Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų ir mažiau juda, kineziterapija tampa vis svarbesnė. Tai ne tik būdas gydyti esamas sveikatos problemas, bet ir puiki priemonė užkirsti kelią naujoms. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią naudą kineziterapija gali duoti vaikams, kokie pratimai yra rekomenduojami ir kaip tėvai gali padėti savo vaikams palaikyti taisyklingą laikyseną bei sveikatą.
Kineziterapijos nauda vaikams
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dr. Dovilė Naruševičiūtė teigia, kad sanatorinis gydymas ar apsilankymas reabilitacijos įstaigoje gali būti labai naudingas vaikams, turintiems įvairių sveikatos problemų. Tai apima kvėpavimo problemas, netaisyklingą laikyseną ir stresą, patiriamą mokykloje.
Kvėpavimo problemų sprendimas
"Eglės sanatorijos" gydytoja pasakoja, kad druskų kambarys ir inhaliacijos yra naudingos sergant astma, lėtiniu bronchitu ar dažnai persišaldant, taip pat persirgus plaučių uždegimu. Tokios procedūros tinkamos jau nuo trejų metų.
Laikysenos problemų prevencija ir gydymas
Gydytoja atkreipia dėmesį į šiuolaikinių vaikų laikysenos problemas, susijusias su mažesniu fiziniu aktyvumu ir ilgu sėdėjimu prie ekranų. Vaikai dažnai skundžiasi nugaros skausmais, pečių juostos įtampa, galvos skausmais - šios problemos jaunėja. Anksčiau sanatorinį gydymą dažniau rinkdavosi vaikai su įgimtais laikysenos pakitimais ar traumomis, tačiau dabar vis daugiau jų atvyksta dėl netaisyklingos laikysenos, susijusios su ilgu sėdėjimu.
Sanatorinis gydymas gali padėti vaikams suprasti, kaip svarbu rūpintis savimi, daugiau judėti, išmokti pratimų, kurie padėtų išvengti skausmų ateityje. Vaikams, kuriuos jau kamuoja stuburo įtampa, rekomenduojami masažai, hidromasažai, vonios - šios procedūros padeda atpalaiduoti raumenis.
Taip pat skaitykite: Venų varikozės gydymas nėštumo metu kineziterapija
Sveikų įpročių formavimas
Trimečių dvynių mama Simona Stakauskienė sanatorijose su vaikais lankosi nuo pat jų gimimo. Ji pabrėžia, kad darbas su skirtingais specialistais padeda ne tik sveikatai, bet ir formuoja vaikų požiūrį į rūpinimąsi savimi.
Nuo mažų dienų skatinu vaikus eiti į procedūras, kad susiformuotų įprotis rūpintis sveikata. Sanatorija nėra tik pramoga - visada jiems paaiškinu, kad druskų kambarys svarbus kvėpavimui, o sportas ir kineziterapija - raumenims. Vaikai turi suprasti, kad jų sveikata priklauso tik nuo jų pačių pastangų.
Dažnas lankymasis reabilitacijos įstaigose padėjo vaikams tapti drąsesniems ir socialiai aktyvesniems - baltas chalatas nebėra baubas, jie nebebijo gydytojų ir lengvai bendrauja su specialistais. Įvairios veiklos ne tik gerino sveikatą, bet ir padėjo formuoti discipliną. Vaikai mokosi išbūti tam tikrą laiką, atlikti užduotis, susikoncentruoti, pradėti ir užbaigti veiklą. Tai svarbūs įgūdžiai, kurie pravers ir darželyje, ir mokykloje.
Kineziterapija kaip prevencinė priemonė
Gydytoja dr. D.Naruševičiūtė pabrėžia, kad reabilitacinės procedūros naudingos ne tik gydant esamas sveikatos problemas, bet ir užkertant kelią naujoms. Sanatorijoje vaikai gali išmokti, kaip teisingai judėti, kokie pratimai reikalingi laikysenai, kodėl svarbu reguliariai daryti pertraukas nuo sėdėjimo. Svarbu parodyti vaikams, kaip reikia rūpintis sveikata, nes jie kopijuoja tėvus. Jei šeima aktyvi, rūpinasi savo sveikata, dalyvauja procedūrose, tai tampa natūralia kasdienybės dalimi. Tai investicija į ateitį - vaikas bus stipresnis, geriau vystysis, turės stipresnę imuninę sistemą.
Netaisyklinga laikysena: priežastys ir pasekmės
Pasak specialistų, netaisyklinga laikysena - vienas esminių vaikų ir paauglių sveikatos sutrikimų. Kineziterapeutė Aistė Jakštienė aiškina, kaip susiformuoja netaisyklinga laikysena ir kuo ji skiriasi nuo skoliozės.
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
Kaip susiformuoja netaisyklinga laikysena?
Netaisyklinga laikysena - tai stuburo nenatūrali padėtis įvairiose kūno pozose: stovint, sėdint, gulint. Tai lemia kaulų-raumenų sistemos biomechaniniai ir funkciniai pokyčiai. Dažniausiai netaisyklinga laikysena susiformuoja, jei nėra užtikrinamas pakankamas fizinis aktyvumas. Esant silpniems nugaros ir pilvo preso raumenims, gali atsirasti laikysenos pokyčių. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaiko įpročius, pavyzdžiui, ar nešioja kuprinę ant abiejų pečių, kaip sėdi ruošdamas namų darbus, ar daro pertraukas, ar jo sėdėjimo vieta yra ergonomiška ir kt.
Dažniausios laikysenos problemos: kūprinimasis (krūtininė kifozė), galvos padėtis (atsikišimas į priekį), pečių juostos asimetrija, padidėjęs kelių fiziologinis kampas (į vidų arba išorę). Susidarius raumenų disbalansui, gali atsirasti tempimas, maudimas pečių juostos ir stuburo srityse. Taip pat kartu pastebimas raumenų jėgos deficitas, sumažėjęs raumenų paslankumas, vaikams trūksta lankstumo ir mobilumo.
Laikysenos sutrikimai ir skoliozė: skirtumai
Skoliozė - stuburo iškrypimas trijose plokštumose: į šoną, kartu su slankstelių rotacija aplink savo ašį, dažniausiai krūtininėje ir / arba juosmeninėje dalyje. Stuburas, krypdamas į kairę ar dešinę, suformuoja tarsi C ar S raides primenančius linkius. Jeigu linkis yra didesnis nei 10 laipsnių pagal medicinoje naudojamą Kobo kampą, tai jau vadinama skolioze. Įprastai praktikoje tenka susidurti su idiopatine skolioze, kadangi tai sudaro 80-90 proc. visų skoliozės atvejų, kuomet šios patologijos atsiradimo priežastys nežinomos.
Palyginti su kitomis laikysenos problemomis, kurios susiformuoja dėl moksleivių įpročių, atsiranda funkcinių griaučių-raumenų sistemos pokyčių, susidaro raumenų disbalansas, pavyzdžiui, padidėjusi krūtininė kifozė, padidėjusi juosmeninė lordozė, pakumpusi laikysena ir kt. Šioms problemoms spręsti dažniausiai taikomas konservatyvus gydymas, išvengiant chirurginės intervencijos.
Skoliozė yra liga, kuri bręstant linkusi progresuoti, ypač esant augimo šuoliams (10-12 m. mergaitėms ir 12-14 m. berniukams). Nesiimant jokių priemonių, skoliozė gali stipriai progresuoti, o susidariusi stuburo deformacija, pasak kineziterapeutės, turėti įtakos vaiko vidaus organų veiklos sutrikimui.
Taip pat skaitykite: Karpinių idėjos Kalėdoms
Kaip atpažinti skoliozę?
Skoliozę galima atpažinti pagal tam tikrus požymius:
- Pirmiausia patariama įvertinti pečių ir klubų simetriškumą, žvelgiant į vaiką iš priekio įvertinti šonkaulių lanką, palyginti kairės ir dešinės pusės simetriškumą.
- Skoliozę galima atpažinti pritaikius vadinamąjį Adamso testą, kuriam nereikia jokio inventoriaus ir gali būti atliekamas namuose. Stovėkite vaikui už nugaros (jis turėtų būti be viršutinių drabužių, sudėjęs plaštakas kartu ir laikydamas kojas tiesiai), tada paprašykite jo pasilenkti į priekį. Tokioje padėtyje galime matyti stuburo tiesumą ar jo iškrypimus, tačiau patiems tėvams nerekomenduoju diagnozuoti ligos, geriausiai tai atliks specialistai.
Kodėl svarbu laiku pastebėti ir gydyti skoliozę?
Bene vienintelis būdas laiku pastebėti skoliozę - profilaktinis vaiko ir paauglio sveikatos tikrinimas. Kineziterapeutės teigimu, skoliozę būtina pastebėti prieš lytinio brendimo pradžią, kadangi brendimo piko metu ši liga progresuoja sparčiausiai. Pagrindinis skoliozės gydymo tikslas - stabdyti patį jos progresavimą.
Laiku pastebėjus skoliozę ir atlikus rentgeno nuotrauką, įvertinama progresavimo rizika, Kobo kampas ir, atsižvelgus į vaiko amžių, parenkamas atitinkamas gydymas. Esant mažai progresavimo tikimybei, pakanka tik stebėti. Jeigu nuo ligos pradžios praėjo keleri metai ir Kobo kampas yra didesnis už normą, taikomas konservatyvus gydymas - kineziterapija, specialūs įtvarai. Svarbu suprasti, kad šis gydymo metodas neištiesins stuburo, tačiau gali pristabdyti ligos progresavimą. Stipriai pažengus skoliozei, sprendžiama dėl operacinio gydymo.
Kalbant apie idiopatinės skoliozės gydymo būdus, vienas žymiausių - vadinamasis Schroth metodas, atsiradęs Vokietijoje. Tai specifinė kineziterapija, kurios metu pagal skoliozės tipą sudaroma gydymo programa. Ja remiantis, vaikai mokomi korekcinio kvėpavimo, parenkamos atitinkamos specifinės padėtys, kuriomis koreguojami stuburo iškrypimai. Taip pat taikomos manualinės technikos, specifiniai tempimai, stabilizuojantys ir koreguojantys pratimai. Schroth metodas tinka ir suaugusiems, kuriems išsivysčiusi skoliozė arba dėl raumenų disbalanso jaučiama įtampa ar skausmas.
Kineziterapijos pratimai vaikams
"Ortopedijos technikos" kineziterapeutas pataria visiems vaikams, nepaisant to, ar jis turi laikysenos problemų ar ne, daryti mankštą, kuri sustiprins raumenis ir padės formuoti taisyklingą laikyseną.
- Pratimas prie sienos: Vaikas atsistoja ir prispaudžia ištiestą nugarą prie sienos. Per alkūnes sulenkia rankas (pirštai nukreipti aukštyn), taip pat prispaudžia prie sienos, laiko jas pečių aukštyje ir tarsi plasnodamas jas kelia aukštyn žemyn.
- Pusiausvyros pratimas: Vaikas atsistoja ant vienos kojos ir užsimerkia. Vaikas kelias sekundes turi išlaikyti pusiausvyrą.
Pasak kineziterapijos specialistės Ritos Rapalienės, viena populiariausių vaikų bei kūdikių mankštai naudojamų priemonių yra specialūs reabilitacijai skirti kamuoliai. Mankštinantis ant tokio kamuolio vaiko kūnas atlieka daugiau judesių, t. y. padidėja jo judesių amplitudė, todėl tempimo pratimai tampa efektyvesni. Tokie pratimai lavina vaiko jutimus, koordinaciją bei pusiausvyrą. Ne mažiau svarbu yra tai, kad pratimai ant kamuolio yra žaismingi ir įdomūs vaikams.
Pratimai kūdikiams su kamuoliu
Kineziterapijos specialistė kviečia namuose atlikti kelis žaismingus, bet veiksmingus pratimus su specialiu, reabilitacijai skirtu kamuoliu. Svarbiausia, kad kamuolys būtų pakankamai didelis, t. y. suteiktų atramą visam kūdikio kūnui.
- Ridenimas ant pilvo: Paguldykite kūdikį ant kineziterapinio kamuolio pilvu žemyn ir stovėdami kojūgalyje laikykite vaiką už kojyčių. Įsitikinę, kad kūdikis yra patogioje padėtyje, didele amplitude ridenkite kamuolį vaiko galvos kryptimi, tada grįžkite atgal, kol vaiko pėdos atsirems jums į pilvą ar kojas.
- Atsirėmimas kojytėmis: Paguldykite vaiką ant pilvo ir stovėdami priešais laikykite vaiką už rankų. Iš lėto ridenkite kamuolį vaiko kojų kryptimi, kol jis kojytėmis atsirems į žemę ir grįžkite į pradinę padėtį.
Kaip tėvai gali padėti vaikams palaikyti taisyklingą laikyseną?
Kineziterapeutė A.Jakštienė sako, kad palaikyti tinkamą savo atžalų laikyseną gali jų tėvai. Ji dalinasi keletu praktinių patarimų:
- Nuo mažens skatinkite reguliarų vaikų fizinį aktyvumą, kad stiprėtų raumenys ir būtų skatinama geresnė laikysena. Įtraukite vaikus į sportinę veiklą. Pavyzdžiui, siekiant gerinti laikyseną puikiai tinka plaukimas.
- Pasirūpinkite, kad mokyklinio amžiaus vaikai turėtų ergonomišką mokymosi vietą.
- Parinkite tinkamą kuprinę. Rekomenduojama rinktis turinčią dvi petnešas (ne krepšį ar kuprinę, permetamą per petį), jas tinkamai sureguliuoti.
- Ribokite laiką, praleidžiamą prie ekranų, skatinkite daryti pertraukėles, kad būtų galima išvengti ilgo sėdėjimo pasilenkus ir susikūprinus.
- Kantriai ir nuosekliai ugdykite geros laikysenos įpročius ir patys būkite pavyzdys - juk vaikai dažnai mėgdžioja suaugusiųjų elgesį.
Taisyklingas sėdėjimas ir stovėjimas
Kineziterapeutė Linė Baltakienė pataria atidžiau pasižiūrėti, ar vaikas stovi ir sėdi taisyklingai. Taisyklingas sėdėjimas - tiesia nugara, prigludusia prie kėdės atlošo, tiesiais pečiais, kojomis remiantis į grindis. Taip pat svarbu - tinkama kėdė ir stalas. Jeigu stalas bus per aukštas - vaikui teks nuolat kelti pečius, jei per žemas - vaikas lenks pečius ir nugarą, kūprinsis. Dirbant su kompiuteriu svarbu, kad monitorius būtų vaiko akių lygyje.
Taisyklinga stovėsena - kojomis pečių plotyje, tiesia nugara, neatkišant į priekį pilvo, nuleistais pečiais, tiesia galva, žiūrint į priekį.
Fizinis aktyvumas: svarbiausia - judėti
Pasak L.Baltakienės, kelis dešimtmečius gyvuojantis mitas iki šiol dalį gyventojų verčia manyti, kad tik kelios fizinės veiklos rūšys padeda išlaikyti sveiką laikyseną, pavyzdžiui, baseinas arba šokiai. Anot kineziterapeutės, svarbiausia - judėti, o fizinę veiklą reikėtų pasirinkti tokią, kuri teiktų džiaugsmo. Svarbu, kad popamokinėje veikloje atsirastų vietos ne tik protinių gebėjimų ir meniniam lavinimui, bet ir fiziniam kūno stiprinimui. Plaukimas, krepšinis, gimnastika, asmeninės treniruotės, kineziterapija, - tinka viskas, nieko negalėčiau išskirti, visos veiklos stiprina kūną.
Konkretaus valandų skaičiaus, kiek per savaitę vaikai turėtų judėti, neįmanoma nustatyti. Visi vaikai skirtingi. Dalis vaikų - judraus būdo, daug juda ir be papildomo skatinimo, aktyviai sportuoja fizinio ugdymo pamokose ir gal jiems to gali ir pakakti. Kitiems vaikams reikia prisiversti judėti, tokiu atveju svarbu atrasti fizinę veiklą, kuri patiktų.
Jei turite sveikatos problemų, geriausia yra sportuoti prižiūrint profesionaliam treneriui ar kineziterapeutui. Pagrindinė taisyklė - tai, ką jūs atliekate, neturi jums sukelti diskomforto ar skausmo. Kineziterapeutas rekomenduoja rinktis sportą, atsižvelgiant į pomėgius. Jei vaikui patinka daug bėgioti ir jis yra energingas, atitinkamai reikėtų parinkti sporto šaką, reikalaujančią daug ištvermės ir judesio. Tai galėtų būti dziudo, karatė, imtynės. Svarbiausia, kad vaikui sportas teiktų džiaugsmą.
Vaikų ortopedas traumatologas Gintaras Kušleika teigia, kad plaukimas - puiki priemonė sustiprinti raumenims, atkurti balansą. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų vykti su trenerio priežiūra, o ne pagal įprastą „pasitaškymo - pašokinėjimo“ scenarijų. Lygiai taip pat ir su kitomis sporto šakomis - gimnastika, šokiais. Vaikams tinka bet koks aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas: važiavimas dviračiu, riedučiais, ėjimas pasivaikščioti. Bet kokia veikla gryname ore teigiamai veikia visą organizmą, pakelia nuotaiką. Dar geriau, jeigu visame tame dalyvauja ir tėvai.
Nepriklausomai nuo pasirinktos sporto šakos, labai svarbu neleisti vaikui pervargti. Jei kasdien sportuodamas vaikas savaitės pabaigoje grįžta išsekęs, vadinasi, jis sportuoja per daug. Per didelis krūvis vaikams gali baigtis traumomis: lūžiais, raiščių patempimais ar plyšimais. Atminkite, kad augančiam vaikui sportą dozuoti reikia su saiku.
tags: #15 #min #kineziterapija #vaikams