Įvadas
Lietuvoje kasmet apie 5-6 procentus visų naujagimių gimsta neišnešioti. Šiame straipsnyje aptariama neišnešiotų naujagimių priežiūros specifika Lietuvoje, problemos, su kuriomis susiduria tėvai, ir gydytojų rekomendacijos, taip pat aptariami pasiekimai ir ateities perspektyvos.
Neišnešiotumas Lietuvoje: statistika ir priežastys
Lietuvoje kasmet gimsta apie 2000 neišnešiotų naujagimių, tai sudaro apie 5-6 proc. visų gimimų. Pasaulyje šis skaičius viršija 15 mln. Nors apie 60 proc. visų neišnešiotų naujagimių gimsta Afrikos ir Pietų Azijos skurdžiausiose valstybėse, vis dėlto tai nėra tik neturtingų valstybių bėda. Mat net 12 proc. tokių naujagimių gimsta tokioje turtingoje šalyje kaip JAV.
Neišnešiotų naujagimių priežiūros ypatumai
Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centro direktorės Nijolės Drazdienės, neišnešioto naujagimio organizmo sistemos dar nėra susiformavusios, kad išsilaikytų be pagalbos. Todėl labai svarbu, kad neišnešiotas naujagimis gimtų centre, kuris turi patirties tokių naujagimių priežiūroje.
Lietuvoje siekiama, kad patys sudėtingiausi neišnešioti naujagimiai gimtų perinatologijos centruose Kaune ir Vilniuje. Čia vaikui siekiama sukurti kuo panašesnę aplinką į gimdos, valdomas jo kvėpavimas, skiriami specialūs vaistai. Visose Lietuvos ligoninėse gydytojai stengiasi laiku nukreipti motinas, kad tokie kūdikiai gimtų būtent ten. O kai neišnešiotukas visgi gimsta kitoje ligoninėje, jis yra iš karto specialiu automobiliu pervežamas į Kauną ar Vilnių.
Būtinas nuolatinis neišnešiotuko stebėjimas
Gimimas - tik pirmasis žingsnis neišnešiotuko kelyje į pilnavertį gyvenimą. Kauno ir Vilniaus perinatalogijos centruose yra įrengti specialūs kabinetai, kuriuose stebimi visi naujagimiai, gimę anksčiau negu 32 nėštumo savaitę, pasakoja R. Tamelienė. Specialistų komanda iki 12 mėnesių amžiaus stebi neišnešiotukų raidą, esant reikalui siunčia reabilitacijos ir gydymo procedūroms. R. Tamelienė pažymi, kad tokie vaikai dažniau tikrinami ir jiems toliau augant, kadangi nukrypimai nuo normos kartais paaiškėja ir vėliau. Pasak jos, tėvai privalo jausti atsakomybę už vaikų stebėjimą ir visuomet juos į centrus atvežti laiku.
Taip pat skaitykite: Parama neišnešiotiems naujagimiams Lietuvoje
N. Drazdienė sako, kad tai, kaip greitai neišnešiotukas pasivys bendraamžius, priklauso nuo jo gimimo laiko: 35-36 nėštumo savaitę gimę naujagimiai tai padarys greitai, o 24-28 savaitę gimusiems neišnešiotukams procesas užtruks ilgiau, tyko ir daugiau pavojų. Taip pat labai svarbu, kad neišnešiotukas tik po gimimo sulauktų reikalingos priežiūros.
Psichologinė pagalba tėvams
Ypač svarbu tėvams po gimdymo ir vėliau teikti psichologinę pagalbą. Susilaukę neišnešiotuko jie patiria didžiulį šoką, nes negali paimti naujagimio ant rankų, jis pats dar nekvėpuoja, nevalgo, tik inkubatoriuje kovoja už gyvybę. Taip pat svarbus medikų ryšys su tėvais, nes mamos neišnešiotukus ligoninėje slaugo net po 4-5 mėnesius. Todėl mamoms reikalingos namų aplinką primenančios sąlygos bei jų šeimų parama.
Neišnešiotų naujagimių priežiūros tobulinimas Lietuvoje
R. Tamelienė pabrėžia, kad po Nepriklausomybės atkūrimo neišnešiotų naujagimių priežiūra nuolat tobulėja. Tam įtakos turi medicinos mokslo pažanga, nuolatinis medicinos personalo tobulėjimas, turima naujausia aparatūra ir medikamentai, taikomi į šeimą orientuoti naujagimio slaugos metodai.
Neišnešiotukas gali aktyviai sportuoti
„Ar neišnešiotukas gali aktyviai sportuoti, priklauso nuo konkrečių aplinkybių, taip pat nuo to, kokio gestacinio amžiaus jis gimė. Bet jei neišnešiotukas auga neturėdamas neįgalumo, tai bėgimas jam nėra kliūtis. Net 6 metų vaikas gali įveikti simbolinį kilometrą, o užaugęs jis galbūt įveiks ir visą maratoną”, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos vadovė Rasa Tamelienė.
„Neišnešiotukas neišnešiotukui nelygu, bet jei vaikas auga sveikas ir be komplikacijų, jis pasiveja vaikus, kurie gimė išnešioti. Tai reiškia, kad ir sportuoti jis gali taip pat taip pat sėkmingai, kaip bet koks vaikas. Aišku, pradžioje neišnešioti vaikai susiduria su didesniais iššūkiais, tačiau galiausiai jie vis tiek pasiveja savo bendraamžius, tik tam reikia laiko ir gydytojų priežiūros”, - kolegei pritaria Klaipėdos universitetinės ligoninės Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Lina Žekonienė.
Taip pat skaitykite: Slaugos rekomendacijos neišnešiotiems naujagimiams
Svarbu šviesti visuomenę ir padėti tėvams
R. Tamelienė pažymi, kad labai svarbu šviesti visuomenę ir informuoti apie neišnešiotus naujagimius. Pasak jos, kol kas nėra būdų sulaikyti priešlaikinį gimdymą ir medikai įtakos gali turėti tik maždaug 5 proc. atvejų. Tačiau imantis tinkamų priemonių, tėvams ir medikams bendradarbiaujant, neišnešiotas naujagimis gali išaugti sveikas ir laimingas.
N. Drazdienė priduria, kad šviečiant visuomenę ir padedant tėvams didelis dėmesys tenka neišnešiotų naujagimių asociacijai „Neišnešiotukas”. Jos nariai, turintys jau paaugusius neišnešiotukus, gali padėti kitiems tėvams, dalintis savo išgyvenimais.
Parama neišnešiotų naujagimių skyriams
Dėkojame už paramą įsigyjant 10 sensorinių kilimėlių naujagimiams UAB "Kiwa Inspecta". “Auklė” sukelia garsinį ir šviesinį aliarmą, jei vaikas nustojo kvėpuoti arba judėti ilgiau nei 20 sekundžių arba jei kvėpavimo dažnis mažesnis negu 8 kartai per minutę. “Auklės” sensorinis kilimėlis, padėtas po lovytės čiužiniu, aptinka lengvus kūdikio krūtinės judesius. Signalai iš sensoriaus perduodami į valdymo įrenginį, kuris patvirtina pastovų kvėpavimą ir judėjimą šviečiančia žalia lempute. “Auklė” neturi jokio fizinio kontakto su kūdikiu ir negeneruoja jokio tipo energijos. “Auklė” BM-03 yra sertifikuota medicinos priemonė, stebinti kūdikio kvėpavimą ir tinkama neišnešiotiems kūdikiams nuo 1 kg. Be to, tai yra vienintelis monitorius rinkoje, kuris automatinio veikimo testo metu stebi trinkelės amžių ir įspėja, jei jau pasibaigė jo tarnavimo laikas. Jis maitinamas 2 AAA tipo baterijomis, turi naktinę lemputę, leidžiančią greitai vizualiai patikrinti kūdikio būklę naktį, ir automatiškai pritaiko ryškumo intensyvumą prie supančios aplinkos - naktį šviesos šviečia mažesniu intensyvumu, kad jūs ir jūsų kūdikis miegotumėte netrikdomai. Įklotas nuolat stebi, ar kūdikis buvo paguldytas, primins, kad prietaisą reikia įjungti. Jis taip pat primins, kad jį reikia išjungti, jei ištraukėte kūdikį iš lovelės ir pamiršote išjungti monitorių.
Nupirkta 200 vnt. neišnešiotukams skirtų silikoninių žindukų ir 100 vnt. specialių buteliukų siauru kaklu.
Šiuolaikinės technologijos neišnešiotų naujagimių priežiūrai
Samsung V8 diagnostinė ultragarso sistema yra ekspertinės klasės, pasižymintis puikia vaizdo atvaizdavimo skiriamąja geba. Ji leidžia ištirti net ir labai mažus naujagimių organus bei jų dalis: smegenis, kaklą, stuburą, stuburo smegenis, širdį, plaučius, sąnarius, raumenis ir pilvo organus - kepenis, blužnį, inkstus, antinksčius, žarnyną. Ši sistema suteikia galimybę aiškiai vizualizuoti net smulkiausius organus ir jų struktūras, pavyzdžiui, kraujotaką žarnos sienelėje. Jutikliai yra pritaikyti tirti net pačių mažiausių (500 g. Samsung V8 diagnostinė ultragarso sistema išsiskiria pažangiais širdies vaizdavimo režimais, kurie padeda tiksliai įvertinti įgimtas širdies ydas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie neišnešiotų naujagimių priežiūrą
Projekto draugų dėka Santaros klinikų Neonatologijos centro Naujagimių intensyviosios terapijos skyriui padovanotas pirmas Lietuvoje naujagimių neinvazyvaus dirbtinio kvėpavimo aparatas. „MEDIN CNO“ - viena iš moderniausių technologijų, palengvinančių labai mažos kūno masės naujagimių išgyvenimo galimybes ir greitesnį jų kvėpuojamosios funkcijos subrendimą. Pereinamuoju laikotarpiu, kuomet ankstuko kvėpavimo nebepalaiko dirbtinės sistemos ir anksčiau laiko gimęs kūdikis yra pratinamas savarankiškai kvėpuoti, pažangi medicininė įranga palaiko nuolatinį teigiamą slėgį kvėpavimo takuose, gali užtikrinti neinvazyvų pagalbinį kvėpavimą iš anksto nustatytu dažniu arba naujagimiui nustojus kvėpuoti.
Aukštos kokybės produktas - CPAP sistemą MR850 ir jiems tinkantis aukštos tėkmės kvėpavimo rinkiniai. Tai labai šiuolaikiškas deguonies terapijos metodas, kuris leidžia naujagimiams jaustis patogiau gydymo metu, turi gerą gydomąjį efektą, o kas svarbiausia, suteikia daugiau galimybių tėvams dalyvauti naujagimio priežiūroje, su šiomis kaniulėmis naujagimis netgi gali valgyti iš buteliuko ar net iš krūties.
Šis prietaisas - tai pirmasis toks prietaisas, kuris nepertraukiamai, neinvazyniai ir realiuoju laiku ankstukui ar sergančiam naujagimiui matuoja anglies dioksido slėgį, deguonies saturaciją ir pulsą. Šio prietaiso dėka nereikia “badyti” sergančio naujagimio, kaskart imti klaujo mėginių iš venos, reikalingų įvertinti paciento ventiliaciją ir oksigenaciją.
Naujos kartos pulsinis oksimetras leidžia ankstukui ir sergančiam naujagimiui išmatuoti kraujo hemoglobino įsotinimą deguonimi bei nustatyti hemoglobino kiekį kraujyje specialiu davikliu. Ši priemonė apsaugo nuo skausmingo ir dažno kraujo ėmimo.
Motinos pieno svarba
Neišnešiotiems naujagimiams Motinos pieno donorinis bankas yra pats reikalingiausias, nes mamos, anksčiau laiko susilaukusios naujagimių, patiria stresą ir pieno gamyba ne visada būna sklandi. Geradarių dėka Motinos donorinio pieno bankas aprūpintas dviem elektriniais pientraukiais ir jų priedais, 20 vnt.
Kengūros metodas
Kengūros metodas arba „oda prie odos kontaktas“ yra unikalus naujagimio ir tėvų bendravimo būdas. Metodas gali būti taikomas sergantiems ar labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad taip gulintiems naujagimiams stabilizuojasi kvėpavimas ir širdies darbas. Dėl to kengūros metodas pasauliniu mastu pripažintas itin svarbiu sergančio naujagimio slaugos ligoninėje elementu.
Kengūravimą atlikti patogiausia tam pritaikytuose krėsluose, kuriuose vienam iš tėvų ant apnuogintos krūtinės guldomas išrengtas naujagimis. Šis kontaktas neabejotinai stiprina naujagimio ir tėvų tarpusavio ryšį, mažina tėvų patiriamą stresą, motinai skatina pieno gamybą. TAMPA kengūravimo krėslai yra ergonomiški, jais paprasta ir patogu naudotis keičiant padėtį net su naujagimiu ant krūtinės.
Muliažai ir edukacija
Rankų darbo silikoninis muliažas yra labai tikroviška anksčiau laiko gimusio naujagimio kopija. Jo svoris apie 730 gramų, o ūgis - 35 cm. Muliažas skirtas ekspozicijoms viešose erdvėse (parodoms ir pan.), kurių tikslas supažindinti visuomenę su anksčiau laiko gimusių kūdikių problemomis ir parodyti, kokie jie maži ir pažeidžiami. Šie muliažai naudojami ir ligoninės personalo bei tėvų edukacijai.
Praktika parodė, kad minkštosios technologijos, o taip pat ir pirminis šeimos supažindinimas su natūraliai ir tikroviškai atrodančiu neišnešioto kūdikio modeliu, kurį galima paimti į rankas, pajusti jo svorį, suskaičiuoti pirštelius, sumažina emocinį šoką, nuramina ir palengvina pirmą susitikimą su neišnešiotu kūdikiu.
Kitos priemonės neišnešiotų naujagimių priežiūrai
Gultukai ir rankovės sukuria naujagimiui jaukią ir saugią aplinką, apsaugo jautrią mažylio odą ir trapius sąnarius, pagerina miego kokybę ir kitais būdais padeda įveikti neišnešiojimo pasekmes.
NUK Čiulptukai neišnešiotiems naujagimiams iki 1750 gramų ir nuo 1750 gramų. 350 vienetų specialių medicininių čiulptukų nupirkta visiems Lietuvos neonatologijos centrams (Kauno, Vilniaus, Klaipėdos). Čiulptukai ligoninėse turėtų būti vienkartiniai, tačiau padėtis neleidžia pirkti jų kiekvienam anksčiau gimusiam naujagimiui. Čiulptukas vaikui suteikia ramybės ir saugumo jausmą. Jis gali nuraminti tada, kai mamos šalia nėra ar ji negali duoti krūties.
Muzikos terapija
Muzikos terapijos taikymo tyrimas, kurį atliko Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytoja neonatologė Rasa Garunkštienė, parodė, kad grojant lopšines inkubatoriuose gulintiems neišnešiotiems naujagimiams, jie greičiau priauga svorio ir mažiau laiko praleidžia ligoninėje. Be to, muzika mažina ir skausmo pojūtį.
Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacija "Neišnešiotukas"
Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacija “Neišnešiotukas” pirmą kartą pakvietė jau ūgtelėjusius neišnešiotukus iš visos Lietuvos susirinkti Vilniuje. Parke, priešais VUVL Neišnešiotų naujagimių intensyvios terapijos bei Neišnešiotų naujagimių skyrių langus, neišnešiotukai, kuriems nuo vienerių metukų iki - jau subrendusių ir savo vaikų susilaukusių moterų ir vyrų dalinosi savo istorijomis, deklamavo, dainavo, šoko, žaidė ir dėkojo visiems jiems pagelbėjusiems gydytojams, slaugutėms bei visam Santariškių klinikų personalui.
Šio renginio vieta, pasak Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacijos pirmininkės Astos Radzevičienės, pasirinkta todėl, kad ligoninėje nuo keletos savaičių iki trijų - keturių mėnesių su savo mažulėliais gyvenančios” mamos galėtų pačios ateiti ir pamatyti jau išaugusius neišnešiotukus, pasikalbėti su jų tėveliais apie vaikučių raidą, pasidalyti patirtimi, kas suteiktų daugiau vilties, tikėjimo bei stiprybės slaugant neišnešiotuką ligoninėje.
Lietuva - lyderė pagal neišnešiotų naujagimių išgyvenamumą
Tačiau, kaip buvo skelbta minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną, pagal neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodiklius, Lietuva yra lyderė pasaulyje. 1993 m. Lietuvoje išgyvendavo tik 12 proc. pačių mažiausių neišnešiotų naujagimių, sveriančių nuo 500 iki 999 gr, o šiandien - jau 57 proc. Didesnių neišnešiotukų, sveriančių nuo 1 iki 1,5 kg, išgyvenamumo rodiklis pakilo nuo 43 iki 97 proc.
tags: #vuvl #neisnesiotu #naujagimiu #skyrius