Agresija vaikams gali pasireikšti įvairiais būdais, pradedant fizine agresija ir baigiant žodine ar socialine agresija. Svarbu suprasti, kad agresyvus elgesys yra žinutė, kad kažkas vyksta vaiko gyvenime. Apie agresiją paprastai susimąstoma tada, jei žaisdamas vaikas ima mušti, stumdyti ar netgi kandžioti bendraamžius. Šios įprastos agresyvaus elgesio apraiškos, kurias nesunku pastebėti, gali būti vaiko kova už nepriklausomybę, frustracijos išraiška ir nesėkmingas bandymas susivaldyti. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti su 3 metų vaiko agresija, kaip ją valdyti ir užkirsti jai kelią.
Agresijos priežastys
Vaikų agresija gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Emocines problemas: Nuovargis, stresas, pyktis, baimė ar kiti neigiami jausmai gali sukelti agresyvumą.
- Socialines priežastys: Patyčios, stumdymas, apiplėšimas ar kitoks piktnaudžiavimas.
- Auklėjimo stilius: Nustatytų taisyklių ir ribų nebuvimas. Tačiau visame tame svarbiausia yra vaiko psichinė ir emocinė savijauta, o taisyklių nebuvimas gali dar labiau paaštrinti chaosą ir paversti vaiką kupinu pykčio ir agresijos.
- Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka: Vaikas mano, kad pasaulis yra nesaugus, tad reikia visada saugotis ir gintis, dar geriau - pulti pirmam. Šis nesaugumo jausmas dažnai būna perimtas iš tėvų, kurie aplinkinį pasaulį mato kaip nesaugų ir pavojingą.
- Draudimai ir nurodymai: Kai tėvai neleidžia vaikui visko, ko jis panorės, ir riboja jo norus. Žinoma, kad tėvai negali leisti vaikui visko, ko jis panorės, ir turėtų būti tam tikros ribos. Tačiau gerai, jei vaikui būtų paaiškinama, kodėl negalima, o apie bausmes būtų perspėjama prieš atsirandant neigiamam elgesiui, t.y. kad vaikas mokytųsi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
- Noras įgyti didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę: Vaikas gimsta visiškai priklausomu nuo tėvų ir laikui bėgant stengiasi tapti savarankišku ir nepriklausomu. Dažnai šis procesas yra gana skausmingas abiems pusėms, ypač psichologiškai jautriaisiais periodais: kai vaikui sueina 3 metukai, pirmaisiais pradinės mokyklos lankymo metais ir paauglystės metu. Vaikai tamp piktesniais, agresyvesniais, nenori klausyti ir atsikalbinėja.
- Dėmesio trūkumas: Vaikai elgiasi netinkamai, kuomet jiems trūksta šeimoje dėmesio, jiems suprantamo patvirtinimo, kad jie yra svarbūs ir galingi.
- Šeimos aplinka: Namų aplinka, tėvų santykiai ir kiti veiksniai.
- Frustracija: Frustracija reikalinga tam, kad skatintų mus veikti.
Specialioji pedagogė Vitalija Avgulienė teigia, kad dažnai tėvai patys kalti, kad nesusitvarko su vaiko pykčio priepuoliais, kurie kyla būtent dėl to, kad jam leidžiama viskas.
Amžiaus ypatumai
- 2-3 metai: Šiame amžiuje vaikai dažnai kandžiojasi, tampo už plaukų, stumdo, žnaibo, kumščiuoja. Tai yra natūralu, nes vaikai dar nemoka rišliai kalbėti ir susidoroti su emocijomis.
- 4-5 metai: Vaikas jau sugeba kontroliuoti savo emocijas atsižvelgdamas į socialine normas.
- Nuo 5 metų: Vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją.
Kaip atpažinti agresyvų elgesį
Vaiko kalba ir kūno kalba gali padėti atpažinti agresyvų elgesį. Vaikai gali pasireikšti agresyviais elgesio požymiais, tokiomis kaip pyktis, nekantrumas, garsus elgesys. Pavyzdžiui, vaikas gali pasakyti: ,,Supykai, kad sesė atėjo labai arti prie tavęs. Supykai, kai aš atėjau ar neatėjau, kai tu mane šaukei“.
Kaip valdyti vaiko agresiją
- Elkitės kantriai ir draugiškai: Vaiko agresiją vertinkite tolerantiškai, padėkite jam nurimti, rodykite teigiamą pavyzdį ir su blogu elgesiu kovokite švelnumu.
- Būkite ramūs: Kai vaikas pyksta, stenkitės išlikti ramūs ir kalbėti ramiai.
- Padarykite išminties pauzę: Jei labai sunku susitvardyti, kai vaikas isterikuoja, stipriai pyksta ar kitaip veda Jus iš kantrybės, naudinga padaryti išminties pauzę.
- Mokykite žodžiais išreikšti savo emocijas: Sakykite: ,,Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai nes…? Tau nepatinka, kai…“.
- Mokinti vaiką, kad pyktis praeina: Tai emocija, kaip banga, kuri ateina ir nueina, reikia tik palaukti ir neprisidaryti rūpesčių.
- Mokinti atpažinti kūno pojūčius, kai vaikas pyksta: Jei pastebite, kad vaikas pradeda pykti, perspėkite jį, kad greitai nebegalės suvaldyti savo emocijų ir pasiūlykite kaip jas tinkamai išreikšti.
- Mokykite, ką daryti kai vaikas pyksta: Kaip jis gali išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Tu gali pykti, bet negali mušti draugo. Kai supyksti gali suspausti tvirtai kumščius ir palaikyti arba gali supykęs patrepsėti, nupiešti ir suplėšyti savo pyktį…“.
- Nenaudokite neigiamų pasakymų: Kai vaikas pyksta, stenkitės nevartoti tokių pasakymų: ,,Nesinervuok“; ,,Neturėtum pykti“; ,,Nesielk kaip mažas vaikas“; ,,Nesijaudink, viskas bus gerai“.
- Nedelskite įsikišti: Kai vaikas muša kitus vaikus, svarbu nedelsiant įsikišti ir paaiškinti, kad tokio elgesio nereikia toleruoti.
- Paaiškinkite, kad mušimas yra blogai: Geriausiai būtų kalbėtis su vaiku, paaiškinti, kad mušimas yra blogai ir kad reikia gerbti kitus žmones.
- Netaikykite fizinių bausmių: Blogiausias dalykas padaryti vaikui tą, ką mes norime, kad jis nustotų daręs.
- Skatinkite pozityvų elgesį: Skatinti, jei jis supykęs kitaip pasielgs nei elgėsi prieš tai.
Vizualizacijos pykčiui valdyti
- Bombos vizualizacija: Paaiškinkite vaikui, kad pykdamas jis būna kaip tiksinti bomba. Pasiūlykite įsivaizduoti bombą su daugybe įvairiaspalvių laidėlių, kurių vienas yra raudonas. Kad padarytų bombą nekenksmingą, liepkite nukirpti ar nutraukti raudoną laidelį, - tai jis gali padaryti kiekvieną kartą kilus pykčiui.
- Drakono vizualizacija: Įsivaizduok, kad pyktis tai tavyje gyvenantis drakonas/pykčio debesėlis, o tu esi riteris, kuris turi stebuklingų ginklų su tuo drakonu kovoti. Kai supyksti užsimerk ir įsivaduok, kaip riteris nugali drakoną.
- Sniego gniūžtės vizualizacija: Įsivaizduok savo pyktį, kaip didžiulį sniego ritinį ir kai supyksti po truputėli mintyse tą sniego gniūžulą ištirpink iki mažytės sniego gniūžtės.
Elgesio lentelė
Efektyvus vaiko skatinimas - elgesio lentelė. Su vaiku susitariama, ką jis gaus surinkus atitinkamą kiekį žvaigždučių (kiekis priklauso nuo netinkamo elgesio intensyvumo, vaiko amžiaus ir jo turimos kantrybės stengtis nenuleidus rankų). Tuomet kiekvieną sykį vaikui pasielgus tinkamai, jis apdovanojamas žvaigžde. Surinkus reikiama žvaigždučių kiekį, vaikas gauna sutartą prizą. Tuomet vėl iš naujo susitariame ir renkame naujas žvaigždes.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Kaip užkirsti kelią agresyviam elgesiui
- Būkite pavyzdžiu: Patys supykę išlikite kiek įmanoma ramesni, t.y. Vaiko fizinė agresija tęsiasi ir sulaukus penkerių metų.
- Pirmiausia, pademonstruojant tinkamą pavyzdį, t. y. patiems ramiai ir pamatuotai reaguojant į įžūlų vaiko elgesį, sako vaikų raidos specialistė Karen DeBord iš Šiaurės Karolinos universiteto.
- Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą. Galbūt nebereikia tikrinti vaiko kuprinės, kad įsitikinti, ar viską susidėjo? Galbūt jau vaikas pats gali spręsti, kokį megztinį vilktis į mokyklą? Arba nuspręsti, kaip norėtų praleisti laisvą laiką?
- Kritiškai pažvelkite į save ir kitus šeimos narius - ar visi kontroliuoja savo agresiją? Juk vaikai gerai moka kopijuoti mūsų pačių elgesį. Jei mes vaikui trenkiam per ranką, kai jis riebaluotom rankom siekia knygutės, nereikėtų stebėtis, jei jis trenkia kitam žmogui, vos šis ketina padaryti tai, kas vaikui nepatinka. Jei namuose yra baudžiama fizinėmis bausmėmis, vaikas išmoksta fiziniu smurtu spręsti problemas. Taigi, visų pirma, namuose turi būti taisyklė „nesuduoti kitam“ ir jos turėtų laikytis visi šeimos nariai visais atejais be išimties.
- Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus, paklausdami, ar jis pyksta, nerimauja ir pan. Tegul vaikas mokosi atpažinti savo jausmus ir apie juos pasakyti.
- Iškart po įtemptų situacijų pasiūlykite kartu papiešti, palipdyti ar užsiimti kita menine/sportine veikla, kuri leistų vaikui išlieti savo jausmus.
- Jeigu supykęs vaikas nori pabūti vienas, nesibraukite į jo kambarį, palaukite, kol jis nusiramins ir pats norės kalbėtis.
- Jeigu vaikas pyksta, šaukia ar net Jums suduoda - jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu, nes parodysite, kad elgiatės lygiai taip pat kaip jis! Verčiau ramiai išklausykite, apkabinkite ar priglauskite ir išreikškite supratimą dėl jo jausmų tokioje situacijoje. Vaikas pamažu nusiramins ir tada bus tinkamas laikas pasikalbėti apie tai, kaip kitaip jis galėjo „paprašyti šokolado“, „susitarti dėl ėjimo į lauką ar žaidimo kompiuteriu. Toks tėvų elgesys parodys vaikui, kad jo agresija neišveda tėvų iš kantrybės, kad tokiu būdu jis nesukelia tėvams stiprių neigiamų emocijų (ką vaikai dažnai laiko meilės požymiu, todėl ir provokuoja tėvus, kurių dėmesio jiems trūksta).
- Situacijose, kai vaikui pavyksta susivaldyti, būtinai tai pastebėkite ir pagirkite jį. Nesakykite „gera mergaitė“ ar „šaunuolis“. Vaikai dažnai nekreipia į tai dėmesio.
- Venkite tų situacijų, kurios didina agresiją. Jei yra vėlus metas ir vaikas pavargęs, reikia pasiūlyti ramesnių veiklų. Kalbinti miegoti reikia dar iki tol, kol vaikas pervargs. Neigiamas situacijas aptarinėkite be „liudininkų“ (kitų vaikų, mokytojų, giminaičių ir pan.). Dažnai manoma, kad viešas gėdinimas duos teigiamą rezultatą.
- Jeigu paskambino auklėtoja ir pasiskundė Jūsų vaiko elgesiu ar atėjo kiemo vaikai pasakyti, ką negero padarė Jūsų vaikas, padėkokite už informaciją ir pasakykite, kad su juo pasikalbėsite apie tai. Jokiu būdu iškart neužsipulkite vaiko, nepadarykite jo „kaltu“, prieš tai neišgirdę jo nuomonės. Būkite teisingi ir išklausykite abi puses.
- Svarbu ir geri tarpusavio santykiai su sutuoktiniu, nes į tėvų nesantaiką vaikai taip pat reaguoja agresija. Jei tėvai diena iš dienos pešasi tarpusavyje, vaikas ima baimintis būti namuose ir nerimauja dėl tokių barnių pasekmių.
Kada kreiptis į specialistą
Reikėtų sunerimti, jei:
- Vaiko fizinė agresija tęsiasi ir sulaukus penkerių metų.
- Vaikas kankina gyvūnus.
- Vaikas piktas būna didžiąją dienos dalį be paaiškinamos priežasties.
- Vaiko agresija nukreipta į save (pvz.: raunasi plaukus, tranko galvą į sieną).
- Jums sunku susidoroti su vaiko agresija.
Specialistai pataria įvertinti, kiek laiko vaikas yra piktas ir agresyvus. Pavyzdžiui, imkite kelis mėnesius. Stebėkite vaiką - jeigu jis nuolat dirglus, be nuotaikos, nelaimingas, mieguistas, negali susikaupti, reikėtų būti atidiems. Besikartojantys ir nuolatiniai pykčio priepuoliai, reguliarūs pedagogų pastebėjimai jau išduoda, kad reikia ieškoti pagalbos ir kreiptis į psichologus, vaikų raidos specialistus, kurie gali padėti.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai