Kiekvieną rudenį tėvai nerimauja dėl padidėjusio sergamumo peršalimo ligomis ir virusinėmis infekcijomis, ypač prasidėjus mokyklų ir darželių sezonui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stiprinti vaiko imuninę sistemą, kad jis būtų atsparesnis ligoms.
Įvadas
Sveikatos priežiūros specialistai visame pasaulyje pabrėžia ankstyvos prevencijos svarbą. Vaikų imuninė sistema nuolat vystosi, mokosi ir prisitaiko prie naujų virusų, kurie atsiranda kiekvieną sezoną. Kiekvieną kartą vaikui susirgus, jo kūnas įgyja naujos „patirties“, susidaro apsauginės ląstelės, kurios ateityje padeda reaguoti greičiau ir efektyviau. Todėl imunitetas yra tarsi treniruotė - kuo daugiau vaikas yra veikiamas aplinkos įtakos, tuo stipresnis jis tampa. Tyrimai rodo, kad būtent pirmaisiais gyvenimo metais ir pradėjus lankyti mokyklą aktyviausiai lavėja organizmo atsparumas. Vaiko imuninė sistema mokosi iš patirties - kiekvienas lengvas peršalimas ar virusinė infekcija padeda jam sustiprinti apsaugą nuo būsimų grėsmių. Tačiau šis procesas turi būti subalansuotas.
Vaikų imunitetas ir jo svarba
Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Vaiko imuninė sistema augant vis labiau tobulėja. Kūdikiui gimus jis turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), jį palaiko per placentą ir su mamos pienu gautos medžiagos. Vėliau, susidūręs su įvairiais virusais, bakterijomis ir kt., vaiko organizmas pamažu išmoksta su jais kovoti. Taip vystosi įgytas imunitetas.
Įgimtas imunitetas yra pagrindinės organizmo gynybinės funkcijos - tai reiškia, kad organizmo apsauga nėra prisitaikiusi prie tam tikrų ligų. Įgytam imunitetui priklauso barjerinė apsauga, gerosios organizmo bakterijos, uždegiminė reakcija, čiaudulys, karščiavimas. Tuo tarpu įgytas imunitetas kovoja būtent su atskiromis ligomis, bakterijomis ir virusais. Šį imunitetą vaikas gali įgyti persirgęs tam tikromis ligomis arba pasiskiepijus. Vaikui susirgus, aktyvuojasi tik tam tikros imuninės ląstelės, kurios kovoja būtent su užpuolusia liga. Sergant šios imuninės ląstelės pradeda daugintis ir gaminti antikūnius, o kai pasveikstama - imuninių ląstelių kiekis sumažėja.
Vaiko imuninė sistema priklauso nuo daugelio veiksnių, vienas jų - paveldimumas. Tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų dažnai sirgdavo vaikystėje, tai gali būti, kad vaikas taip pat dažniau sirgs peršalimo ligomis. Taip pat vaiko imunitetas ir jo formavimasis labai priklauso nuo vaiką supančios aplinkos. Svarbu, kad nuo pat pirmųjų dienų būtų laikomasi rėžimo, namuose būtų palaikomas tinkamas mikroklimatas, būtų laikomasi sveikos mitybos principų ir pan. Vaiko imunitetą silpnina ir stresas bei patiriamas nuovargis, tad, kaip minėjome, dienos režimas yra būtinas. Taip pat vaiko imunitetą silpnina ir ne iki galo išgydomos infekcinės ligos, kai vaikui nespėjus pasveikti jis vėl suserga. Dar vienas vaiko imuniteto priešas - antibiotikų vartojimas. Kadangi antibiotikai naikina natūralią žarnyno mikroflorą, organizmas tampa mažiau atsparus įvairioms ligoms. Dažniausiai vaikai peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis pradeda sirgti pradėjus lankyti darželius ir mokyklas. Žinoma, visiškai apsaugoti vaikų nuo užsikrėtimo yra neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis, kai vaikas nuolat serga?
Natūralūs būdai stiprinti vaiko imunitetą
Gamta dosniai dalijasi ištekliais, kurie šimtmečius buvo naudojami organizmo apsaugai stiprinti. Šeivamedžio uogos, medus, imbieras, česnakas turi vertingų antioksidantų, vitaminų ir fitonutrientų, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
1. Subalansuota mityba
Mityba turėtų būti spalvinga ir įvairi - vaisiai, uogos, daržovės, neskaldyti grūdai, baltymai, sveikosios riebalų rūgštys. Vaikai mėgsta saldžius vaisius ir uogas, pavyzdžiui, mėlynės, braškės, avietės ar gervuogės yra puikus pasirinkimas. Daugelis vaikų mielai valgo medų (jei nėra alergiški), be to, tai gera cukraus alternatyva. Medus ne tik skanus, bet ir jame yra antimikrobinių medžiagų bei antioksidantų, kurie gali sustiprinti vaiko imunitetą. Nors riešutai ne visada yra pirmas pasirinkimas, jų galima dėti į sausainius, batonėlius ar košę. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis vaikų nenoriai valgo daržoves „grynai“, jas galima sėkmingai įtraukti į mitybos racioną „paslėpus“ omletuose, troškiniuose ar kokteiliuose. Nors šokoladas laikomas „nesveiku užkandžiu“, juodasis šokoladas, kuriame yra daug kakavos (bent 70 %), nedideliais kiekiais gali būti vertingas antioksidantų ir mineralų šaltinis. Dažnai renkamės baltą duoną arba klasikinius makaronus, tačiau pilno grūdo produktuose yra daug daugiau skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų.
- Vaisiai ir uogos: Mėlynės, braškės, avietės, gervuogės.
- Medus: Geras cukraus pakaitalas, turintis antimikrobinių medžiagų ir antioksidantų.
- Riešutai: Galima dėti į sausainius, batonėlius ar košę.
- Daržovės: Įtraukti į omletus, troškinius ar kokteilius.
- Juodasis šokoladas: Nedideliais kiekiais gali būti vertingas antioksidantų ir mineralų šaltinis.
- Pilno grūdo produktai: Daugiau skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų.
Svarbu prisiminti, kad imuniteto stiprinimas yra procesas, kurio sėkmei didelę įtaką daro tinkama mityba. Vaiko imuninė sistema pradeda vystytis dar vaisiaus vystymosi metu, tačiau visiškai subręsta tik po 12 metų. Intensyviausias imuninės sistemos formavimosi laikotarpis yra pirmieji treji gyvenimo metai.
2. Reguliarus fizinis aktyvumas
Reguliarus mankštinimasis yra vienas iš paprasčiausių būdų natūraliai sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Jis padeda aktyvuoti limfinę sistemą, kuri atsakinga už organizmo valymą ir imuninių reakcijų koordinavimą. Aktyvūs judesiai, ypač jei vaikas kvėpuoja švariu, vėsiu oru, padidina medžiagų apykaitą ir organizmo atsparumą. Nejudrus gyvenimo būdas vaikui visiškai netinkamas. Būtina bent dvi valandas per dieną būti su vaiku gryname ore: važinėti dviračiu, žaisti judrius žaidimus, eiti pasivaikščioti.
3. Kokybiškas miegas
Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, stiprinančių vaiko organizmą. Pavyzdžiui, vaikams iki 6 metų reikia bent 10-12 valandų miego per parą, kad jie galėtų visiškai atsigauti ir atsispirti infekcijoms. Toks yra nuo 21.30 iki 1-2 val. nakties. Tuo metu aktyvūs augimo hormonai, melatoninas (miego hormonas) ir kitos biologiškai svarbios medžiagos vaiko normaliam augimui, vystymuisi bei imuniteto formavimuisi.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
4. Šeivamedžio uogos
Šeivamedis yra juodųjų uogų krūmas, jau seniai naudojamas liaudies medicinoje. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekvienas organizmas yra unikalus.
5. Tinkama higiena
Išmokykite vaiką tinkamos higienos: nusiplauti rankas su muilu prieš valgį, verta įpratinti vaiką negerti iš to paties puoduko su draugu, nevalgyti to paties sumuštinio. Bet dezinfekuoti mažylio žaislų ar virinti drabužėlių nereikia - pernelyg sterili aplinka trukdo organizmui išmokti kovoti su ligų sukėlėjais. Nors Covid-19 pandemijos laikotarpis visus išmokė dažniau plauti rankas, naudoti dezinfekcijos priemones, vis dėlto visos aplinkos sterilizuoti ir pernelyg švarinti nereikėtų, nes nuolatinis visa ko dezinfekavimas (grindų, drabužių, indų, rankų, baldų, patalų, rankenų ir t. t.) mažina mikrobų, reikalingų treniruoti imuninę sistemą, įvairovę.
6. Aplinkos veiksniai
Sukurdami palankias sąlygas namuose, padedame vaikui susidoroti su iššūkiais ir nugalėti infekcijas. Kambario oras turi būti vėsus, drėgnas, su kuo mažesniu kiekiu buitinių dulkių, besikaupiančių minkštuose balduose, kilimuose, minkštuose žaisluose. Tokiame ore visų rūšių ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos, grybeliai) žūsta greičiau, o jų koncentracija daug mažesnė. Grynas oras taip pat didina atsparumą ligoms.
7. Grūdinimas
Vaiko imunitetą stiprina grūdinimas, o viena iš sėkmės sąlygų - nuolatinės procedūros. Pradėti grūdinti galima patį mažiausiąjį: migdykite jį lauke, leiskite pabūti namuose be drabužėlių. Didesnius vaikus galima apipilti vėsesniu vandeniu, puiki grūdinimo procedūra - kontrastinės kojų vonelės. Neaprenkite lauke vaiko per šiltai, nes jis greitai suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui peršals. Panaši situacija ir dėl aprangos - nereikia bijoti, kad vaikas pajus šalčio, šiek tiek užgels rankas ar kojas, šalikas atidengs dalį kaklo ar esant žemai temperatūrai trumpam išbėgs į lauką be kepurės.
8. Psichologinė būklė
Sveikata priklauso ir nuo psichologinės būklės, o stresas yra didžiausias imuniteto priešas. Skirkite vaikui užtektinai laiko: jam būtini pasivaikščiojimai, žaidimai drauge, bendravimas su tėvais ir gera psichologinė atmosfera šeimoje. Bendrauti su vaiku, kalbėtis, domėtis, kaip jis jaučiasi. Juk stresas - vienas didžiausių imuniteto priešų. Įtemptas gyvenimo ritmas, įvairios lavinimosi, mokymosi, pramogų galimybės neretai perkrauna vaiko dienotvarkę, joje nelieka laiko nuobodžiauti, atsikvėpti, neskubėti. Jei vaikas nuolat įsitempęs, jo organizme daugėja streso hormonų adrenalino, kortizolio ir kt., o tai slopina limfocitų, kovojančių su infekcijomis, veiklą. Todėl jūs galite ne tik užtikrinti kokybišką ir ilgą vaiko miegą, bet ir suplanuoti laisvą laiką - be ekranų, be pareigų, be užduočių.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
9. Žarnyno mikrobiota
Imuninei sistemai nuraminti į pagalbą galima pasitelkti mikrobiotos pasaulį, jos reikšmė imuninės sistemos formavimuisi mokslininkų jau senai nustatyta. Gydytojos teigimu, bakterijos, gyvenančios organizme, ypač žarnyne, ne tik padeda sureguliuoti virškinimo veiklą, bet ir moko vaiko imuninę sistemą atpažinti draugiškus ir pavojingus mikrobus. Mokslininkai turi pakankamai tvirtų įrodymų, kad sutrikus žarnyno mikroflorai, imunitetas susilpnėja.
10. Prebiotikai ir postbiotikai
Anksčiau buvo manyta, kad prebiotikai - tai tik nevirškinamos mūsų fermentų skaidulos, kurios yra maistas bakterijoms ir pagalba tuštinimosi proceso reguliavimui. Ir tai tiesa - maistas, pripildytas skaidulų, t. y. prebiotikų, aktyvuoja žarnyną ir saugo nuo vidurių užkietėjimo ir lėtinių uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo, tačiau be šių funkcijų apie prebiotikus kalbama ir kaip imuninės sistemos moduliatorius. Pasak vaikų gydytojos, žarnynas ir kvėpavimo sistema - itin glaudžiai susiję. Sutrikus mikrobiotai žarnyne, sutriks ir apsauginės mikrobiotos funkcijos kvėpavimo takuose. Prebiotikai taip pat tiesiogiai veikia visą imuninę sistemą, nepriklausomai net nuo mikrobiotos. „Įvairių rūšių prebiotinės skaidulos per žarnyno epitelio ir imunines ląsteles reguliuoja imuninį atsaką visame organizme: kai reikia paslopina pernelyg audringą uždegimą, kai reikia, jį suaktyvina ir sureguliuoja imuninių ląstelių veiklą“, - pasakoja I.
11. Vaikščiojimas basomis
Kai tik turite galimybę, skatinkite vaiką vaikščioti basomis po žolę, smėlį, akmenukus (žinoma, prieš tai įsitikinkite, kad aplinka yra saugi). Žmogaus pėdoje yra daugiau nei 30 įvairių refleksogeninių zonų, susijusių su įvairių organų veikla.
Vitaminai ir mineralai vaiko imunitetui stiprinti
Kad imuninė sistema būtų kuo stipresnė, būtina ją aprūpinti tinkamomis maistinėmis medžiagomis. Įvairūs vitaminai (vitaminai C, D ir E), mineralai (pvz., cinkas) ir kiti natūralūs preparatai, pvz., imunitetą stiprinantys beta gliukanai, yra svarbūs stiprinant imuninę sistemą. Nusilpus imuninei sistemai ir atsiradus infekcijos požymių, be simptomų lengvinimo pravartu imuninei sistemai padėti natūraliais, ją stiprinančiais preparatais. Suaktyvėjus imuninei sistemai, pvz., esant ūmiai kvėpavimo takų infekcijai, pagaminama milijonai naujų imuninių ląstelių, taip pat padidėja vitamino C ir cinko poreikis. Mūsų imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija, o palengvėjimas priklauso nuo imuninio atsako stiprumo ir greičio.
Esant tam tikrų vitaminų ir mikroelementų trūkumui vaikų imunitetas gali nusilpti. Tad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti yra rekomenduotini vartoti nuolatos. Vitaminai vaikams gali būti įvairių formų - vitaminai guminukai vaikams, kapsulės, tabletės ir pan. Rekomenduojama, kad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti būtų pasirenkami pagal vaiko amžių. Itin populiarus ir optimalus pasirinkimas tarp tėvų yra multivitaminai vaikams, kuriuos vartojant gaunami visi būtini vitaminai. Taip pat vis daugiau susidomėjimo sulaukia ir natūralūs vitaminai vaikams. Verta žinoti, kad tam tikri vitaminai imuninės sistemos veikloje dalyvauja skirtingai, pavyzdžiui, B grupės vitaminai vaikams imuninę sistemą stiprina netiesiogiai, veikdami kaip antioksidantai. O tarkim vitaminai A ir D imuninę sistemą veikia tiesiogiai.
Posakis, kad visos ligos yra „nuo nervų“, nėra laužtas iš piršto. O štai vitaminai A ir D imuninės sistemos veikloje dalyvauja tiesiogiai, padėdami aktyvuoti imunines T ir B ląsteles, kovojančias su ligų sukėlėjais ar bakterijomis, o geležis yra būtina būtina šių imuninių ląstelių dauginimuisi ir brendimui.
Vitaminas D
Vitaminas D yra itin svarbus imuninei sistemai. Jis padeda aktyvuoti imunines T ir B ląsteles, kovojančias su ligų sukėlėjais ar bakterijomis.
Vitaminas A
Vitaminas A taip pat tiesiogiai veikia imuninę sistemą, padėdamas aktyvuoti imunines T ir B ląsteles.
Geležis
Geležis yra būtina imuninių ląstelių dauginimuisi ir brendimui.
Vitaminas C ir cinkas
Vitaminas C ir cinkas yra labai svarbūs imuninės sistemos veiklai ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso.
Beta gliukanai
Beta gliukanai yra natūralūs preparatai, svarbūs stiprinant imuninę sistemą. Defendyl-Imunoglukan P4H® produktuose yra IMG® - natūralaus gluosninių kreivabudžių ekstrakto, vitamino C ir cinko.
Žuvų taukai
Riebūs žuvų taukai padeda reguliuoti uždegimą, gali sumažinti alergijos, astmos rizikas, sutrumpinti kai kurių infekcinių ligų trukmę susirgus.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei net ir pradėjus grūdinti vaiką, stiprinti imunitetą jis vis dėlto serga 8-10 ir daugiau kartų per metus arba ligos užsitęsia su bakterinėmis komplikacijomis, būtina ieškoti dažno sirgimo priežasties. Rekomenduojama ištirti imunitetą (imunoglobulinus), skydliaukės funkciją. Galbūt vaikas serga mažakraujyste ar jo imunitetą alina alergija.
Masažas ir reabilitacija
Efektyvus ir masažas, ypač derinant su kitomis reabilitacijos priemonėmis. „Tai yra puiki priemonė, gerinanti atsikosėjimą, padedanti organizmui išsivalyti nuo skreplių (vibracinis krūtinės ląstos masažas, forsuotas iškvėpimas). Masažas taikomas ne tik kvėpavimo, bet ir kitoms ligoms gydyti bei profilaktikai“, - komentuoja gydytoja V. Kirtiklienė. Atliekant masažą ir mankštą kūdikiams pirmaisiais gyvenimo metais, buvo pastebėta, kad jie tris kartus rečiau sirgo virusinėmis infekcijomis, penkis kartus - bakterinėmis.
Reabilitacija - tai pirmiausia nemedikamentinis gydymas šalia šeimos gydytojo paskirtų medikamentų, taikant įvairias fizioterapijos procedūras, inhaliacijas, UV spindulių, poliarizuotos šviesos terapiją, parafino, ozokerito aplikacijas, masažą, kineziterapiją, kt. Reabilitacijos priemonės taip pat padeda stiprinti imunitetą ir organizmui atgauti jėgas po ligos. Sveikatinimo ir reabilitacijos kompleksas turi būti sudarytas individualiai.
Ką daryti, jei vaikas susirgo
Jeigu vaikas susirgo, neskubėkite pirkti vaistų savo nuožiūra, geriausia pasikonsultuokite su gydytoju, kaip ir kuo jį gydyti. Nereikėtų duoti vaikui temperatūrą mažinančių vaistų ar antibiotikų, kol ji nėra aukštesne nei 38,5 laipsnio (jie veikia bakterijas, o vadinamąsias peršalimo ligas paprastai sukelia virusai). Vaikui karščiuojant, būtina atskirti virusą nuo bakterijos. Tam gali būti atliekami ir kraujo tyrimai. Tik gydytojui nustačius bakterinį uždegimą, turėtų būti skiriama antibiotikų. Jei vaikas susirgo, žinoma, pirmiausia reikia jį išgydyti, būtinai palaukti bent savaitę, kol visiškai pasveiks, ir tik tuomet pradėti stiprinti imunitetą - grūdinti.
Mitai apie imuniteto stiprinimą
„Dažnai tėvai, vos pajutę pirmuosius simptomus ar išgirdę vaiką šniurkščiojant nosytę, ima save kaltinti: galbūt ir vėl nepakankamai sustiprino vaiko imunitetą, galbūt jis per mažai valgė daržovių, o gal vartojo neveiksmingus vitaminus“, - patirtimi dalijasi vaikų gydytoja dr. I. Plėštytė. Ji neslepia dažnai sulaukianti klausimo: „Ar imuniteto stiprinimas tikrai naudingas?“ atskleidžia, kad išgirdus tokį klausimą taip pat norisi atsakyti klausimu: „O kurią imuninės sistemos dalį norite sustiprinti?
Pastaruoju metu gydytoja pastebi itin daug vaikų, kuriems imuninės sistemos stiprinti visai nereikia. „Ji jau yra per stipri ir pernelyg įjautrinta, - sako gydytoja. - Pavyzdžiui, alergiško vaiko. Juk pats alergijos apibūdinimas jau viską ir pasako - tai per didelis ir iškreiptas imuninės sistemos atsakas į alergeną.“ I. „Arba jei vaikui padidėję adenoidai, tonzilės, kaklo limfmazgiai. Limfinio audinio išvešėjimas parodo, kad imuninė sistema veikia itin aktyviai ir limfmazgiuose vyksta intensyvi imuninių ląstelių gamyba. Jei ji tokia intensyvi, vaikas tik ir ieško, kur tą aktyvumą išnaudoti. Deja, kalti lieka patys nekalčiausi virusai ar bakterijos, esančios aplinkoje.