Vaikų oda yra labai jautri ir reaguoja į daugybę aplinkos veiksnių. Išbėrimas ant kūdikio veido, pilvo ar nugaros gali būti įvairių priežasčių simptomas, pradedant alerginėmis reakcijomis ir baigiant infekcinėmis ligomis. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios bėrimų priežastys, jų tipai ir gydymo būdai, taip pat enterovirusų simptomai, gydymo galimybės ir svarba atkreipti dėmesį į šias infekcijas, kad apsaugotume savo vaikus nuo galimų pavojų.
Kas yra enterovirusai?
Kasdien susiduriame su įvairiomis virusinėmis infekcijomis, tačiau viena iš jų ypač išsiskiria savo paplitimu ir poveikiu vaikams - tai enterovirusai. Enterovirusai - tai virusų grupė, priklausanti Picornaviridae šeimai, kurių pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie nematomi priešai gyvuoja ištisus metus ir yra nepaprastai atsparūs aplinkos veiksniams, kadangi yra begalo atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti. Vaikai, turintys dar tik besiformuojantį imunitetą, yra ypač pažeidžiama grupė. Enterovirusas vaikams gali sukelti lengvas, bet ir rimtas ligas, pasireiškiančias bėrimais, karščiavimu ir net komplikacijomis, kurios gali paveikti nervų sistemą, širdį ar kitus organus. Labiausiai pažeidžiama žmonių grupė - vaikai, kadangi jų imunitetas yra dar per silpnas tinkamai bei efektyviai kovoti su iškilusiais simptomais, kas gali privesti prie rimtų šio viruso komplikacijų.
Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių tik 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai. Rinovirusai - dažniausia peršalimo priežastis. Bėrimai ant rankų, kojų bei burnoje (angl. Galvos, gerklės skausmasSimptomai dažniausiai laikosi nuo 3 iki 7 dienų.
Enteroviruso bėrimai - kaip atskirti, kad tai ši liga?
Siekiant atskirti entero viruso bėrimus, svarbu atsiminti kelis pagrindinius faktorius:
- Bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje.
- Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės.
- Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija.
Kadangi enterovirusų bėrimai gali būti panašūs į kitų virusinių ligų simptomus, tokių kaip vėjaraupiai ar alerginės reakcijos, svarbu, tik pastebėjus atsirandančius bėrimus ant kūno bei juos lydinčius simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti diagnostinius tyrimus ir patvirtinti infekciją.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Kaip užsikrečiama enterovirusu?
Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse). Nors enterovirusas vaikams gyvuoja ištisus metus, didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda vasaros bei rudens laikotarpiais, todėl tokiu metu reikia būti ypatingai atsargiems.
Kaip gydomas enterovirusas?
Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Jei yra virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, vėmimas), rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.
Sunkių enteroviruso formų (pvz.: aseptinio meningito, miokardito) atvejais gali prireikti hospitalizacijos, intensyvios priežiūros ir palaikomojo gydymo. Tai gali apimti intraveninių skysčių vartojimą, deguonies terapiją ar net dirbtinį plaučių ventiliavimą, jei atsirado rimtų kvėpavimo sutrikimų.
Galimos enteroviruso komplikacijos - kodėl būtina gydyti?
Enterovirusinės infekcijos paprastai yra lengvos ir praeina be komplikacijų, tačiau tam tikrais atvejais, ypač vaikams ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, jei jos nėra laiku gydomos, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos.
- Meningitas. Tai viena iš dažniausių enteroviruso komplikacijų. Liga pasireiškia smegenų dangalų uždegimu (meningitu) bei smegenų skysčio infekciniais pakitimais. Pasižymi tokiais simptomais kaip: karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas (standumas), jautrumas šviesai, vėmimas.
- Miokarditas ir perikarditas. Širdies raumens (miokardo) arba širdies dangalo (perikardo) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia enterovirusai, ypač Coxsacki B grupės virusai. Būdingas krūtinės skausmas, nuovargis, dusulys, širdies ritmo sutrikimai.
- Rankų, kojų ir burnos liga. Tai dažna enterovirusų sukelta infekcija, pasireiškianti pūslelėmis ant delnų, pėdų, burnos ir kartais ant kitų kūno dalių. Nors liga dažniausiai praeina savaime, ją gali lydėti dehidratacija dėl skausmo burnoje (pūslelės trukdo valgyti ir gerti).
- Encefalitas. Smegenų uždegimas, dažnai sukeliamas neurotropinių enterovirusų, pavyzdžiui, Enteroviruso 71. Pasižymi tokiais simptomais, kaip: stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, karščiavimas. Ši komplikacija yra reta, bet pavojinga, ypač mažiems vaikams. Encefalitas gali palikti ilgalaikius neurologinius pažeidimus arba net baigtis mirtimi.
- Poliomielitas. Poliovirusas, kuris yra vienas iš enteroviruso tipų, sukelia poliomielitą - sunkią centrinės nervų sistemos infekciją, galinčią sukelti paralyžių arba silpnumą, dažniausiai apatinėje kūno dalyje, negrįžtamas galūnių deformacijas. Tai vienintelis enterovirusas, nuo kurio galima apsisaugoti skiepais.
- Pleurodynia (Bornholmo liga). Enteroviruso sukelta būklė, pasireiškianti ūmiu krūtinės arba pilvo raumenų skausmu. Nors liga paprastai praeina be ilgalaikių padarinių, stiprus skausmas krūtinėje gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir pacientą labai išvarginti.
- Naujagimių enterovirusinė infekcija. Naujagimiai yra viena pažeidžiamiausių grupių, ypač jei motina nėštumo metu buvo užsikrėtusi enterovirusu. Infekcija gali pasireikšti kaip sepsio sindromas su karščiavimu, mieguistumu, mitybos problemomis ir net centrinės nervų sistemos pažeidimais, tokiais kaip meningoencefalitas. Naujagimiams enterovirusinė infekcija gali būti mirtina arba sukelti ilgalaikes pasekmes, pavyzdžiui, neurologinius sutrikimus.
Skiepai nuo enteroviruso
Šiuo metu specifinių skiepų nuo visų enterovirusų nėra, tačiau egzistuoja poliomielito vakcina, kuri apsaugo nuo vieno iš pavojingiausių enterovirusų - polioviruso, sukeliančio poliomielitą (sunkų raumenų paralyžių, kartais net visam gyvenimui). Ši vakcina yra itin svarbi siekiant išvengti sunkių poliomielito komplikacijų, ypatingai vaikams.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Bėrimų tipai ir jų išvaizda
Bėrimai vaikams gali pasireikšti įvairiomis formomis ir atspalviais:
- Dėmėtasis bėrimas: neapibrėžtos formos raudonos dėmelės.
- Dilgėlinė: mažos pūslelės, aplink kurias paraudusi oda, primena išbėrimą po dilgėlių nudilginimo.
- Papulinis bėrimas: kieti, maži šašai, pripildyti skysčio.
- Vezikulinis bėrimas: kieti, dideli šašai, pripildyti skysčio (pūslės).
Dažniausios bėrimų priežastys
Alergija
Alergija yra viena iš dažniausių bėrimų priežasčių kūdikiams ir vaikams. Alergenus gali sukelti ore esančios medžiagos, maistas, cheminės medžiagos ir kai kurie vaistai. Alerginis bėrimas dažnai pasireiškia dilgėline ir sukelia niežulį. Alerginiai bėrimai dažnai atsiranda vietose, kurios tiesiogiai kontaktuoja su alergenu, pavyzdžiui, ant veido, rankų ar kojų. Bėrimas gali būti raudonas, niežtintis ir pūslelėmis arba šašais dengtas.
Kaip atskirti, kad tai - kontaktinio dermatito sukelti odos bėrimai? Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje.
Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas.
Infekcinės ligos
- Tymai: infekcinė liga, sukelianti karščiavimą, kosulį ir ilgainiui išplintanti į kitas kūno dalis. Kartais atsiranda net konjunktyvitas.
- Raudonukė: virusų sukelta liga. Be išbėrimo, padidėja limfmazgiai.
- Vėjaraupiai: pirmoje fazėje pasireiškia mažų pūslelių pavidalu, ilgainiui ligai progresuojant virsta didelėmis pūslėmis. Šiuo atveju, be bėrimo, karščiuojama, juntamas silpnumas ir galvos skausmas.
- Skarlatina: infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos. Kartu pasireiškia karščiavimas, gerklės skausmas ir liežuvio apnašos.
- Tridienė karštinė (ūmi eritema): liga, kuriai būdingas karščiavimas, o vėliau - dėmės ant pilvo ir liemens.
Kitos priežastys
- Niežai: bakterijų sukelti niežai.
- Atopinis dermatitas (egzema): lėtinė odos uždegiminė liga, pasireiškianti odos sausumu, niežuliu, paraudimu ir pleiskanojimu.
- Prakaitinis bėrimas: atsiranda sušutus ir prakaitui užsilaikius prakaito liaukose.
- Alerginis kontaktinis dermatitas: odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu.
- Blusų įkandimai: Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai.
- Laimo ligos bėrimas: sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“.
- Rankų, kojų ir burnos liga: Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną.
Bėrimai kūdikiams
Kūdikių oda yra ypač gležna, todėl ją gali paveikti įvairios medžiagos. Pagrindinės kūdikių bėrimų priežastys:
Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas
- Alergija maisto baltymams: kūdikiai dažnai kenčia nuo alergijos maisto baltymams, ypač pieno baltymams.
- Atopinis bėrimas: reakcija į tam tikrus alergenus, pasireiškianti sausa, pleiskanojančia oda ir papulėmis.
- Karštas bėrimas: maži šašai, pripildyti skaidraus skysčio, atsirandantys sušutus ir prakaitui užsilaikius prakaito liaukose.
- Tridienė karštinė: liga, kurios metu pasireiškia karščiavimas ir dėmės ant pilvo ir liemens.
Bėrimų lokalizacija
Bėrimai gali atsirasti įvairiose kūno vietose, o jų lokalizacija gali padėti nustatyti priežastį:
- Pilvo ir nugaros išbėrimai: dažnai pasireiškia dėl sukaitimo, kai užsikimšusios prakaito liaukos sukelia odos pokyčius.
- Pilvo ir šlaunų išbėrimas: būdingas tridienės karštinės atveju.
- Dilbių, kirkšnių ir kaklo išbėrimas: gali pasireikšti sergant skarlatina.
- Delnų, pėdų ir burnos ertmės išbėrimas: gali būti delnų, pėdų ir burnos ertmės ligos požymis.
Kaip atskirti infekcinį bėrimą nuo alerginio?
Iš pirmo žvilgsnio tiek infekcinis, tiek alerginis bėrimas vaikams gali atrodyti panašiai - paraudimas, taškeliai, dėmės ar smulkūs spuogeliai. Tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai skiriasi. Infekcinis bėrimas dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu, vangumu ar kitais bendrais simptomais, o alerginis - ryškiai niežti ir atsiranda staiga po kontakto su alergenu.
Norint geriau suprasti skirtumus, svarbu stebėti kelis dalykus: kada bėrimas atsirado, kaip greitai jis plinta, ar yra karščiavimas ir kaip vaikas jaučiasi. Toliau pateiktoje lentelėje matyti, kokie požymiai dažniausiai padeda atskirti šiuos du bėrimų tipus.
| Požymis | Alerginis bėrimas | Infekcinis bėrimas |
|---|---|---|
| Atsiradimo laikas | Staigus, per minutes-valandas | Per kelias dienas ar kartu su liga |
| Niežėjimas | Dažnas ir stiprus | Nėra arba minimalus |
| Karščiavimas | Nebūdingas | Labai dažnas |
| Bėrimo išvaizda | Raudonos dėmės, iškilūs plotai, dilgėlinė | Taškeliai, dėmės, pūslelės, šiurkštumas |
| Bendra savijauta | Dažniausiai gera | Sutrikusi: silpnumas, vangumas |
Kada kreiptis į gydytoją
Tėvai turėtų stebėti vaiką, tikrinti jautrumo lygį ir kontroliuoti naujų pokyčių atsiradimą. Dauguma vaikų bėrimų yra nepavojingi ir praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai reikalinga gydytojo apžiūra. Tėvams svarbu stebėti ne tik patį bėrimą, bet ir bendrą vaiko būklę: ar jis tampa vangus, ar kyla temperatūra, ar bėrimas plinta. Jei per savaitę problema neslūgsta, bėrimas didėja, verta susirūpinti. Reikėtų sekti.
Apibendrinimas
Enterovirusas yra labiausiai paplitusi infekcijų visuma tarp vaikų. Kadangi specifinių skiepų nuo visų enterovirusų dar nėra, ypač svarbu plėsti vaikų supratimą apie tinkamą higieną ir stiprinti jų imunitetą. Ypač svarbu pasiskiepyti nuo poliomelito - vienintelės enteroviruso ligos, nuo kurios galima apsisaugoti vakcinos pagalba.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija ar rekomendacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.