Vaikų sąmonė - tai beribis pasaulis, pilnas nuostabos, smalsumo ir atradimų. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairias citatas ir mintis apie vaiko sąmonę, jos raidą, ugdymą ir vietą pasaulyje.
Ankstyvoji Vaikystė: Stebuklų ir Klausimų Metas
Vaikystė - tai ypatingas laikotarpis, kai pasaulis atsiveria visomis spalvomis ir garsais. Mažiukų filosofinis auklėjimas prasideda nuo pat kalbėjimo pradžios, nes kalbos mokymas yra ir mokymas mąstyti apie ką nors. Vaikai nuolat klausinėja, domisi, stebisi. Tai "kodėlčiukų amžius", kai vaikai tiesiog užverčia tėvus klausimais apie pasaulį: "Kodėl šviečia saulė? Kodėl skrenda paukštis? Kodėl obuolys raudonas? Kas gyvena po lova? Kodėl naktį tamsu?" Šie klausimai liudija, koks įdomus ir kupinas atradimų vaikams yra pasaulis.
Algis Mickūnas teigia, kad vaikučiai turi magišką sąmonę, kuri sutapatina žodžius su tikrove, todėl tikrovė irgi kalba. Tai reiškia, kad vaikučiai gali kalbėtis ir užduoti klausimus kiekvienam dalykėliui, net susitapatinti su bet kuo. Mergaitė, vaidinanti princesę, ne vaidina princesę, o ja tampa ir įgyja princesės savybių. Vaikai gali kalbėtis su žaislais, gyvūnais.
Tačiau, laikui bėgant, bet per mokyklėlę vaikutis pradeda suprasti, kad įvardijimas gali keistis, nekeisdamas tapatybės. Šiandien aš princesė, o vakar buvau ragana - tai kas gi aš esu? Čia prasideda filosofinis dialogas su savimi ir kitais: kodėl tamsi žolė yra medžio šešėlis, kodėl vakarėjant šešėliai ilgėja? Plečiasi vaiko akiratis. Šeimoje gimęs kūdikėlis yra abstrakcija, nes jis nežino, kas esantis. Tik per santykius vaikas pradeda įgyti pasaulio ir savęs supratimą.
Umberto Galimberti teigia, kad "vaikai nuo mažens yra tikri filosofai", nes "vos atėję į pasaulį jie patiria didžiulį norą pažinti vietą, į kurią pateko." Norėdami išgyventi nepažįstamame pasaulyje, vaikai iškart, nors ir nesąmoningai, perima filosofinę laikyseną: siekia pažinti supantį pasaulį ir taip išsiugdyti baimes (kurios vaikams nėra įgimtos), apsaugančias nuo pavojų, o drauge ir slopinti nerimą, apninkantį kaskart, kai pasaulis jiems pasirodo neįmenamas.
Taip pat skaitykite: Darnaus ryšio su vaikais link
Galimberti pabrėžia, kad filosofija - tai "ypatinga vieta, kurioje kuriamos jungtys". Filosofijos turėtų būti mokoma dar pradinėse klasėse, nes šiais perpildyto informacijos srauto laikais, kai mokykla nebėra vienintelė vieta, kur įgyjamos žinios, jai lieka svarbiausias uždavinys - "kurti jungtis tarp vaikų jau turimos informacijos ir mokyti atpažinti pagrįstumą nuostatų, reguliuojančių jų elgesį ir gyvenimą".
Filosofija Vaikams: Mąstymo Ugdymas
Filosofija vaidina svarbų vaidmenį lavinant mąstymo įgūdžius, mokant kritiškai mąstyti, skatinant kelti klausimus ir taip pažinti save, aplinką, pasaulį. Mickūnas teigia, kad mokykla yra akiračių praplėtimas už šeimos ribų, o einant toliau - iki platesnio valstybinio, tautinio ar net kosminio lygmens. Visa tai kyla iš mūsų ribotumo suvokimo, kviečiančio atsiverti pasauliui ir sau keliant klausimus. Tai ir yra filosofija.
Galimberti pabrėžia filosofijos reikšmę ugdant kritinį mąstymą ir rūpinantis idėjų gyvybingumu. Minčių treniruotė, išankstinių nuostatų atsisakymas, mokėjimas pripažinti oponento tiesą ar atvirkščiai - įžvelgti nuslėptas prieštaras argumentuose yra "esminė taikaus ir nekonfliktiško sugyvenimo sąlyga".
Filosofija moko vaikus dviejų svarbių principų: neprieštaravimo principo (vienas daiktas yra viena, o ne kita) ir priežastingumo principo (paaiškinančio, kaip viskas vyksta ir kodėl).
Tėvų ir Šeimos Įtaka Vaiko Sąmonei
Šeima yra pirmoji vaiko bendruomenė, kurioje jis susipažįsta su žmonių santykiais. Šeima yra miniatiūrinė visuomenė, nuo kurios vientisumo priklauso didelės visuomenės saugumas. Tėvų įspėjamųjų žodžių ir įpročių poveikis yra labai didelis, nes vaikai iš pat pradžių myli savo tėvus ir iš prigimties yra linkę jų klausyti.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie vaikų elgesį
Deramai užauginti vaiką galima tik ten, kur yra sukurta meilės erdvė. Lengviau išauginti stiprius vaikus, nei prikelti palūžusius suaugusiuosius. Todėl tėvai turėtų stengtis mokėti prisitaikyti prie vaiko amžiaus, gebėjimų ir talentų, suvokti, kiek iš vaiko galima ir verta laukti.
Svarbu ne tik rezultatas, bet ir pats procesas. Vaiką reikia girti ne už rezultatą, o už pastangą - už tai, kad jis apskritai įsitraukė į kokį nors darbą. Pagyrimas yra pats svarbiausias stimulas mums tobulėti.
Kūrybiškumas ir Vaiko Sąmonė
Didžiausias kūrinys yra mūsų pačių gyvenimas. Mūsų gyvenimas yra dovana ir nesvarbu, ar tikime, kad šią dovaną gavome iš Dievo, ar iš savo tėvų. Vien jau suvokimas, kad gyvenimas yra nuostabi dovana yra paskata būti kūrybiškam. Esame savo likimo kūrėjais.
Kūrybiškumas neapsiriboja tik menu. Kūrybiškumo reikia kiekvieną gyvenimo akimirką, ypač bendraujant su kitais. Galime būti kūrybiški savo darbe, laisvalaikiu, savo santykiuose. Esame savo gyvenimo skulptoriai. Jei mes nenorime būti tik nužmogėję robotai, taisyklių vergai, kūrybiškumas yra būtinas.
Tylos Svarba Vaiko Sąmonės Ugdymui
Tyla - pats svarbiausias dalykas, kad žmogus susivoktų, ką jis iš tiesų daro šią akimirką, ar daro tai, kas reikalinga, tai, ką nori, ką yra numatęs. Nes, jei gyveni nesusivokdamas - esi kaip automatas, tarsi vagonas, pastatytas ant bėgių, bet nesuprantantis, nei iš kur, nei į kur pūškuoja.
Taip pat skaitykite: Evangelijos citatos vaikams: įžvalgos
Kad taip nenutiktų, turi retkarčiais sustoti ir pajausti. Būtent pajausti, o ne pamąstyti. Nes emocijos mums labai tiksliai pasako, ar gyvename tinkamai, ar vyksta tai, kas turi vykti. O be tylos tai suvokti gan sunku. Tyloje žmogui taip pat geriau sekasi suvokti ne tik save, bet ir aplinką.
Vaikai ir Ateitis
Ateities nereikia piešti. Ateitį reikia sėti. Ateitis sudygsta iš dabarties dirvoje glūdinčių sėklų. Sėklų dirvoje daug ir visokių, tik vienos gajos, paprastai piktžolių, o kitos - kultūrinių, ypač tauriųjų rūšių - lepios. Joms reikia priežiūros, rūpesčio. Tad jeigu nesirūpinsite jų daigais dabar, ateityje jas užgoš ir nustelbs piktžolės.
Vaikai - tai gyvi laiškai, siunčiami į ateitį, kurios mes nematysime. Todėl svarbu ugdyti jų sąmonę, skatinti mąstyti, kurti ir svajoti.
Citatos apie Vaikų Sąmonę
- "Vaikai ateina per mus, bet ne iš mūsų." - Kahilis Džibranas
- "Vaikai - tai gyvi pranešimai, kuriuos siunčiame laikui, kurio nematysime." - Johnas F. Kennedy
- "Kiekvienas vaikas iš dalies yra genijus, o kiekvienas genijus - iš dalies vaikas."