taisykles. Pagal šią tvarką organizuojamas tėvų raštiškas sutikimas vykdyti vaikų asmens higienos ir švaros patikrinimo procedūrą, inicijuojamas draudimas lankyti ugdymo įstaigą vaikams, užsikrėtusiems utėlėmis. Taip pat taisyklėse turėtų būti nurodyta, kad vaikas gali grįžti į kolektyvą tik tuomet, kai utėlės išnaikinamos. Kai tėvai piktybiškai nereaguoja į vaikų ugdymo įstaigos pranešimus apie pedikuliozę ir nesiima priemonių utėlių naikinimui, informuojamas vaikų ugdymo įstaigos socialinis pedagogas bei vaiko teisių apsaugos tarnyba. Kai kuriuos tėvelius glumina, kad atvedę vaiką į darželį ir mokyklą, jie turi pasirašyti sutartį, pagal kurią suteikiama teisė patikrinti vaikus dėl pedikuliozės. Gauti šį tėvų ar globėjų sutikimą įgalina Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymas (Žin., 1996, Nr.
- Aptikus pedikuliozę, informuojami vaiko tėvai, kad šie neleistų vaiko į mokyklą, kol nebus išgydyta liga.
- Vaikas priimamas atgal į ugdymo įstaigą tik tuomet, kai pateikia pažymą (pvz.
- 4. Pastebėjus masinį užsikrėtimą mokykloje (pvz.
Apibendrinimas
Galvos utėlės - nemaloni, bet įveikiama problema. Svarbiausia - nepanikuoti, negėdyti vaiko, laiku pastebėti, kruopščiai ir nuosekliai naikinti parazitus pagal instrukcijas, patikrinti visus šeimos narius ir informuoti aplinkinius, kad būtų sustabdytas tolesnis plitimas.
Kitos priemonės utėlėms naikinti
- Specialūs preparatai nuo utėlių. Vaistinėse galima įsigyti specialių purškiklių ir šampūnų utėlėms naikinti. Preparatai galvos utėles uždusina, išdžiovina, o šampūną galima naudoti utėlių prevencijai. Preparatą panaudojus, po kurio laiko dar kartą reikia patikrinti, ar neliko gyvų utėlių.
- Čemeryčių vanduo. Ilgą laiką utėlėms naikinti buvo naudojamas čemeryčių vanduo.
- Actas.
- Arbatmedžių aliejus.
- Žibalas.