Šis straipsnis skirtas padėti jauniems protams augti, plėsti akiratį ir geriau suprasti pasaulį. Jame pateikiamas sąrašas dalykų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas protingas vaikas, siekdamas tapti išmintingu suaugusiuoju. Šis sąrašas apima platų temų spektrą - nuo istorijos ir kultūros iki mokslo ir dvasinių vertybių.
Istorija ir kultūra
Tautos dvasinė sveikata ir idealai
Šiandieninė visuomenė išgyvena vertybinę krizę, kurioje idealai - tokie kaip tikėjimas, tautiškumas, dvasingumas - yra nustumti į paraštes. Norint susigrąžinti orientyrus, kurie būtų verti žmogaus didybės, svarbu prisiminti ir puoselėti tautos dvasinę sveikatą.
Tatjana Maceinienė savo veikale „Ne tikrovės drumzlėse, o idealo šviesoje“ analizuoja ir apmąsto trijų iškilių Lietuvos katalikiškosios minties ir kultūros atstovų - Juozą Ambrazevičių-Brazaitį, Zenoną Ivinskį ir Juozą Girnių - asmenybes bei jų indėlį į tautinę, religinę ir kultūrinę sąmonę. Knygos ašis - klausimas apie vertybes, idealus ir jų reikšmę žmogaus bei tautos dvasinei būsenai. Maceinienės tekstas įkvepia ne nostalgija praeičiai, o reikalavimu susigrąžinti orientyrus.
Tikėjimo keliai ir dvasiniai ieškojimai
Kelias į tikėjimą nėra vienodas, o asmeniškas ir dažnai kupinas vidinių kovų bei ieškojimų. Daktaro Juozo Prunskio knyga „28 moterys“ atskleidžia įvairius kelius, kuriais žmonės ateina į tikėjimą, per asmeninių patirčių pavyzdžius. Ši knyga yra vertingas liudijimas apie tikėjimo galią pakeisti žmogaus gyvenimą, suteikti jam prasmę ir vidinę ramybę.
Veikalą sudaro 28 atskiri skyriai, kurių kiekvienas skirtas vienos moters gyvenimo ir dvasinių ieškojimų keliui. Autorius sąmoningai parinko asmenybes iš skirtingų socialinių sluoksnių, profesijų, tautybių ir pirminių įsitikinimų, taip pabrėždamas Katalikų Bažnyčios universalumą. Tai rašytojos ir intelektualės, atsivertusios iš komunizmo ir ateizmo, asmenybės iš kitų tikėjimų ir aplinkų. Daugelis moterų, ypač intelektualės, pradeda savo kelią nuo gilaus nepasitenkinimo protestantiškų denominacijų ar sekuliarių filosofijų nenuoseklumu ir autoriteto stoka.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie „Dzimbos vaikus“
Dvasinė ištvermė ir žmogiškumo išsaugojimas
Net baisiausioje patirtyje galima išsaugoti Meilės ir Aukos idėją, kuri tampa nenugalima jėga. Knyga „Jūs manieji laiškai“ - tai išskirtinis ir vertingas leidinys, apjungiantis mokytojos Adelės Dirsytės (1909-1955) laiškus, rašytus iš sovietinio gulago ir tremties vietų - Vilniaus kalėjimo, Vorkutos tundros ir Sibiro (Magadano, Kolymos) lagerių.
Svarbiausia laiškų ašis - skatinimas nepalūžti, ieškoti „vidaus šilumos dienos“ ir nepamiršti, kad „Dievas visados su mumis“. A. Dirsytė akcentuoja pareigą „būti žmogumi, ginančiu savyje dieviškumo apraiškas“. Nors pati kankinama, ji laiškuose džiaugiasi galimybe padėti jaunuolėms lageryje. Tėvynė suprantama ne tik geografiškai, bet ir dvasiškai. Ji ragina: „auk savo dvasia, kad per ją galėtum gilintis į tautos dvasią“.
Nepalaužiama dvasia totalitarinio režimo akivaizdoje
Adelės Dirsytės gyvenimas tapo nepalaužiamos dvasios ir tikėjimo liudijimu totalitarinio režimo akivaizdoje. 2003 metais Lietuvių katalikų mokslo akademijos išleista ir dr. Mindaugo Bloznelio sudaryta knyga „Adelė Dirsytė: gyvenimas ir darbai“ yra išsamus ir jautrus pasakojimas apie mokytoją, ateitininkę, visuomenės veikėją ir kankinę.
Ši dalis atkuria aplinką, kurioje formavosi A. Dirsytės asmenybė. Ji gimė 1909 m. balandžio 15 d. darbščių ūkininkų Antano ir Agotos Dirsių šeimoje Pramislavos vienkiemyje, Kėdainių apskrityje. Augdama gausioje, katalikiškoje aplinkoje, ji nuo mažens buvo apsupta meilės artimui ir pagarbos pareigai. 1946 m. kovo 6 d. ji buvo suimta už veiklą ateitininkų organizacijoje ir pagalbą partizanams. Nuteista dešimčiai metų lagerio, ji buvo išvežta į Vorkutą, vėliau - į Taišetą ir galiausiai į Kolymą. Lageriuose A. Dirsytė tapo dvasine atrama ir globėja jaunesnėms kalinėms. Būtent Kolymoje gimė jos dvasinės stiprybės viršūnė - maldaknygė „Marija, gelbėk mus“.
Bendrinės kalbos svarba ir puoselėjimas
Antano Salio „Rinktiniai Raštai“ yra vienas svariausių XX a. lietuvių kalbotyros veikalų. Pirmasis tomas, skirtas bendrinei kalbai, yra neįkainojamas šaltinis kiekvienam, kas domisi taisyklinga, normine lietuvių kalba. A. Salio darbai pasižymi ne tik moksliniu gilumu, bet ir aiškiu, logišku minčių dėstymu bei gyva meile gimtajai kalbai. Ši knyga yra būtina ne tik kalbininkams, bet ir mokytojams, redaktoriams, studentams ir visiems, kuriems rūpi lietuvių kalbos grynumas ir taisyklingumas.
Taip pat skaitykite: Spektaklis apie žmogaus pasąmonę
Pirmasis tomas yra suskirstytas į aštuonis logiškus skyrius, kurie atspindi platų ir gilų autoriaus domėjimąsi visomis bendrinės kalbos sritimis.
Šeima, santuoka ir krikščioniškosios civilizacijos pagrindai
Šventoji Šeima įvardijama kaip pavyzdys visoms šeimoms, ir yra kvietimas pasipriešinti seksualinei revoliucijai bei homoseksualizmo plitimui. Knyga skirta apginti santuoką, šeimą ir krikščioniškosios civilizacijos pagrindus.
Nagrinėjama homoseksualų judėjimas kaip platesnės seksualinės revoliucijos dalis, kurios tikslas - ne tiesiog siekti pilietinių teisių, o įvykdyti moralinę revoliuciją, pakeičiant visuomenės požiūrį į homoseksualumą. Aiškinama tikroji lytinio akto paskirtis - prokreacija ir vaikų auginimas - ir teigiama, kad homoseksualūs santykiai yra priešingi šiai prigimtinei tvarkai. Prigimtinis įstatymas, įrašytas į kiekvieno žmogaus širdį, įvardijamas kaip būtinas moralės atramos taškas.
Dvasinis tobulumas ir malda
Knyga, „Apmąstymai visiems metams ir šventėms“, yra išsamus dvasinių pratimų ir minčių maldos vadovas, skirtas visų pirma dvasininkams, vienuoliams ir giliai tikintiems pasauliečiams, siekiantiems dvasinio tobulumo. Ji siūlo patikrintą ir struktūrizuotą kelią į dvasinį augimą. Leidinys atspindi XX a. pradžios katalikišką pamaldumą, jo formas ir akcentus.
Knyga yra suskirstyta logiškai ir sistemingai, apimant visą liturginių metų ciklą. Kiekvienas apmąstymas yra aiškiai struktūrizuotas ir pritaikytas asmeninei maldai.
Taip pat skaitykite: Kūdikio masažas: nauda ir technikos
Dievo gailestingumas ir Motinos rūpestis
Jono Burkaus knygos „Apsireiškimai Azijoje ir Afrikoje“ ir „Apsireiškimai Europoje ir Amerikoje“ supažindina su jaudinančiais dvasiniais įvykiais visame pasaulyje. Tai knyga-perspėjimas ir knyga-viltis, primenanti apie Dievo gailestingumą ir Jo Motinos nuolatinį rūpestį žmonija.
Autorius skaitytoją veda per dešimtis vietovių, kuriose, kaip tikima, apsireiškė Jėzus, Mergelė Marija ar angelai. Autorius ne tik primena istorinį Šiluvos stebuklą, išgelbėjusį Lietuvą nuo protestantizmo, bet ir detaliai aprašo sovietmečiu vykusius apsireiškimus Skiemonių parapijoje (Romai Macvytei) ir Kudirkos Naumiestyje (Anelei Matijošaitienei).
Apsireiškimai perduoda stebėtinai vieningą ir nuoseklią žinią: skubus kvietimas atsiversti, malda ir pasninkas, pasaulio nuodėmingumas ir gresiančios bausmės. Ypač pabrėžiamas rožinio kalbėjimas, vadinamas galingu ginklu kovoje su blogiu.
Lietuvos valstybės atkūrimas istorijos ir geopolitikos kontekste
Apie valstybės gimimą, jos konfliktus su lenkiškojo nacionalizmo šalininkais, valstybingumo praradimą ir valstybės atkūrimą, ir daugybė kitų klausimų, į kuriuos atsako istorikas ir politologas, XIX a. Lietuvos istorijos tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Antanas Kulakauskas.
Bendriausias atsakymas būtų toks - etninių lietuvių tautinis sąjūdis. Todėl, kad XIX a. ir net XX a. pradžioje lietuviais save vadino ir tie LDK tradicijos puoselėtojai bei mylėtojai, kurie su etnine lietuvybe nesusitapatino, nors dažniausiai žiūrėjo į ją su simpatija, pavyzdžiui, Adomas Mickevičius, Teodoras Narbutas, Adomas Honorijus Kirkoras, Liudvikas Kondratovičius (Vladislovas Sirokomlė), o vėliau ir Juzefas Pilsudskis.
Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimas
2017 m. gruodžio vidury dešimt mūsų tradicinės kultūros reiškinių buvo įrašyti į Lietuvos nacionalinio nematerialaus kultūros vertybių sąvadą. Kalbama ir apie neeilinius reiškinius, nusipelniusius garbės „ant visos Lietuvos” , pavyzdžiui, stintelių ir seliavų gaudymą žiemą, sukant bobas prie Baltųjų Lakajų ežero Mindūnų k., Molėtų r. Anot pašnekovės, šią tradiciją geriau galėtų pakomentuoti vyrai, išmanantys žvejybos būdus.
Kultūros laimėjimai Nepriklausomoje Lietuvoje
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacijos mokslų departamento Bibliotininkystės skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas dr. Petras Biveinis rubrikoje „100 Atkurtai Lietuvai” pasakoja apie tautos kūrybines galias: gimnazijų ir aukštųjų mokyklų steigimą, rūpinimąsi suaugusiųjų švietimu, lietuvių kalbos ir literatūros suklestėjimą ir prie to prisidėjusius rašytojus, spaudą ir knygų leidybą. Anot straipsnio autoriaus - Nepriklausomos Lietuvos kultūros laimėjimai turi didžiulę išliekamąją vertę.
Atskiroje straipsnio dalyje pasakojama apie profesionalų teatrą ir dailę. Čia minimi Kipras Petrauskas ir Juozas Gruodis. Visame pasaulyje Lietuvos operą išgarsino Kipras Petrauskas. Juozas Gruodis sukūrė daug originalių kūrinių chorams, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių.
Gastronomijos kultūros sąsajos tarp Lietuvos ir Lenkijos
Artima kaimynystė ir bendra valstybių istorija neišvengiamai paveikė Lietuvos ir Lenkijos gastronomijos kultūrą - teigia straipsnio autorė, o abiejų tautų gastronomijos skirtybes ir panašumus jai padeda išnarplioti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Laužikas. Jis atkreipia dėmesį, kad „ XVII- XIX a. receptų knygose jau gausu geografinių nuorodų, kurios netiesiogiai leidžia spręsti apie patiekalo kilmę ir suprasti jo įvaizdį ano meto žmonių sąmonėje.
Socialiniai įgūdžiai ir emocinis intelektas
Savivertė ir pasitikėjimas savimi
Reikia pradėti save laikyti drąsiais, būti oriems, savimi pasitikintiems europiečiams. Pasaulis yra toks, koks esu aš. Ne šalis yra kalta, kad tu nabagėlis, o tu pats pavertei šalį nabagėlių šalimi, jausdamasis tokiu. Per tokią istorinę raidą išlaikėme savo kultūrą, kalbą, tradicijas.
Pagarba ir supratimas santykiuose
Ilgaamžio ryšio pradžia turbūt yra pagarba vienas kitam. Iš tiesų pagarba būtina nuo pat jaunų dienų, nuo pirmosios meilės. Kalbant apie šeimos santykius, būtina ne tik pagarba, bet ir supratimas, kad kitas žmogus turi savo lauką, savo autonomiją. Nereikia eiti į kito žmogaus autonomiją, jeigu jis tavęs nekviečia, o jeigu atidaro vartelius, prašom bendrauti.
Santykis su neregiu vaiku ir tėvų santykis
Tema apie neregio vaiko ir jo tėvų santykį, apie tą mikrokosmosą, kurį šeima kuria savo vaikams - tiek sveikiems, tiek neįgaliems - subtili ir jautri. Tai teritorija, kurioje mylėti kartais skauda, kur laisvės ir atsakomybės ribas brėžiame patys, kur stengiamės, kad viskas būtų kaip įmanoma geriau.
Vaikas, skirtingai nei suaugęs, negali rinktis santykio su pasauliu - mažam žmogui tenka priimti tokias taisykles, kokias jam diktuoja artimiausia aplinka. Žmonės, kuriems per 30-imt, pirmą kartą pamato, kokie neįpareigojantys gali būti santykiai tarp bendraamžių, pirmą kartą supranta, kad aplinka - skirtingai nei nuolat tvirtindavo tėvai - visai nėra pavojinga ar atstumianti.
Nematantis vaikas yra daug labiau panašus į regintį, nei nuo jo besiskiriantis. Pirmiausia jis yra vaikas: valgo ir miega, trokšta būti ant rankų, nori būti paniurkytas ir pakutentas. Negalia, kokia ji bebūtų, - tik viena iš daugelio jo savybių.
Tėvų lūkesčiai nereginčiam vaikui neturėtų skirtis nuo lūkesčių, puoselėjamų kitiems vaikams. Neregys, kaip ir kiti vaikai, turi susitvarkyti kambarį, pasidėti į vietą žaislus, tvarkingai pasikloti lovą ir susilankstyti drabužius.
Dienoraščio žanro patrauklumas paaugliams
Dienoraštis - tai intymus, asmeniškas ir slaptas pokalbis su savimi, todėl kitus itin intriguojantis. Visada patrauklu sužinoti ir smalsu palyginti, kokias paslaptis saugo bendraamžių išpažintys. Akivaizdu, kad dienoraščių knygose paaugliai randa autentiškos išgyvenimų patirties, kuri susijusi su santykių vertinimu, nuotykiais, pirmosios meilės išgyvenimais, vertybių pasirinkimu ar socialine apibrėžtimi. Pasakojimas pirmuoju asmeniu leidžia adresatui tapatintis su veikėju. Fikciniai faktai tampa artimi ir net savi.
Knygos vaikams
Šiame skyriuje pateikiamas knygų sąrašas vaikams, padedantis jiems pažinti pasaulį, lavinti vaizduotę ir emocinį intelektą.
- Knygos apie gyvūnus: „100 gyvūnų, kurie gyvena pasaulio miškuose“, „100 pasaulio gyvūnų“, „100 žodžių“, „Gyvūnų mažyliai“, „Gyvūnai: sužinok ir išmok“, „Kačiukas ir draugai“, „Mažieji bičiuliai“, „Paglostyk žvėrelį“.
- Knygos apie emocijas: „Kokios spalvos yra bučkis?“, „Ką jaučiame, kai šypsomės?“, „Ši spalvinga knygelė skirta mokytis pažinti emocijas“.
- Knygos apie draugystę: „Pabėk nuo vištos!: [apie tai, kaip draugystė įveikia patyčias]“, „Mažoji vienaragė: kaip gera turėti draugų“, „Triušelių istorijos: 5 minučių pasakos“, „Marmiai“.
- Knygos apie šeimą: „Mama, aš tave myliu“, „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“, „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“.
- Knygos apie pasaulio pažinimą: „Pažiūrėk ir pasakyk, ką matai gamtoje“, „Transportas mūsų mieste: mano ilgoji dėlionių knyga“, „Mano pirmoji enciklopedija“.
- Interaktyvios knygos: „Gyvūnų pilnas namas: rask pasislėpusius gyvūnus“, „Katės kalbina vaiką tarsi jis būtų šalia, o vaikas, atlikęs tam tikrus veiksmus, padeda išpildyti jų norus bei tampa pasakos dalimi“.
- Lietuvių liaudies pasakos: „Bėgs pelytė vandenėlio“, „Kaip laputė apsigavo“, „Joniukas ir Grytutė“.
- Eilėraščiai vaikams: „Spalvų eilėraščiai“, „Iš vieno kamieno: eilėraščiai“, „Kaip bebriukai namą statė“, „Labas vakaras, geny: eilėraščiai“, „Linksmasis traukinukas: eilėraščiai“, „Virė saulė pusrytėlį: eilėraščiai“, „Žvalgos gatvėj šviesoforas: eiliuota pasakaitė“, „Nykštuko Kalėdos: eilėraščiai“.
- Knygos apie miegą: „Miego avinėliai“ - tai knyga, padedanti užmigti.