Vladas Bagdonas - žymus Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius, dainininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Jo kūrybinis kelias apima įsimintinus vaidmenis Eimunto Nekrošiaus spektakliuose, įvairiuose Rusijos teatruose, kino ir televizijos filmuose bei serialuose. Jis taip pat yra išleidęs dainų kasetę ir kompaktines plokšteles. Apie aktorių parašyta knyga "Jausmų repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu".
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Vladas Bagdonas gimė 1949 m. sausio 16 d. Jo tėvai kilę iš Mačionių. 1956-1966 m. mokėsi Vilniaus 21-oje vidurinėje mokykloje. 1966-1970 m. studijavo LTSR konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1970 m. baigė Lietuvos konservatoriją.
Karjera teatre
1970-1993 m. V. Bagdonas dirbo Jaunimo teatre. Čia sukūrė įsimintinus vaidmenis spektakliuose, tokiuose kaip:
- Rolandas (G. Kurpevičius, Saulius Šaltenis ir Leonidas Jacinevičius „Ugnies medžioklė su varovais“, 1976 m.)
- Niko Pirosmanašvilis (V. Korostyliovas, S. Šaltenis „Pirosmani, pirosmani“, 1981 m.)
- Merkucijus (S. Geda, K. Antanėlis „Meilė ir mirtis Veronoje“, 1982 m.)
- Serebriakovas (A. Čechovas „Dėdė Vania“, 1986 m.)
- Lorencas (S. Geda, K. Antanėlis „Meilė ir mirtis Veronoje“, 1996 m.)
- Tėvo šmėkla (V. Šekspyras „Hamletas“, 1997 m.)
- Aleksis Zorba (J. Kander „Graikas Zorba“, 1999 m.)
- Otelas (V. Šekspyras „Otelas“, 2000 m.)
- Gregory Burke „Gagarino gatvė“, 2002 m.
- J. V. Gėtė „Faustas“, 2006 m.
- Rupūžė, 2018 m.
V. Bagdonas prisiminė, kad patys šviesiausi jo darbai buvo susiję su Eimunto Nekrošiaus kūryba. Tai turbūt stipriausi ir sėkmingiausi jo kūrybiniai laimėjimai. Bet iki to laiko jis jau nemažai buvo nuveikęs Valstybiniame jaunimo teatre. Daug nuveikta darbų, kuriais dabar gali didžiuotis, turėdamas omenyje Daukantą, Pirosmanį, „Dėdei Vaniai“ sukurtą vaidmenį. Tai buvo išties gražūs ir geri darbai.
Darbas radijuje ir pedagoginė veikla
1989-1994 m. V. Bagdonas buvo Katalikų radijo laidos „Mažoji studija“ skaitovas ir vedėjas. 1993-1997 m. dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyr. asistentu, 1997-2009 m. - Vaidybos ir režisūros katedros vedėju, o nuo 2003 m. - profesoriumi.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Vaidmenys kine ir televizijoje
Vlado Bagdono filmografija itin plati. Jis debiutavo kine 1972 m. epizodiniu vokiečių riterio vaidmeniu M. Giedrio filme „Herkus Mantas“. Vėliau sekė daugybė vaidmenų įvairiuose filmuose ir televizijos projektuose:
- 1974 m. - vairuotojas („Sadūto tūto“, rež. A. Grikevičius)
- 1976 m. - Antanėlis („Virto ąžuolai“, rež. G. Lukšas)
- 1977 m. - muzikantas („Riešutų duona“, rež. A. Žebriūnas)
- 1977 m. - baltagvardiečių karininkas („Dulkės saulėje“, rež. M. Giedrys)
- 1977 m. - Juras Tarutis („Žemė maitintoja“, rež. B. Talačka, LTV)
- 1978 m. - Maksimas („Gyvenk ir neužmiršk“, rež. M. Jevdokimovas, LTV)
- 1978 m. - vokiečių karininkas („Pasigailėk mūsų“, rež. A. Araminas)
- 1978 m. - malūnininkas Domas („Markizas ir piemenaitė“, rež. A. Dausa)
- 1980 m. - pirmasis ministras („Žaltvykslės“, rež. G. Lukšas, Centrinės televizijos užsakytas filmas)
- 1981 m. - Robertas Haberlendas („Raudonmedžio rojus“, serialas, rež. B. Talačka, LTV)
- 1981 m. - reporteris („Amerikoniškoji tragedija“, rež. M. Giedrys, Centrinės televizijos užsakytas filmas)
- 1982 m. - Žygimantas Augustas („Barbora Radvilaitė“, rež. V. Bačiulis, LTV)
- 1985 m. - Pramas („Apie sugrįžimą užmiršti“, rež. V. Brescanu, „Moldovafilm“)
- 1985 m. - Rubežas („Eik ir žiūrėk“, rež. E. Klimov, „Mosfilm“, „Belarusfilm“)
- 1987 m. - Bartonas („Veld“, rež. N. Tuliachodžajev, SSRS)
- 1988 m. - Balys Adamonis („Parodų rūmai“, rež. M. Giedrys, A. Šiuša, Centrinės televizijos užsakytas filmas)
- 1988 m. - apaštalas Avesolomas („Tryliktasis apaštalas“, rež. S. Babayan, „Armenfilm“)
- 1988 m. - Laurynas („Žolės šaknys“, rež. G. Lukšas)
- 1989 m. - fotografas („Aš esu“, rež. R. Lileikis, S. Motiejūnas)
- 1993 m. - Lukičius („Išnuomojamas gladiatorius“, rež. D. Zaicev, „Belarusfilm“)
- 1998 m. - Jonas Rusteika („Aušros sūnūs“, rež. B. Morkevičius, LTV)
- 2002 m. - daktaras („Kvailių namai“, rež. A. Končalovskij, Rusija)
- 2004 m. - Zigmas Drunga-Mykolas Jonas („Vienui vieni“, rež. J. Vaitkus, „Daumanto studija“)
- 2005 m. - koroneris („Trumpa kelionė į dangų“, rež. B. Kormakur, Islandija)
- 2007 m. - Filas Donahju („Vaikinas iš Marso“, rež. S. Osipjan, Rusija)
- 2009 m. - Oto Hamerbolis („Snaiperis. Atpildo ginklas“, rež. A. Jefremov, Baltarusija)
- 2009 m. - kapinių akmentašys (trumpametražis filmas, „Gėlės“, rež. G. Zubavičius)
- 2009 m. - juvelyras („Isajevas. Briliantai proletariato diktatūrai“, serialas, rež. S. Ursuliak, Rusija)
- 2010 m. - profesorius Bergeris („Pasikėsinimas“, rež. A. Jefremov, Baltarusija)
- 2010 m. - Butkus („Pakraštys“, rež. A. Učitel, Rusija)
- 2010 m. - Brozavskis („Be teisės suklysti“, rež. A. Vysokovskij, „Solo-film“, Rusija)
- 2011 m. - Kontrimas („Inteligentai“, rež. J. Šimkutė, LTV)
- 2012 m. - Viačeslavas Petrovas („Dirigentas“, rež. P. Lungin, Rusija)
- 2014 m. - Konstantinas Semionovičius („Prakasas“, rež. S. Dachin, Rusija, Ukraina)
- 2014 m. - tėvas Vladimiras („Sūnus“, rež. S. Ross, Rusija)
- 2014 m. - Janas („Kompiuteris“/ „Vyčislitel“, rež. D. Gračiov, Rusija)
- 2015 m. - Vladas („Raudonos apyrankės“, rež. N. Meščianinova, S. Sencov, Rusija, Ukraina)
- 2016 m. - popiežius Sikstas VI („Sofija“, rež. A. Jefremov)
Apdovanojimai ir įvertinimas
Vlado Bagdono talentas ir indėlis į kultūrą buvo įvertinti daugybe apdovanojimų:
- 1983 m. - LTSR nusipelniusio artisto vardas
- 2000 m. - Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija
- 2002 m. - DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas
- 2006 m. - Konstantino Stanislavskio premija (Rusija)
- 2012 m. - Šanchajaus kino festivalio prizas už geriausią vyro vaidmenį filme „Dirigentas“
- 2019 m. - Konstantino Stanislavskio premija už indėlį plėtojant pasaulio teatro meną Rusijoje
Asmeninis gyvenimas
Šeštadienį Vilniaus santuokų rūmuose V. Bagdonas ir baltarusių teatro kritikė Jelena Liopo vienas kitam ištarė amžinąjį „taip“. Siaučiant koronaviruso pandemijai sutuoktiniai nepamiršo saugumo ir vestuvių dieną pasipuošė margaspalvėmis veido kaukėmis. Be to, į šventę jiedu atvyko be didelio svečių būrio - to karantino metu reikalauja santuokų rūmai. Pora jau kuris laikas siejo savo gyvenimą drauge, o jų draugystė tęsiasi 15 metų. Kaip tikino pats V. Bagdonas, Jelena į jo gyvenimą atkeliavo pačiu sunkiausiu metu. „Ji man labai padėjo tada, kai buvo sunkiausi gyvenimo momentai. Nors atrodau vienišius, mažai bendraujantis, nuo žiniasklaidos besišalinantis, vienam gyventi būtų labai liūdna. Ypač, kai ateina vakarai… niūrūs lapkričio vakarai, kai vienas būdamas norėtum tik nusišauti“, - šių metų sausį žurnalui „Legendos“ pasakojo jis.
Kiek anksčiau V. Bagdonas yra prisipažinęs, kad gyvenime jis yra priklausomas nuo moterų ir nuo juodojo šokolado. „Nuo moterų nesigydysiu, jos organizuodavo mano gyvenimą ir dabar organizuoja“, - yra sakęs legendinis menininkas. Iš pirmosios santuokos su buvusia žmona Dalia aktorius turi dukrą. Antrą kartą menininkas vedė rašytoją Rūtą Vanagaitę, su kuria susilaukė sūnaus.
Vlado Bagdono mintys apie kūrybą ir gyvenimą
„Tėvai mane mokė sąžiningumo. Laikas parodė, kad jis labai svarbus ne tik gyvenime, bet ir scenoje. Joje ypač turi būti sąžiningas sau - sąžiningai įvertinti, kokio vaidmens nesuvaidinsi ar kada apskritai tau jau laikas į pensiją“, - atvirai kalba teatro ir kino aktorius, skaitovas, dainininkas Vladas Bagdonas.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
71-erių metų V. Bagdonas trumpai perbėgo per visą savo karjerą, išryškindamas esminius vaidmenis. „Patys šviesiausi mano darbai buvo susiję su Eimunto Nekrošiaus kūryba. Tai turbūt stipriausi ir sėkmingiausi mano kūrybiniai, jei taip galima pasakyti, laimėjimai. Bet iki to laiko aš jau nemažai buvau nuveikęs Valstybiniame jaunimo teatre. Daug nuveikta darbų, kuriais dabar galiu didžiuotis. Turiu omenyje Daukantą, Pirosmanį, „Dėdei Vaniai“ sukurtą vaidmenį.
Prisijungti prie roko operos komandos žinomą aktorių pakvietė „Meilė ir mirtis Veronoje“ režisierius R.Cicėnas, kuris ne kartą pabrėžė, kad jo roko operos pastatyme susitiks kelios ryškių kūrėjų kartos. V.Bagdonas neslepia, kad smalsumas buvo viena paskatų prisijungti prie žinomų vardų gausios komandos. „Roko operoje pasirodys daug jaunų, man tik televizoriaus ekrane matytų veidų. Norisi juos geriau pažinti. Pažiūrėti, kaip jie veikia, ką jauniems atlikėjams reiškia muzika ir tekstai, kuriais mes aname amžiuje taip gėrėjomės“, - sako V.Bagdonas.
Veronos kunigaikščio vaidmuo V.Bagdonui nebus pirmasis, kurį jis atliks roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“. Dar 1982 m. Eimunto Nekrošiaus „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatyme jis įkūnijo Merkucijų. Aktorius įsitikinęs, kad prabėgus net ir kone trims dešimtmečiams nuo tada, kai kompozitorius Kęstutis Antanėlis pagal Sigito Gedos libretą sukūrė roko operą, jos aktualumas ir įtaigumas niekur nedingo. „Meilė ir mirtis Veronoje“ nė kiek nepaseno ir taip pat gražiai klausosi. Tereikia išgirsti pati pirmąjį jos variantą ir netruksi įsitikinti, kad ir tekstai, ir muzika, ir dainavimas net ir šiandien išlieka toks pat įtaigus ir veikia emociškai“, - tikina V.Bagdonas.
Paklaustas, ar naujas vaidmuo reiškia, kad artimiausiu metu jį dažniau išvysime Lietuvos scenose kuriant naujus vaidmenis, V.Bagdonas tikino vengiantis planavimo. „Kaip parodė šių metų rūstusis lapkritis, gyvenimo planavimas - dalykas bergždžias, tad nustojau tuo užsiiminėti. Pažiūrėsiu, kas bus…“ - intriguoja aktorius.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui