Valstybinių švenčių svarba vaikams yra neabejotina, nes tai formuoja jų pilietiškumą, tautiškumą ir kultūrinį identitetą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris neretai kupinas geopolitinių iššūkių, prisiminti ir puoselėti savo šalies istoriją bei kultūrą tampa ypač svarbu. Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, yra puiki proga ugdyti vaikų meilę savo šaliai, o kūdikystė - tinkamas metas pradėti formuoti tradicijas, susijusias su šia svarbia data.
Pilietiškumo Ugdymas: Šeimos ir Pedagogų Rolė
Atsakomybė už vaikų pilietiškumo ugdymą tenka tėvams ir pedagogams. Jų rodomas pavyzdys, požiūris į valstybines šventes ir noras jas minėti yra itin svarbūs. Kultūrinė edukacija ir šeimos kuriamos patirtys turi didžiausią poveikį vaiko asmenybės raidai.
Profesorė R. teigia: „Ryškiausias pavyzdys, kodėl reikia minėti valstybines šventes, yra tai, kad netolimoje praeityje mes neturėjome laisvės kaip visuomenė tikrąja žodžio prasme - mus varžė tai kalba, tai minčių raiška, tai stereotipai ar kiti apribojimai. O Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji juk ir yra apie laisvę. Laisvę būti savaip unikaliu žmogumi, laisvę kalbėti, kaip tau atrodo, laisvę kurti ir įgyvendinti, laisvę gyventi pasirinktu stiliumi, išreikšti save taip, kaip pačiam norisi. Tik priespaudoje žmogus patiria, koks svarbus yra laisvės pojūtis. Dabartinė situacija ir karai pasaulyje tik paaštrina laisvės svarbą.“
Kultūrinės Patirtys: Nuo Muziejų Iki Šeimos Ritualų
Lietuva remia įvairias kultūrines veiklas, suteikdama galimybę nemokamai lankyti muziejus ir galerijas. Šios įstaigos leidžia vaikams susipažinti su ryškiausiais istoriniais momentais, svarbiausiais faktais, kurie padeda suvokti dabarties kontrastą ir skatina kritinį mąstymą. Pažintis su praeitimi muziejuose ar praeities ir dabarties menu galerijose yra kitokia nei pamokose, čia labai daug laisvės viską suprasti subjektyviau, patirti savitai, tarsi jaukintis pasaulį kitu būdu, nei mes mokome mokyklose. Būtent kultūra, kurioje yra laiko įvairovė ir kuri turi teisę tokia būti bei kurti vertę, savaime, iš lėto keičia žmogų, nepastebimai formuoja jautresnį, reflektyvų, savo paties patirties padiktuotą požiūrį ir vertybes.
Vis dėlto, ne visos valstybinių švenčių minėjimo formos patrauklios vaikams. Profesorė R. teigia, kad vaikams ne visada patinka šventės, kuriose reikalinga tam tikra rimtis. Tačiau valstybės laisvę galima švęsti ir kitaip. Verta pradėti nuo paprasčiausio himno giedojimo. Geriausia tai daryti kartu su kitais žmonėmis, kad vaikas galėtų pajusti tą bendruomeniškumą, vienybės pojūtį, tą iškilmingos akimirkos svarbą. Tai padės vaikams išmokti priimti dabar veikiančius ir formuojamus kultūros ir tradicijų elementus. Svarbu viską pateikti paprastai ir patraukliai.
Taip pat skaitykite: Berniuko charakteristika pagal gimimo datą (vasario 21 d.)
Šeimos su mažyliais valstybingumo šventes gali paminėti smagiomis kūrybinėmis veiklomis - kurti piešinius laisvės tematika, pasitelkiant vėliavos spalvas, gaminti šventinius pietus, pvz., kepti vėliavos spalvų blynus ar pyragaičius. Taip pat tinka įvairios veiklos, kurios leidžia susiburti, pavyzdžiui, įdomūs žaidimai, istorinio filmo peržiūra, susitikimas su giminėmis.
Tautinių Tradicijų Kūrimas Šeimoje
Visai kitaip nei kalendorinės ar religinės, tautinės šventės neturi griežtų, nusistovėjusių papročių, todėl pasitelkus vaizduotę, ne tik galima, tačiau ir raginama kurti savus ritualus. Pasak psichologės S., valstybinės šventės tampa svarbios tuomet, kai suvokiame jų prasmę ir turime asmeninį ryšį su minima data. Jei jokių tautinių tradicijų šeimoje nepaveldėjote, galima jas pradėti kurti patiems. Ritualai padeda įsiminti ir kuria ryšius.
Psichologė pataria vaikams trumpai papasakoti apie minimą datą ir kasmet pakartoti istoriją, praplečiant ir pagilinant žinias. Vaikams paprastai patinka klausytis šaunių istorijų apie savo senelius ir prosenelius, be to - tai lyg priartina prie šalies įvykių ir padeda suvokti laisvės prasmę bei jos kainą. Beje, labai svarbu nepainioti tautiškumo su politika. Vaikų kritinis mąstymas nėra pakankamas, kad atskirtų griežtą kritiką, pasipiktinimą politikais, socialinėmis problemomis nuo požiūrio į savo prigimtinę šalį apskritai - į jos kultūrą, paveldą, istoriją.
Valstybinė Atributika: Simboliai, Jungiantys Žmones
Šventiniai atributai, pavyzdžiui, vėliava, himnas ar kiti valstybę pristatantys simboliai sustiprina šventinę dvasią. Psichologė S. teigia, kad tuomet galima viską įprasminti vaizdiniu ir suvokti įvairiomis formomis: per spalvą, formą, muziką. Juk smagu pasipuošus trispalve kepure ar pirštinėmis įsilieti į švenčiančią minią ir sutikti ten kitus, panašius į save. Taip siunčiame žinutę, savotišką linkėjimą aplinkiniams ir sulaukiame atsakymo. Beje, iškėlus trispalvę nebūtinai deklaruojama - „esu lietuvis“ pagal tautybę. Tai gali būti tiesiog pagarbos ženklas šaliai, kurioje gyvenama dabar ar su kuria sieja artimas ryšys, nors gimtoji kalba ir nėra lietuvių. Simboliai valstybinių švenčių proga gali kurti ryšį ir dialogą tarp visų šalies gyventojų - pagal kiekvieno norą ir poreikį įsitraukti.
I. pastebi, kad likus kelioms dienoms iki šventės, pirkėjai aktyviai perka suvenyrines vėliavėles, tušinukus, ženkliukus ir aprangos detales - tautinių spalvų šalikus, riešines, pirštines, kojines, veido dažus. Šiemet valstybinę šventę ruošiantiems minėti pirkėjams siūlome ir naujovę - raudoną Vyčio vimpelą. Tai - prailginto trikampio formos vėliava, kuri yra ypač populiari Skandinavijos šalyse.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio ir Taro analizė: Vasario 17-oji
Vasario 16-osios Minėjimas Išeivijoje
Išeivijos lietuviams Vasario 16-oji žymėjo atskaitos tašką, kai imta didžiuotis ne tik kunigaikščių, bet ir iš carinės Rusijos priespaudos išsilaisvinusia 1918-ųjų Lietuva. Dr. A. pasakoja, kad vos tik Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) esančią lietuvių bendruomenę pasiekė žinia apie 1918-ųjų Vasario 16 d., ši data imta minėti tiek JAV lietuvių bažnyčių parapijose susitelkusiose bendruomenėse, tiek pasaulietinėse organizacijose. Žmonės pasipuošdavo tautiniais drabužiais, būdavo laikomos mišios už Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorius, vykdavo iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija, istorinėmis temomis statomi spektakliai, šokami tautiniai šokiai, atliekamos lietuvių liaudies dainos, skaitoma lietuvių autorių poezija. Vasario 16-osios minėjimai virsdavo viena pagrindinių bendruomenės lėšų sutelkimo švenčių - tą dieną būdavo renkama finansinė parama tiek išeivijos organizacijoms bei visuomeninei veiklai, tiek Lietuvoje gyvenantiems lietuviams.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, buvo susitelkta į 1918-iais atkurtos Lietuvos valstybingumo idėjos atstatymą. Atsirado daugiau istorinių elementų, telkiančių bendruomenę. Pavyzdžiui, bažnyčiose mišios būdavo užperkamos jau ne tik už nepriklausomybės kovų, bet ir 1941 m. sukilimo dalyvius bei už Lietuvos laisvę kovojusius partizanus.
Dr. A. Petraitytė-Briedienė atkreipia dėmesį, kad išeiviai iš Lietuvos, ypatingai JAV, vaidino kertinį vaidmenį atkuriant mūsų valstybės nepriklausomybę. Net ir šiandien matydami, kokia kova už laisvę vyksta Sakartvele ar Ukrainoje, pasak istorikės, vis ryškiau pradedame įvertinti šios dienos reikšmę - 1918 m. Vasario 16 d. paskelbta Lietuvos nepriklausomybė yra mūsų valstybingumo, vilties žiburys, vedęs iki 1990 m.
Kūrybiškumas Minint Vasario 16-ąją: Darbeliai ir Tradicijos
Vasario 16-oji artėja didžiuliais žingsniais, o kartu su ja ir nuostabi proga visai šeimai susibūrti prie bendro stalo kūrybingiems darbeliams. Trispalvės spalvos - geltona, žalia ir raudona - gali tapti tikru įkvėpimu kūrybiniams eksperimentams. Jei jūsų namuose auga mažieji menininkai nuo 3 iki 6 metų, pradėkite nuo paprastų, bet efektingų darbelių. Trispalvės vėliavėlės iš spalvoto popieriaus yra puikus pasirinkimas. Leiskite vaikams patiems iškirpti ar išplėšti spalvotus popieriaus gabalėlius - tobulas rezultatas čia nėra svarbiausias dalykas. Svarbiau, kad mažieji jaustų dalyvavantys kūrybiniame procese.
7-12 metų vaikai jau gali imtis sudėtingesnių projektų. Trispalvė girlianda iš popieriaus ar audinio gabalėlių puikiai papuoš namus. Ypač įdomus projektas - trispalvės spalvų žvakės. Nupirkite baltų žvakių ir spalvotų vaškų ar kreidelių. Atsargiai ištirpdykite vašką (šį procesą turi atlikti suaugęs!), o vaikai gali padėti formuoti sluoksnius.
Taip pat skaitykite: Renginiai vasario 16-ąją
Vasario 16-osios darbeliai gali tapti tikru šeimos tradiciją. Pasiūlykite vaikams kartu sukurti šeimos trispalvės albumą. Labai smagu kartu gaminti ir trispalvius sausainius. Nors tai ir ne tradicinis „darbelis”, bet kūrybinis procesas tikrai! Paruoškite tešlą ir padalinkite ją į tris dalis. Vieną dali nudažykite geltona spalva (galite naudoti kurkumą), kitą - žalia (špinatų sultis), trečią - raudona (burokėlių sultis ar maisto dažikliai).
Pasaulio Kūdikystės Tradicijos
Nors straipsnio tema yra Vasario 16-osios tradicijos Lietuvoje, įdomu pažvelgti ir į kitų šalių kūdikystės papročius, kurie parodo, kaip skirtingai pasaulis švenčia naują gyvybę.
- Turkija: Gimdyvės ligoninėje gauna lohusa serbeti - saldų gėrimą su cinamonu ir gvazdikėliais.
- Anglija: Kai kuriose vietovėse ką tik gimusio kūdikio galva apiplaunama romu.
- Bulgarija: Turi tradiciją spjaudyti kūdikiui į veidą (dabar dažniausiai imituojama).
- Japonija: Vienerių metų kūdikiai dalyvauja verkimo festivalyje.
- Mongolija: Stengiamasi kūdikį maitinti krūtimi kuo ilgiau (idealiai - iki ketverių metų).
- Brazilija: Šeimos surengia ypatingą žindymo šventę.
- Indija: Surengiamas ritualinis ausų vėrimas (karnavedha) ir plaukų skutimas (mundan).
- Pakistanas ir kiti musulmoniški kraštai: Naujagimio plaukai skutami aqiqah šventės metu, paaukojant sidabrą vargstantiems.
- Tibetas: Gimus kūdikiui prie namų durų pakabinamos vėliavos, saugančios nuo pikto ir pritraukiančios sėkmę.
- Malaizija: Šeimos nariai aplanko mėnesio sulaukusį kūdikį ir gimdyvę, linkėdami sveikatos ir laimės.
- Kinija: Kūdikio gimimas švenčiamas „Raudonų kiaušinių ir imbiero puotoje“.