Daiva Čepauskaitė - talentinga lietuvių rašytoja, poetė, dramaturgė ir aktorė, gimusi 1967 metais. Jos kūryba apima eilėraščius, pjeses ir libretus, skirtus tiek suaugusiems, tiek vaikams. Čepauskaitė yra pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą, įskaitant „Auksinį scenos kryžių“ už pjesę „Pupos“ (2007 m.), Poezijos pavasario laureatės vardą (2005 m.) ir Jotvingių premiją (2018 m.). Jos kūryba išsiskiria išskirtiniu kalbos jausmu, formos pojūčiu, gebėjimu stebėti ir matyti žmones. Šiame straipsnyje aptariama D. Čepauskaitės kūryba, skirta vaikams, analizuojamos jos pjesės ir eilėraščiai, atskleidžiami kūrybos bruožai ir temos.
Biografijos faktai ir kūrybos kelias
Daiva Čepauskaitė gimė 1967 m. birželio 24 d. 1985 m. baigė Marijampolės vidurinę mokyklą, o 1991 m. - Kauno medicinos akademiją. Nors įgijo medikės diplomą, gydytoja nedirbo. Nuo 1990 m. ji dirbo aktore Kauno kameriniame teatre, o nuo 2008 m. - šio teatro literatūrinės dalies vedėja (atstove spaudai).
Kūrybinis kelias prasidėjo 1990 m., kai buvo pastatyta pirmoji D. Čepauskaitės pjesė vaikams „Pimpės gimtadienis“. 1992 m. išleido pirmąją eilėraščių knygą „Bevardžiai“. Vėlesniais metais pasirodė eilėraščių rinkiniai „Suvalgiau vieną spanguolę“ (1998) ir pripažinimo sulaukęs „Nereikia tikriausiai būtina“ (2004), kuris buvo pripažintas geriausia metų poezijos knyga, o autorė išrinkta įsimintiniausia metų Kauno menininke. 2017 m. išleistas pirmasis eilėraščių rinkinys vaikams „Baisiai gražūs eilėraščiai“.
D. Čepauskaitės pjesės vaikams: „Pupos“, „Musė“ ir „Aš tave užmiršau“
D. Čepauskaitė yra parašiusi ne vieną pjesę vaikams, pasižyminčią originalumu, dinamika ir natūraliais dialogais. Rinkinyje „Aš tave užmiršau“ skelbiamos trys autorės pjesės: „Pupos", „Musė" ir „Aš tave užmiršau". Pjesė „Pupos" 2007 m. buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias nacionalinės dramaturgijos kūrinys. Šios pjesės, sukurtos talentingos aktorės, suprantančios, kas yra personažas ir ką jis veikia scenoje, pasižymi siužetų dinamika ir natūraliais dialogais. Iš aktorinės patirties kyla supratimas apie personažą ir jo veiksmus scenoje.
Eilėraščių rinkinys „Baisiai gražūs eilėraščiai“: analizė
2017 m. pasirodęs D. Čepauskaitės eilėraščių rinkinys „Baisiai gražūs eilėraščiai“ tapo reikšmingu įvykiu vaikų literatūroje. Knyga pateko į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, pelnė IBBY Aldonos Liobytės premiją už reikšmingiausią metų debiutą vaikų literatūroje ir Poezijos pavasario premiją už poeziją vaikams.
Taip pat skaitykite: Dr. Kanopienės indėlis į Šeškinės polikliniką
Pavadinimo prasmė ir turinys
Oksimoroniškas pavadinimas „Baisiai gražūs“ atspindi būsenos egzistencinį intensyvumą ir lingvistiškai suvienija poezijos ir nepoezijos įvaizdžius. Šiame rinkinyje autorė laužo nusistovėjusias klišes ir vengia atviros didaktikos, būdingos vaikų literatūrai. Čepauskaitės tikslas - „pakutenti“ skaitytojo širdį, o poezija tampa dvasios praturtinimo ir estetinio katarsio metafora.
Skaitytojui leidžiama pasirinkti, netgi patariama praleisti pirmąjį knygos skyrių „Gražūs eilėraščiai“, kuriame vyrauja animalistinės, gamtos, gyvūnėlių, artimojo meilės, mamos rūpestingumo temos. Tačiau perspėjama, kad praleidus šiuos eilėraščius, skaitytojas neteks dvasinio pasitenkinimo. Po „Gražių eilėraščių“ skyriaus prasideda „Baisūs eilėraščiai“, kuriuose perteikiamos didžiausios vaikų baimės: audra, tamsa, voras, sena girgždanti spinta ir po lova gyvenantis baubas. Trečioji dalis, „Virtuvės poezija“, atlieka sintezės funkciją ir kviečia skaityti eilėraščius skutant bulves. Šiame skyrelyje aprašoma virtuvės karalystė, žaidžiama bibliniu tvanu ir pasakojama apie blynelio ir keptuvės meilę.
Temos ir motyvai
Eilėraščiuose šmėsteli socialinių motyvų, skatinama ekologinė sąmonė, pavyzdžiui, agituojama už produktus be konservantų. Autorė nesiorientuoja į konkretų amžių, nes eilėraščiai skaitosi ir suaugusiesiems, o kai kurios vietos gali būti per sudėtingos vaikiškoms galvelėms. Knygoje kuriami poetizmai, o tekstai darniai koreliuoja su abstrakčiomis iliustracijomis.
Eilėraščiai apie gamtą ir meilę
Vieni mieliausių eilėraščių yra apie meilę, mamos rūpestį ir gamtą. Autorė džiugina išradingumu ir nevaržančiu meistrišku kalbos jausmu. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Paukščių turguje“ žaismingai aprašomi paukščių pirkiniai. Eilėraštis „Trumpai apie sniegą“ sukuriamas per pakartojimus ir perteikia žiemos grožį.
Kūrybos bruožai
Ankstyvieji D. Čepauskaitės kūriniai pasižymi klasikiniu ketureiliu ir romansine nostalgija, eilės šiek tiek pakylėtos, daug gamtos elementų, jaučiamas sentimentalumas. Vėliau atsiranda daugiau daiktiškumo ir dinamizmo. D. Čepauskaitės kūryboje dera saviironija, kandumas ir lyrizmas, humoras ir kandi šiandienos kritika. Jos kūrybai būdingas išskirtinis kalbos jausmas ir formos pojūtis. Autorė geba stebėti ir matyti žmones, o jos kūryba išlieka įdomi ir aktuali įvairaus amžiaus skaitytojams.
Taip pat skaitykite: Matulevičiūtės biografija
Taip pat skaitykite: D. Razmuvienės indėlis į visuomenės sveikatą
tags: #daiva #cepauskaite #drama #vaikams