Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis gali sukelti įvairių fizinių pokyčių ir diskomfortą. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių iššūkių yra venų varikozė, arba kojų paviršinių venų išsiplėtimas. Ši būklė gali sukelti kojų sunkumą, tinimą, niežulį ir mėšlungį. Tinkamai parinkti kineziterapijos pratimai gali padėti sumažinti šiuos simptomus ir pagerinti savijautą nėštumo metu.
Kas yra venų varikozė?
Venų varikozė, dar vadinama varikoze arba lėtiniu venų nepakankamumu, yra būklė, kai paviršinės kojų venos išsiplečia, tampa vingiuotos ir matomos po oda dėl sutrikusios kraujotakos. Ši liga atsiranda, kai venų vožtuvai, atsakingi už kraujo tekėjimą link širdies, neveikia tinkamai, todėl kraujas kaupiasi venose, didindamas spaudimą ir tempdamas venų sieneles. Venų varikozė dažniausiai paveikia apatines galūnes, ypač blauzdas ir šlaunis, ir yra labiau paplitusi tarp moterų nei vyrų. Nors venų varikozė dažnai laikoma kosmetine problema, negydoma ji gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip trombozė, opos ar lėtinis skausmas. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamas gydymas padeda sumažinti diskomfortą ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Venų varikozės priežastys ir rizikos veiksniai
Venų varikozė išsivysto dėl venų vožtuvų disfunkcijos ir kraujotakos sutrikimų, tačiau tam tikri veiksniai padidina šios būklės riziką.
Pagrindinės priežastys
Sergant venų varikoze dėl lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo blogėja veninio kraujo nutekėjimas, vystosi veninis sąstovis. Ligoniai skundžiasi kojų sunkumu, tinimu, niežuliu, mėšlungiu. Negydoma ar nepakankamai gydoma liga gali komplikuotis blauzdos opa, venų uždegimu.
Rizikos veiksniai
Venų varikozė gali prasidėti ankstyvoje jaunystėje, ypač jei yra įgimtų venų ir vožtuvų pakitimų. Venų ligomis dažniau serga moterys, dirbančios stovimą ar sėdimą darbą. Pirmi venų varikozės požymiai dažnai išryškėja nėštumo metu.
Taip pat skaitykite: Kineziterapijos nauda vaikams
Venų varikozės simptomai
Venų varikozės simptomai skiriasi pagal ligos sunkumą - nuo lengvo diskomforto iki ryškių fizinių ir kosmetinių problemų. Ankstyvose stadijose simptomai gali būti minimalūs, tačiau progresuojant būklei jie intensyvėja. Simptomai dažnai sustiprėja esant didesnei aplinkos temperatūrai, ilgai stovint ar menstruacijų metu.
Kaip diagnozuojama venų varikozė?
Venų varikozės diagnostika remiasi paciento anamneze, klinikiniu įvertinimu ir specializuotais tyrimais, kuriuos dažniausiai atlieka gydytojas kraujagyslių chirurgas.
Gydymas: kaip valdyti venų varikozę?
Venų varikozės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, komplikacijų rizikos ir paciento pageidavimų. Tikslas - sumažinti simptomus, pagerinti kraujotaką ir užkirsti kelią komplikacijoms. Po gydymo ar operacijos pacientams skiriama kompresoterapija, fiziniai pratimai, vertikalios ir vaistažolių vonios.
Konservatyvus gydymas
Pasirūpinkite savo kojomisJei vakarais jaučiate, kad kojos yra sunkios, patinusios, pavargusios, skausmingos, norėdami to išvengti, turėtumėte pasirūpinti dar dieną.Pavyzdžiui, jei dirbate stovimą darbą, kas valandą po 5 min. judinkite pėdą aukštyn ir žemyn. Labai naudinga, grįžus po darbo, namuose pagulėti bent 30 min. iškėlus kojas aukščiau krūtinės, tai pagerina kraujotaką. Naudinga kojas iki kelių apipilti šaltu vandeniu, - tai suteiks joms palengvėjimą, ypač kai kojos kaista ar yra ištinusios. Dėl šalto vandens venos susitraukia ir įveikiamas sąstovis. Sergantiesiems venų ligomis patartina du kartus per dieną (vasarą per karščius ir dažniau) braidyti po vandenį, vaikščioti rytais po vėsią rasą.
Atkreipkite dėmesį, kad avalynė ir rūbai nespaustų, nevaržytų jūsų judesių. Batų kulnelio aukštis neturėtų būti daugiau nei 3-4 cm. Dėvint aukštakulnius batelius, blogėja kojų veninio kraujo nutekėjimas, todėl plečiasi venų sienelės, sutrinka venų vožtuvų funkcija. Pasitarus su kraujagyslių gydytoju, jums gali būti paskirtos gydomosios kojinės ar pėdkelnės, atsižvelgiant į jums reikalingą spaudimo (kompresijos) laipsnį. Mūvėkite elastines kojines, jos patikimai sumažina venų išsiplėtimo sukeltus simptomus.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Jei turite antsvorio, sumažinkite svorį iki normalaus - jums bus lengviau judėti. Svarbu sekti, kad viduriai būtų normalūs, nes jų užkietėjimas, kaip ir antsvoris, didina pasipriešinimą veninio kraujo nutekėjimui ir veninio kraujo sąstovį. Vartokite daugiau augalinio skaidulinio maisto, gerkite daugiau skysčių. Sergantiesiems venų varikoze karštu vasaros periodu reikėtų išgerti 2-3 litrus skysčių per parą. Skysčių kiekio neribokite, jei nėra rimtų širdies ir inkstų sutrikimų.
Vartokite maisto produktų, kuriuose yra vitaminų E, C. Valgykite daug daržovių, vaistažolių, turinčių flavonoidų (gudobelės, grikių, jonažolių).
Pasistenkite gyventi aktyvų, judrų gyvenimą, kuo daugiau vaikščiokite, bėgiokite, lipkite laiptais. Jums tinka įvairūs dinamiški pratimai, plaukimas, aerobika, šokiai, važiavimas dviračiu. Tačiau, jeigu norite didinti raumenų masę (dirbti su treniruokliais, užsiimti imtynėmis) ir atlikti daugiau jėgos pratimų, dėl individualios fizinių pratimų programos pirmiausia pasitarkite su kraujagyslių specialistu.
Ligoniams, kuriems venos smarkiai išsiplėtusios, pirtimi reikėtų naudotis labai saikingai ir atsargiai, nes prakaituojant netenkama daug skysčių, o padidėjęs kraujo klampumas skatina venų trombozę. Jeigu vis dėlto labai norite, pirtyje būkite trumpai (geriau gulėkite ant suolo nei sėdėkite), o, išėję iš pirties, nusiprauskite (ypač kojas) po šaltu dušu.
Jei mėgstate keliauti, reikėtų vengti ilgesnių kelionių autobusu, lėktuvu. O jeigu vis dėlto vyksite, ypač į karštuosius kraštus, pasiimkite su savimi reikalingų vaistų, gydomojo tepalo, elastinių kojinių.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Įvairiose gyvenimo situacijose vadovaukitės paprasta taisykle: nestovėkite, jei galite vaikščioti, ir nesėdėkite, jei galite gulėti.
Medikamentinis gydymas
Sergant lėtiniu venų nepakankamumu ir jaučiant kojų skausmus, būtina konsultuotis su kraujagyslių chirurgu. Jis parinks jums tinkamus medikamentus ir kompresinę terapiją (kai specialiu metodu tam tikrais bintais yra tvarstomos kojos arba dėvimos kompresinės kojinės). Rekomenduojama taip pat naudoti venotonikus, gydomuosius tepalus (padeda tepalai, geliai, turintys arnikos).
Minimaliai invaziniai metodai
Chirurginis gydymas
Jei būtina, atliekama venų operacija.
Fiziniai pratimai namuose
- Atsistokite ant pirštų galų, giliai įkvėpkite ir sulaikykite kvėpavimą.
- Stovėkite ant kulnų, pakėlę pėdos priekį pakaitomis nuleisdami kulnus.
- Sėdėdami siūbuokite pėdas, pakaitomis pakeldami ir nuleisdami kulnus ar pirštus.
- Sėdėdami pakelkite pėdų pirštus ir juos sukinėkite tai į išorę, tai į į vidų (automobilio stiklo valytuvo judesys).
- Sėdėdami tą patį judesį darykite ir su kojų kulnais, kojų pirštais atsirėmę į grindis (atvirkštinis stiklo valytuvo judesys).
- Atsigulkite ant nugaros. Pakelkite ir ištieskite kojas į vertikalią padėtį, lankstykite kojų pėdas: įtempdami kojų pirštus, po to - kulnus.
- Atsigulę ant nugaros, pakelkite ištiestas kojas į viršų ir darykite „žirkles“, imituodami ėjimą.
Kiekvieną pratimą kartokite nuo 8 iki 16 kartų. Pratimus sėdint ar stovint naudinga daryti kas 1-2 valandas.
Kompresinės kojinės nėštumo metu
Sužinojusi, kad esate nėščia (ir po gimdymo), nešiokite elastines kojines ar pėdkelnes, ypač jei turite paveldėtą polinkį į venų išsiplėtimą. Minėtos priemonės mažins ligos simptomus, progresavimą, komplikacijų riziką, tačiau visiškai venų varikozės nepanaikins.
Bendrosios rekomendacijos
- Stenkitės ilgai nestovėti, nesėdėti.
- Dėvėkite kompresines kojines, kai sunkiai dirbate.
- Rūpinkitės sveika mityba, svorio kontrole, aktyviu gyvenimo būdu.
- Nešiokite patogią avalynę, pade pageidautinas supinatorius.
- Venkite ilgo buvimo saulėje, karštos vonios.
Kineziterapija nėštumo metu
Nemaža dalis vaikelio besilaukiančių moterų vengia sportuoti, bijodamos pakenkti vaisiaus vystymosi eigai ar sukelti nėštumo komplikacijas. Jei nejaučiate komplikacijų, susijusių su nėštumu, geriau nesėdėti vietoje ir jų nelaukti. Įvairūs fiziniai pratimai nėštumo metu padeda reguliuoti nėščiųjų kūno svorį ir teigiamai veikia vaisiaus vystymąsi, sumažina nugaros ir dubens skausmus, šlapimo nelaikymo tikimybę.
Fizinio aktyvumo rekomendacijos nėščioms moterims
Fizinio aktyvumo krūvis priklauso nuo moters fizinio pasirengimo. Jeigu prieš nėštumą moteris nesportavo, pradėti mankštintis reikėtų nuo 5 min. fizinio aktyvumo per dieną ir laipsniškai ilginti mankštos trukmę iki 10 - 15 minučių, kol galiausiai pasieksite 30 minučių vidutinio intensyvumo per dieną. Daugumai nėščiųjų rekomenduojama bent 30 minučių fizinio aktyvumo per dieną. Jei prieš nėštumą dažnai nesportuodavot, pradėkite nuo 5 minučių fizinio aktyvumo per dieną ir laipsniškai ilginkite mankštos trukmę iki 10 minučių, 15 minučių, kol galiausiai pasieksite bent 30 minučių trukmę. Geriausia rinktis tokias fizinio aktyvumo rūšis, kurios mažiau apkrauna sąnarius. Puikiai tinka vaikščiojimas, plaukimas, važinėjimas stacionariu dviračiu. Vaikščiojimas yra puiki fizinio aktyvumo forma pradedančioms sportuoti nėščiosioms, nes minimaliai apkraunami sąnariai ir dažniausiai pasiekiamas vidutinio intensyvumo aerobinis aktyvumas. Kitos tinkamos fizinio aktyvumo rūšys, mažiau apkraunančios sąnarius yra plaukimas, važinėjimas stacionariu dviračiu. Dėl didėjančios svorio masės pasikeičia moters kūno masės centras, tai turi didelės įtakos nėščiųjų pusiausvyrai. Pirmus tris nėštumo mėnesius rekomenduojama pasisaugoti ir sumažinti fizinio krūvio intensyvumą, nes būtent šiuo laikotarpiu vaisius įsitvirtina gimdoje. Taip pat nepatariama pradėti intensyviai sportuoti toms besilaukiančioms moterims, kurios iki nėštumo nesportavo. Sportuoti nerekomenduojama jeigu turite širdies ir kvėpavimo problemų, taip jeigu turite padidėjusį kraujospūdį nėštumo metu. Kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, ūmus karščiavimas, atsiranda sunki toksikozė, membranos įtrūkimai. Sportuojant nėštumo metu itin svarbu objektyviai įvertinti jėgas ir nepersistengti. Sportuojant širdies dažnis negali viršyti 140 dūžių per minutę, nes gali pristengti tiek mamai, tiek vaisiui deguonies.
Kineziterapijos svarba po gimdymo
Gimdymas - vienas svarbiausių įvykių moters gyvenime, tačiau po jo kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti nemažai fizinio diskomforto. Po gimdymo kūnas atsistato palaipsniui, tačiau be tinkamos priežiūros gali kilti įvairių problemų. Po natūralaus gimdymo. Po Cezario pjūvio. Jei buvo patirta gimdymo trauma. Po gimdymo nereikėtų skubėti grįžti prie įprastų treniruočių. Svarbu nepersistengti ir neskubėti su intensyvia fizine veikla. Reguliarūs ir tinkamai parinkti pratimai padeda greičiau atkurti jėgas, jaustis energingiau ir užtikrinti gerą fizinę bei emocinę savijautą. Kineziterapeutas gali padėti sudaryti individualų pratimų planą ir užtikrinti, kad reabilitacijos procesas vyktų saugiai ir efektyviai.
Mokymai kineziterapeutams ir sporto specialistams
2025 m. spalio 25 d. Kaune vyks seminaras, skirtas treneriams, kineziterapeutams ir sporto specialistams. Šio seminaro metu bus gilinamos žinios ir lavinami įgūdžiai darbui su skirtingo aktyvumo ir nėštumo laikotarpio moterimis bei pagimdžiusiomis. Programos tikslas - suteikti žinias ir lavinti darbo su nėščiosiomis salėje ir vandenyje įgūdžius. Seminaro metu bus ugdomas gebėjimas parinkti tinkamus judesių modelius skirtingo nėštumo trimestro ir skirtingų fizinio pasirengimo moterimis, ugdomas probleminis mąstymas, problemų sprendimas, analizuojami atvejai bei mokslu grįstos praktikos pavyzdžiai. Lektorė - Lietuvos sporto universiteto profesorė, kineziterapijos dėstytoja Vilma Dudonienė.
Seminaro programa:
- Įvadas į mokymus. Pagrindiniai terminai, susiję su nėštumu, gimdymu, pogimdyminiu laikotarpiu.
- Bendroji fizinio aktyvumo nauda nėštumo metu.
- Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu ir po gimdymo.
- Normalios eigos nėštumas / Rizikingas nėštumas: požymiai.
- Pratimų rekomendacijos sėslioms, aktyvioms ir labai aktyvioms nėščiosioms.
- Nėštumo diskomforto mažinimas.
- Fizinis aktyvumas po gimdymo.
- Treniruotės komponentai prenataliniu ir postnataliniu laikotarpiu. Mokslu grįstos rekomendacijos.
- Su nėštumu susijusios patologijos: tiesiojo pilvo raumens išsiskyrimas, nugaros ir dubens skausmai, venų varikozė, dubens dugno disfunkcija, sąnarių nestabilumas. Kaip parinkti pratimus šioms problemoms spręsti.
- Nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų būklės vertinimas ir fizinio krūvio intensyvumo nustatymas.
- Pratimai su gumomis ir ant didžiųjų kamuolių.
- Pratimų programos prenataliniu ir postnataliniu laikotarpiu tikslai ir planavimas.
- Mokymų apibendrinimas, klausimai.
- Pratimų nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims demonstravimas.
Venų varikozės poveikis kasdieniam gyvenimui
Venų varikozė gali turėti reikšmingą poveikį fizinei ir emocinei paciento būklei. Lengvi simptomai, tokie kaip kojų sunkumas ar patinimas, riboja fizinį aktyvumą, keliones ar ilgą stovėjimą, o tai gali trukdyti darbui ar laisvalaikiui. Matomos išsiplėtusios, padidėjusios venos dažnai sukelia kosmetinį diskomfortą, - tai gali mažinti pasitikėjimą savimi. Pažengusiose stadijose skausmas, mėšlungis ar opos gali sutrikdyti miegą, sukelti nuovargį ar nerimą.
Išvados
Venų varikozė yra dažna būklė, kuri tinkamai gydant ir taikant prevencines priemones leidžia išvengti komplikacijų ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Ankstyvas simptomų atpažinimas, reguliarūs patikrinimai ir gyvenimo būdo koregavimas, tokie kaip fizinis aktyvumas ar svorio kontrolė, padeda sumažinti ligos poveikį. Gydymo galimybės, nuo kompresinių kojinių iki chirurginių operacijų, leidžia individualizuoti terapiją pagal paciento poreikius.
tags: #venu #varikozes #kineziterapija #nestumo #metu #pratimai