Šiame straipsnyje nagrinėjamas vyrų apsimetinėjimas kūdikio veidu reiškinys, analizuojant kultūrinius ir psichologinius aspektus. Ši tema aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, kur grožio idealai ir socialiniai lūkesčiai daro didelę įtaką individų savivokai ir elgesiui. Straipsnyje siekiama išanalizuoti šio reiškinio priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Alternatyvios edukacijos programos kontekstas
Straipsnis remiasi medžiaga iš „10-osios Alternatyvios edukacijos programos rinktinės“, kuri yra nemokamas atviros prieigos žurnalas, pratęsiantis 10-ąją Rupert Alternatyvios edukacijos programą. 2022 m. programoje buvo nagrinėjama tema „Magija ir ritualai“. Laikantis Alternatyvios edukacijos programos etoso, žurnalas sudarytas bendradarbiaujant vieniems su kitais. Edukatoriai skatino siūlyti jų rengtas kūrybines dirbtuves atspindinčius tekstus, o kai kurie dalyviai pateikė per programą sukurtą vaizdinę medžiagą.
Žurnale programai sąmoningai nesuteikiamas išsamus teorinis pagrindas, tiksliai neatkartojamos ir per įvairius užsiėmimus vykusios diskusijos. Didžioji dalis užfiksuotų pokalbių, užrašų ir apmąstymų išlieka tarp dalyvių, jų sukurtose laikinose mokymosi erdvėse. Leidinio medžiaga sudaro kaleidoskopišką poetiškų pamąstymų, išsamių straipsnių, vaizdinių kontempliacijų ir idėjų rinkinį. Jis atskleidžia 10-osios Rupert Alternatyvios edukacijos programos edukatorių ir dalyvių patirtis, veiklas ir temą.
Žurnalo turinys ir įkvėpimas
Leidinį vizualiai įkvėpė Delphine Lejeune, Iolo Walkeris, Laura Fernández Antolín, Laura Marija Balčiūnaitė ir Studio Misti. Rinktinę sudaro trys skirtingų edukatorių parinkti straipsniai, anksčiau publikuoti kituose žurnaluose ir knygose. Šįkart jie sutelkti į visumą ir atspindi šešis mėnesius įvairiose fizinėse ir spekuliatyviose erdvėse vykusias diskusijas.
Straipsniai rinktinėje
Rinktinėje galima rasti šiuos straipsnius:
Taip pat skaitykite: Kaip vyrai išgyvena partnerės nėštumą
- Michelle Murphy straipsnis „Išskirstytoji reprodukcija, cheminis smurtas ir delsa“
- Nilso Bubandto tekstas „Vaiduoklių geologija: dvasios, akmenys ir antropoceno nekropolitika“
- Chloé Germaine Buckley publikacija „Raganos, kalės ar feminizmo pradininkės? Ragana folklorinio siaubo kine“
Michelle Murphy straipsnis
Edukatorės Eglės Ambrasaitės pasiūlytas M. Murphy straipsnis „Išskirstytoji reprodukcija, cheminis smurtas ir delsa“ pirmą kartą publikuotas 2013 m. žurnale „The Scholar & Feminist Online“. Tekste nagrinėjama Šiaurės Amerikoje tekančios Sent Klero upės naftos chemijos istorija ir svarstoma, kaip reprodukcija, cheminės medžiagos ir laikas siejasi tarpusavyje bei sukelia materialius praeities įvykių padarinius kūnuose.
Nilso Bubandto tekstas
N. Bubandto tekstą „Vaiduoklių geologija: dvasios, akmenys ir antropoceno nekropolitika“ pasiūlė edukatorės Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė. Pirmą kartą šis straipsnis 2017 m. publikuotas knygoje Arts of Living on a Damaged Planet: Ghosts of the Anthropocene (sud. Anna Tsing, Heather Swanson, Elaine Gan, Nilsas Bubandtas). Jame pasakojama apie prieštaringai vertinamą purvo vulkaną Indonezijoje ir apie šio vulkano bei antropoceno daugiaprasmiškumą.
Chloé Germaine Buckley straipsnis
Ch. Germaine Buckley straipsnis „Raganos, kalės ar feminizmo pradininkės? Ragana folklorinio siaubo kine“, pasiūlytas edukatoriaus Deniso Petrinos, pirmą kartą publikuotas 2019 m. žurnale „Revenant“. Straipsnyje nagrinėjama raganos genealogija kine, kuri atskleidžiama per jos įvaizdžius folklorinio siaubo filmuose. Straipsnis baigiasi 2016 m. Roberto Eggerso filmo „Ragana“ analize, paremta raganos sampratos dviprasmiškumu, ištakomis ankstyvojoje modernybėje ir šiuolaikiniu XXI a.
Purvo ugnikalnio pavyzdys Indonezijoje
Norint geriau suprasti vyrų apsimetinėjimo kūdikio veidu reiškinį, svarbu pažvelgti į kitus socialinius ir kultūrinius kontekstus. Pavyzdžiui, Nilso Bubandto tekstas apie purvo ugnikalnį Indonezijoje atskleidžia, kaip gamtos ir žmogaus veikla gali susipinti ir sukelti netikėtus padarinius.
Jei iš Surabajos - antro pagal dydį Indonezijos miesto, plytinčio šiaurinėje Javos salos pakrantėje, važiuosite automobiliu į pietus, į vėsų kalnuose įsikūrusį Malango miestą, maždaug už dvidešimt penkių kilometrų tapsite žvilgsniu neaprėpiamo ir iškilaus purvo kraštovaizdžio dalimi. Nuo kelio atsiveriantį vaizdą jums užstos didžiuliai purvui sulaikyti pastatyti pylimai.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vyrui po vaiko gimimo?
Purvo ugnikalnio padariniai
Purvo ugnikalnio išsiveržimas Indonezijoje turėjo didelių padarinių vietos gyventojams. Dvylika kaimų 7 kvadratinių kilometrų plote palaidota po 11 metrų purvo. Iš namų buvo priversti išsikelti 39 700 žmonių, o padaryta žala vertinama 30 trilijonų rupijų (2,2 mlrd. JAV dolerių).
Diskusijos dėl priežasčių
Purvo ugnikalnis, būdamas didžiausias pasaulyje tokio tipo vulkanas, kelia daugybę diskusijų, tad ekspertai, paprasti gyventojai, politikai, aktyvistai ir pramonininkai yra pasidaliję į dvi stovyklas. Kai kurie teigia, kad purvo srautus sukėlė žemės drebėjimas, kiti tvirtina, kad tai įvyko dėl gręžiamos naftos.
Purvo ugnikalnio pavadinimai
Neapsisprendimą dėl purvo ugnikalnio liudija skirtingi jo pavadinimai. Kai kurie jį vadina Lumpur Lapindo („Lapindo purvas“) - pagal naftos įmonės „PT Lapindo Brantas Incorporation“ pavadinimą; tai ji netoliese gręžė naftos gręžinius ir galbūt sukėlė ugnikalnio išsiveržimą. Antras pavadinimas, vartojamas taip pat dažnai kaip pirmas, yra Lumpur Sidoarjo („Sidoarjo purvas“) - pagal netoliese esančios rajono sostinės pavadinimą. Todėl Lumpur Sidoarjo dažnai sutrumpinamas iki daugiaprasmio „Lusi“.
Kas reiškia būti istoriku?
Straipsnyje taip pat svarbu aptarti istoriko vaidmenį visuomenėje. Nors laikai, kai istorikas buvo prilygintas akiniuočiui, besislapstančiam archyvuose ar bibliotekose, jau seniai praėjo, tačiau šis stereotipas mūsų visuomenėje vis dar gajus. Istorija žavi galimybėmis mąstyti apie save ir pasaulį, bėgantį laiką, praeities ir dabarties akistatas.
Istoriko vaidmuo visuomenėje
Istorikui, kaip ir bet kuriam kitam humanitarui, labai svarbu būti išgirstam ir suprastam. Todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei. Istorikas turi ne tik būti geras mokslininkas, bet ir mokėti sklandžiai kalbėti, rašyti.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai nėštumo metu vyrams
Kazio Škirpos interviu
Straipsnyje svarbu paminėti Kazio Škirpos interviu savaitraščiui „Mintis” 1947 m. gruodžio 23 d. Šis interviu atskleidžia K. Škirpos įžvalgas apie Lietuvos nepriklausomybės siekius ir iššūkius.
Pagrindinis lietuvių tautos siekimas
Pagrindinis lietuvių tautos siekimas šiuo metu, K. Škirpos nuomone, yra išsaugojimas savo egzistencijos ir tautos kūrybinių pajėgų nuo bolševikinio sunaikinimo. Kai dėl paties tikslo, tai jis buvo per visą 1000-ties metų Lietuvos istoriją, yra dabar ir liks visados tas pats - Lietuvos valstybinės nepriklausomybės idealas.
Situacijos suvokimas
K. Škirpa teigė, kad esamomis aplinkybėmis mūsų tautos pajėgas išsaugotume sėkmingiausiai, jei mažiau vadovautumės iliuzijomis, užkimštume sau ausis nuo visokių skambių pažadų bei propagandos, iš kur ji bebūtų skleidžiama, bet įtvirtintume esamą padėtį Europoje daugiau realistiškai. Turime sau pasakyti, jog mūsų tauta ir Lietuva yra atsidūrusios belaisvių būklėje, kad ir ne dėl mūsų pačių kaltės.
tags: #vyras #apsimetantis #kudikio #veidu